Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. I. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1–me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015-05-25 priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. I. Kauno apygardos teismo 2001-04-20 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 str. 5 p., 8 p. - laisvės atėmimo bausme 16 metų su turto konfiskavimu. 2003-06-24 Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002-10-29 įst. Nr. IX-1162, veika perkvalifikuota iš BK 105 str. 5 p. 8 p. į 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų ir panaikintas turto konfiskavimas.

Bausmės pradžia – 2000-08-27, bausmės pabaiga – 2016-08-27.

Komisija 2015 m. balandžio 25 d. priėmė nutarimą Nr. 91-159, kuriuo nutarė nuteistajam S. I. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą, neatlikus 1 metų 3 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015-05-25 nutarimą Nr. 91-159 taikyti nuteistajam S. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą, konstatuojant, kad nuteistasis dar nepatyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir todėl nėra pagrindo teigti, kad toliau taisant jį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. I. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nors S. I. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą, taip pat įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Nors nuteistasis skunde itin akcentuoja savo elgesį bausmės atlikimo metu, kad dirba, kad atliko didelę paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kad dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau teismas pažymi, jog bausmę nuteistieji privalo atlikti tinkamai bei sąžiningai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, ir tai yra kiekvieno nuteistojo prievolė, pagal tai sprendžiama, ar nuteistasis gebės prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, kurie skiriami pritaikius lygtinį paleidimą, ar probacija gali būti sėkminga.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju, šešiolika metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pavojingumas, elgesys bausmės atlikimo metu. Nuteistasis S. I. bausmę atlieka už padarytą tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kurio padarymo pasekmės yra negrįžtamos (iš anksto susitaręs, veikdamas bendrininkų grupėje su tikslu užvaldyti svetimą turtą, alaus buteliais bei kojomis daužė nukentėjusiąją, pjaustė nukentėjusiąją butelių duženomis, kuri nuo patirtų sužalojimų mirė), bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, drausmine tvarka jis baustas 15 kartų, nors skatintas 14 kartų. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados Nr.61-94, nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas 26 balai pagal OASys metodiką, t.y. žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nurodyti šie galimi kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai; gyvenimo stilius ir draugai; išsilavinimas; mokymasis ir galimybė įsidarbinti; mąstymas ir elgesys. Nuteistasis mokosi, atlikdamas bausmę yra dirbęs pasimatymo kambarių tvarkiniu, šiuo metu dirba darbų skirstytoju. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, anksčiau neteistas. Pagal Psichologinės tarnybos išvadą Nr.73(1)-274 tikėtina žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, bei žema smurtinio nusikalstamumo rizika. Nuteistasis deklaruoja ketinimus teigiamai koreguoti savo elgesį, tačiau svarbūs išlieka asmenybiniai faktoriai ir aplinkos veiksniai. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai yra mąstymo klaidos (prognostinių įgūdžių stoka).

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai S. I. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą, todėl nesutiktina su nuteistojo nuomone, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog įvertinus S. I. padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, kad paveiktų jį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jog išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro išvadą, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo S. I. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo S. I. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.