- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-3374-611/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- V. R.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- G. G., R. B., R. P.
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys – G. G., R. B., R. P., antstolis D. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, pripažinti 98 907,79 Lt kreditorinius įsipareigojimus G. G., R. B. ir R. P. asmenine atsakovo skola, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, palikti ieškovei santuokinę pavardę ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoką su atsakovu įregistravo 1992-07-03 Vilniaus m. CMS (įrašo Nr. 2076). (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dukros L. R., o (duomenys neskelbtini) - sūnaus M. R.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-15 sprendimu civilinėje byloje N2-12334-235/2010 iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas 400 Lt išlaikymas kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-05-19 iki jų pilnametystės, priteisto išlaikymo dydį indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, bei kiekvienam iš vaikų priteistas 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, kuris paskutinius metus visiškai nevykdė savo pareigos rūpintis vaikais, prisidėti prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo, skolinosi pinigus be ieškovės sutikimo savo poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad bendrąja jungtine nuosavybės teise, jai ir atsakovui, nepriklauso joks turtas. Atsakovas turi tris kreditorius – G. G., R. B. ir R. P., kuriems yra skolingas 98 907,79 Lt. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.T2-5-433/2009 ieškovė yra pripažinta solidaria skolininke, antstolio D. S. 2011-10-21 patvarkymu areštuotos jos sąskaitos. Atsakovo pasiskolinti pinigai nebuvo būtini šeimos poreikiams tenkinti, jis juos naudojo savo poreikiams ir interesams, tokia paskola turėtų būti pripažįstama asmenine atsakovo prievole.
Atsiliepimas
Atsakovas su sutuoktinės reikalavimais sutiko ir prisiėmė atsakomybę dėl kreditorių. Pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad vaikai gyventų su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį iš dalies patenkino- nutraukė šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, paliko šalims jų turimas pavardes, priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilius VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW PASSAT, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) pripažino kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui R. B. asmenine atsakovo V. R. prievole, o kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims G. G. ir R. P. pripažino solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole.
Teismas nurodė, kad ieškovė pagrindė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris paskutinius metus visiškai nevykdė savo pareigos rūpintis vaikais, prisidėti prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo, skolinosi pinigus be ieškovės sutikimo savo poreikiams tenkinti. Iš ieškovės darbo užmokesčio buvo vykdomi išskaitymai pagal atsakovo prisiimtus 98 907,79 Lt kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims ir susidariusias vykdymo išlaidas. Šalys jau keturis metus netvarko bendro namų ūkio, nepalaiko santuokinių santykių. Kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui R. B., teismas, esant paties kreditoriaus ir atsakovo sutikimui, remiantis ieškovės ir kreditoriaus paaiškinimais, pripažino asmenine atsakovo prievole (CK 3.109 str. 3 d.). Kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims G. G. ir R. P. teismas, remiantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.T2-5-433/2009, sutuoktinių solidariosios atsakomybės prezumpcija (CK 3.109 str.), aplinkybe, kad šalys neįrodė, jog šie įsipareigojimai yra asmeninė atsakovo prievolė, nesant išreikštos kreditorių nuomonės byloje, pripažino solidariąją ieškovės ir atsakovo prievole (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 2 d., 4 d., 6.6 str.). Teismas atsakovo vardu registruotas transporto priemones paliko atsakovui, vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį, kuria teismas kreditorinius įsipareigojimus G. G. ir R. P. pripažino solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole, panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo šį kreditorinį reikalavimą pripažinti atsakovo prievole. Nurodė, kad teismas byloje nustatė, kad atsakovas, imdamas paskolas be ieškovės žinios, naudojo jas ne šeimos reikalams, veikė ne šeimos naudai. Šias aplinkybes patvirtino patys kreditoriai. Todėl mano, kad esant atsakovo kaltei dėl santuokos nutraukimo, dėl šeimos ir vaikų nuskurdinimo, naudojant skolintas lėšas ne šeimos interesais, sprendimas dalyje dėl solidarios prievolės kreditoriams G. G. ir R. P. keistinas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo G. G. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad ieškovės ir atsakovo prievolė G. G. yra pripažinta bendra Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.T2-5-433/2009. Tai, kad prievolė yra bendra, teismas nustatė remdamasis tuo, jog ieškovė jau yra laidavusi už atsakovo prievoles. Ieškovė pati nurodė, kad laiduodama tikėjosi, kad taip bus išspręstos anksčiau kilusios materialinės šeimos problemos, t.y. grąžintos ankstesnės paskolos. Šios minėtoje civilinėje byloje teismo nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai ir yra privalomi ir teismui, nagrinėjančiam bylą dėl santuokos nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra ieškovės ir atsakovo santuokos metu atsiradusių prievolių kreditoriams G. G. ir R. P. pobūdis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. CMS (įrašo Nr. 2076) (b.l. 8). 2007 m. vasario 19 d. paprastuoju vekseliu atsakovas įsipareigojo 2007 m. liepos 19 d. sumokėti vekselio davėjui R. B. 93 000 Lt (b.l. 97). 