Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-694-628/2014

Teisėja Laima Leipuvienė Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02187-2013-8

2014 m. spalio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Artūro Pažarskio, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui R. K., nuteistųjų gynėjams advokatams R. L., M. M., B. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D., E. L. ir J. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams,

- pagal LR BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. A. D. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir pastarajam paskirta galutinė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d.

E. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal LR BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. E. L. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir pastarajam paskirta galutinė – 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. balandžio 1 d.

J. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal LR BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. J. M. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir pastarajam paskirta galutinė – 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 1 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal LR BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. V. K. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir pastarajam paskirta galutinė – 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. balandžio 1 d.

Procesas pagal Valstybinės ligonių kasos 2499,11 litų civilinį ieškinį nutrauktas ir patvirtinta 2014 m. gegužės 20 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, sudaryta E. L. su Vilniaus teritorinės ligonių kasos administracija, pagal kurią E. L. įsipareigojo atlyginti 2499,11 litų žalą už nukentėjusiojo B. B. gydymo išlaidas per 36 mėnesius, mokant per mėnesį po 84,11 Lt.

Nukentėjusiojo B. B. įstatyminės atstovės A. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies B. B. iš kaltinamųjų A. D., E. L., J. M. ir V. K. solidariai priteisiant 794 (septynis šimtus devyniasdešimt keturis) litus turtinei ir 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Apeliaciniai skundai dėl V. K. pateikti nebuvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D., E. L., J. M. ir V. K. nuteisti už tai, kad jie įsibrovę į gyvenamąją patalpą ir panaudoję fizinį smurtą pagrobė ir sugadino svetimą turtą, o būtent:

jie 2013 m. lapkričio 22 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 23 val., (duomenys neskelbtini), veikdami grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, V. K. išdaužus ir išlaužus su rėmais namo langą, dėvėdami ant galvų kaukes (moteriškas pėdkelnes), kad jų šeimininkas neatpažintų ir neįsidėmėtų, įsibrovė į B. B. (B. B.) priklausantį namą vienkiemyje ir panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. E. L. sugriebė už rūbų link jo artėjantį nukentėjusįjį, apkabino ranka B. B. per kaklą ir traukdamas link savęs, sudavė jam smūgius kumščiu į krūtinę, abi rankas, nugarą, galvą ir veidą. Po to, liepė nukentėjusįjį laikyti V. K. ir A. D., o šiems jį laikant, pats (E. L.) su J. M. kartu vaikščiojo po namo kambarius ir ieškojo vertingų daiktų viską versdami iš spintų. Tuo metu A. D., reikalaudamas pasakyti, kur yra pinigai, sudavė nukentėjusiajam kumščiu ne mažiau vieno karto į galvą ir ne mažiau vieno karto kirvio geležtės bukąja dalimi į nugarą, taip padarydami B. B. krūtinės sumušimą, pasireiškusį kairiųjų VIII-IX-o šonkaulių lūžiais su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmės pusėje, kvalifikuotą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat, iš B. B. namo kambario spintos E. L. pagrobė du 38 Lt vertės butelius degtinės „Sobieski“, du 26 Lt vertės butelius vyno „Kagor“– ir du 8 Lt vertės butelius alaus „Tauras“, J. M. iš šaldytuvo virtuvėje pagrobė 10 Lt vertės rūkytą dešrą ir 200 g 7 Lt vertės fermentinio sūrio bei 5 Lt vertės saldainius (ledinukus), o A. D. iš namo kambario pagrobė 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, tai yra iš viso pagrobė 144 Lt vertės B. B. turtą.

Be to, jie 2013 m. lapkričio 22 d., laikotarpiu nuo 22 iki 23 val., (duomenys neskelbtini), veikdami grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, norėdami pagrobti svetimą turtą, tyčia išdaužė ir išlaužė su rėmais 350 Lt vertės B. B. namo, langą ir, įsibrovę į namo vidų išlaužė namo kambaryje buvusios drabužių spintos duris – 300 Lt vertės, taip bendrais veiksmais sugadino B. B. turtą ir padarė 650 Lt turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais A. D., E. L., J. M. ir V. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė A. D., E. L. ir J. M. apeliacinius skundu tenkinti, prokuroras – atmesti.

Nuteistųjų A. D., E. L. ir J. M. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. D., E. L. ir J. M., neginčydami nusikalstamų veikų kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, prašo paskirti švelnesnes bausmes.

LR BK 180 str. 2 d. nustatyta, kad tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Pagal LR BK 187 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Už šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais LR BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinink7 asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės, aplinkybes.

Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad A. D. padarė nusikalstamas veikas, kurios pagal LR BK 11 str. nuostatas priskiriamos nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms. Veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai bei savanaudiškais motyvais. Vertinant nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, būtina pažymėti, kad nusikaltimai padaryti prieš senyvo amžiaus asmenį, jį bauginant bei sužalojant, todėl, skiriant bausmę, atsižvelgiama ir į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus bei jų liekamąsias pasekmes. Įvertinta ir nuteistojo asmenybė – A. D. šiuo metu nedirba, baustas administracine tvarka, tačiau ankščiau neteistas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad byloje nustatytos dvi A. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė veikdamas grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (LR BK 60 str. 1 d. 1 p. ir 9 p.) ir nustatyta viena lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, tačiau neviršijančias sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkių, o bendrino paskirtąsias bausmes apėmimo būdu, nustatant galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad A. D. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Pagrindžiant šią išvadą atsižvelgtina ir į įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes - išdaužus ir išlaužus su rėmais namo langą, ant galvų dėvint kaukes, nuteistieji įsibrovė į nukentėjusiajam priklausantį namą, esantį vienkiemyje, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą. Būtent A. D., reikalaudamas pasakyti, kur yra pinigai, sudavė nukentėjusiajam kumščiu ne mažiau vieno karto į galvą ir ne mažiau vieno karto kirvio geležtės bukąja dalimi į nugarą. Šių duomenų pagrindu spręstina, kad tokie nuteistojo A. D. veiksmai, atlikti prieš senyvo amžiaus asmenį, atskleidžia jo pavojingumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šiuo atveju A. D. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.

Tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad praeityje jis nebuvo teistas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme pripažino visiškai, labai gailisi dėl jų padarymo, buvo įvertintos skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, todėl dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę tais pačiais motyvais, nėra pagrindo. Dar kartą pažymėtina tai, kad A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra ženkliai mažesnis už LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Analogiškais motyvais atmestini ir nuteistojo E. L. apeliacinio skundo argumentai.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas E. L. laisvės atėmimo bausmes (pagal BK 180 str. 2 d. – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 187 str. 1 d. – 3 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus galutinę 2 m. ir 4 mėn. laisvės atėmimo), atsižvelgė į tai, kad nuteistasis įvykdė dvi nusikalstamas veikas, pagal LR BK 11 str. nuostatas priskiriamas sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms, nusikaltimai padaryti tyčia bei savanaudiškais motyvais. Įvertino ir nuteistojo asmenybę – jis praeityje 4 kartus baustas administracine tvarka, teistas 11 kartų, jam inkriminuojamus nusikaltimus įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas neabejotinai parodo, jog nuteistasis jokių išvadų iš ankščiau jam paskirtų bausmių nedaro, ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio nuostatas, toliau pažeidinėja įstatymus. Teismas įvertino ir tai, kad E. L. yra išsituokęs, šiuo metu mokosi jaunimo ir suaugusių konsultaciniame bendrojo lavinimo centre 12-oje klasėje, nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (LR BK 60 str. 1 d. 1 p. ir 9 p.), bei dvi lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo bei susitarė dėl žalos atlyginimo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.). Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde pateiktų argumentų kontekste, spręstina, kad pastarajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybės - po nusikaltimų įvykdymo E. L. pasikeitė, užsiregistravo Darbo biržoje, ieškosi darbo, siekia kuo greičiau atlyginti žalą nukentėjusiajam, buvo atsižvelgta skiriant bausmes mažesnes nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentaciją dėl apeliantui J. M. paskirtos bausmės, jos rūšies ir dydžio nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, nuteistojo J. M. apeliacinio skundo argumentai taipogi atmestini.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. yra pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleivis, nevedęs, nedirbantis, 19 kartų baustas administracine tvarka, praeityje teistas 4 kartus, jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas neginčytinai parodo, jog nuteistasis yra pavojingas, jo veikimas atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytos dvi J. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė veikdamas grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (LR BK 60 str. 1 d. 1 p. ir 9 p.), bei viena lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Šių aplinkybių visumoje, įvertindamas ir J. M. įvykdytų nusikaltimų pavojingumą, jų pobūdį bei motyvus, savanaudiškus nuteistojo tikslus bei pavojingumą visuomenei, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra tyčinės, įvykdytos savanaudiškais tikslais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. M. skyrė laisvės atėmimo bausmes, subendrinus galutinė bausmė yra 2 m. ir 4 mėn. laisvės atėmimo. Tokia bausmės rūšis bei jos dydis, aukštesniojo teismo vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, todėl nelaikytina aiškiai per griežta.

Konstatuojant šią išvadą pabrėžtina ir tai, kad J. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir gailisi dėl jų padarymo, jau buvo įvertintos apylinkės teismo ir teisingai pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis, todėl dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę tais pačiais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Šių duomenų kontekste būtina pabrėžti ir tai, kad J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra ženkliai mažesnis už LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Nors apeliaciniame skunde J. M. nurodo, jog jam skirta bausmė yra aiškiai per griežta dėlto, kad šiuo metu jo panelė laukiasi vaiko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuomone, įtakos bausmės švelninimui ši aplinkybė neturi, atsižvelgiant į kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumą ir reikšmę. Taip pat pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtinančių duomenų J. M. nepateikė.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 332 str. nuostatomis, nuteistajam A. D. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi buvo paskirtas gynėjas advokatas R. L., J. M. - M. M., E. L. – B. S.. Pagal LR BPK 51 str. 3 d., jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų A. D., E. L. ir J. M. apeliacinius skundus atmesti.