2007 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš atsakovo V. R. vekselio turėtojui R. B. per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą 93 000 Lt (b.l. 96). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeitė išieškotoją R. B. į G. G. vykdymo procese (b.l. 95). 2007 m. sausio 2 d. paprastuoju vekseliu atsakovas įsipareigojo sumokėti vekselio davėjui R. P. 2009 m. vasario 28 d. 7 730 eurų (b.l. 99). 2009 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaras išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš V. R. vekselio turėtojui R. P. 26 690,14 Lt, kas atitinka 7 730 eurų (b.l. 98).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, aiškindama teisės normas dėl santuokos nutraukimo padarinių, konstatavo, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį - ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą - reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį, vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Faktas, kad teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Nagrinėjamu atveju ginčo prievolės tretiesiems asmenims G. G. ir R. P. atsirado ieškovės ir atsakovo santuokos metu, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad prievoliniai santykiai susiklostė išimtinai tarp kreditoriaus G. G. ir atsakovo bei kreditoriaus R. P. ir atsakovo. Tiek 2007 m sausio 2 d., tiek 2007 m. vasario 19 d. paprastieji vekseliai išduoti išieškojimui konkrečiai iš atsakovo. Duomenų, kad jo sutuoktinė ieškovė dalyvavo ar žinojo apie šių sandorių sudarymą, byloje nėra. Taipogi byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog šiais sandoriais gautos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos interesais. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo bylą, konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, motyvuodamas tuo, kad jis paskutinius metus visiškai nevykdė savo pareigos rūpintis vaikais, prisidėti prie materialių šeimos poreikių tenkinimo, skolinosi pinigus be ieškovės sutikimo savo poreikiams tenkintini. Pažymėtina, kad jau 2010 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-12334-235/2010 iš atsakovo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams, kartu priteisiant ir išlaikymo įsiskolinimą daugiau nei už du metus. Tai rodo, kad atsakovas iš tiesų nesirūpino šeima, o prisiimdamas prievoles veikė išimtinai savo interesais. Be to, tiek 2007 m. sausio 2 d., tiek 2007 m. vasario 19 d. paprastųjų vekseliu pagrindu išduoti vykdomieji įrašai yra skirti skolų išieškojimui iš konkretaus asmens, t.y. iš atsakovo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas santuokos metu atsiradusių prievolių pobūdį, asmenine atsakovo prievole pripažino tik įsipareigojimus kreditoriui R. B., kuris pats pripažino, kad pinigus skolino išimtinai atsakovui. Tuo tarpu įsipareigojimus G. G. ir R. P. pripažindamas solidariąją sutuoktinių prievole, šio savo sprendimo nemotyvavo, padarydamas prieštaringą jo konstatuotoms aplinkybėms išvadą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įsipareigojimus G. G. pripažindamas solidariąja sutuoktinių prievole teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. T2-5-433/2009 konstatuotomis aplinkybėmis. Iš atsiliepimo į skundą matyti, kad trečiasis asmuo G. G. mano, kad ši minėta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis turi prejudicinę galią, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ja vadovautis. Teisėjų kolegija nesutinka su šia trečiojo asmens pozicija. Pažymėtina, kad prejudicinę galia turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t.y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Nagrinėjamo ginčo atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. T2-5-433/2009 konstatuotos aplinkybės negali turėti prejudicinės galios šiai nagrinėjamai bylai, nes joje buvo sprendžiamas skolininko turto dalies nustatymas vykdymo procese. Taigi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinės bylos Nr.T2-5-433/2009 nagrinėjimo dalykas nebuvo sutuoktinių prievolių kvalifikavimas bei šių prievolių pagrindu kilusių ginčų identifikavimas, t.y. ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, aiškindama teisės normas dėl santuokos nutraukimo padarinių, yra konstatavusi, kad faktas, kad teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sutuoktinių prievolių pobūdį turėjo nustatyti, remdamasis faktiniai bylos duomenimis, o ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartyje nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės bei kiti bylos duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad įsipareigojimai G. G. ir R. P., kaip ir kitos byloje nustatytos prievolės, yra asmeninė atsakovo prievolė. Šią išvadą suponuoja pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas jau ilgą laiką neprisideda prie materialių šeimos poreikių tenkinimo, skolinosi pinigus be ieškovės sutikimo savo poreikiams tenkinti. Duomenų, kad iš kreditorių G. G. ir R. P. gauti pinigai buvo panaudoti šeimos interesais nėra. Atsakovas pats pripažino, kad prievolės G. G. ir R. P. yra jo asmeninės prievolės šiems asmenims (b.l. 85). Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutuoktinių prievoles reglamentuojančias materialinės teisės normas, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog įsipareigojimai G. G. ir R. P. yra solidarioji sutuoktinių prievolė, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nurodant, kad įsipareigojimai G. G. ir R. P. yra asmeninė atsakovo prievolė (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutarė:
pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį, kuria kreditoriniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims G. G. ir R. P. pripažinti solidariąja ieškovės A. R. ir atsakovo V. R. prievole, pripažįstant, kad kreditoriniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims G. G. ir R. P. yra asmeninė atsakovo V. R. prievolė.
Kitas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.