Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3815-673/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-30
Bylos Nr.
1-3815-673/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
D. V.
Kaltinamasis
A. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-3815-673/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49944-2018-4

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2..; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.4.5.5.; 2.1.16.1.2.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.

(S)Kauno apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 30 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Eglei Valikonienei, dalyvaujant:prokurorui Nerijui Gružauskui,nukentėjusiajai D. V.,kaltinamojo gynėjai adv. Ignui Meškauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas viso 12 kartų, paskutinius kartus: 11) 2018-02-08 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui ir artimam giminaičiui – seseriai) - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimu, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo pradėti gydytis ir bausmės laiku gydytis nuo alkoholizmo (nuosprendis įsiteisėjęs); 12) 2018-06-22 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (žmogaus – sesers terorizavimas), remiantis BK 64 str. 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., bausmę subendrinus su 2018-02-08 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimu, bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nuosprendis apskųstas (nuosprendis neįsiteisėjęs), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu šeimos nariui – sugyventinei),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-10-16 apie 19.50 val., A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), suėmė ant lovos sėdinčiai savo šeimos narei – sugyventinei D. V. už pečių bei tyčia ją pastūmė, dėl ko ji galvą trenkė į lovos atlošo kampą, dėl ko dėl nubrozdinimo pakaušio kairėje nežymiai nukentėjusiajai D. V. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. B.kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad nors buvo girtas, tačiau prisimena, kad su sugyventine D. V., su kuria kartu gyvena apie 3 metus, konfliktavo. Norėdamas baigti ginčus ir liepdamas eiti miegoti stūmė lovoje sėdėjusią savo sugyventinę D. V.. Kaip ji trenkė galvą į lovos atlošą – neprisimena, bet taip galėjo būti, ji lyg trenkėsi į lovos kampą. Po to buvo išėjęs į tualetą. Suvokia, kad sužalojo sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą. Labai gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš pranešimo PK pažymos ir aprašyto apžiūros garso įrašo matyti, kad apie iš sugyventinio patirtą smurtą pranešė pati nukentėjusioji D. V., kuri atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad sugyventinis A. B. stūmė ją į rėmą, praskėlė galvą ir pasišalino, ant nukentėjusiosios pakaušio fiksuota dėmė, panaši į kraują (b. l. 26, 29).

Nukentėjusioji D. V. parodė, kad su kaltinamuoju gyvena apie 4 metus, veda bendrą ūkį, gyvena iš esmės iš kaltinamojo pašalpos. 2018-10-16 apie 18.30 val., sugyventinis A. B. namo grįžo būdamas neblaivus ir pradėjo prie jos kabinėtis. Jai sėdinti lovoje praeidamas sugyventinis suėmė ją už pečių ir tyčia pastūmė, dėl ko ji trenkė galvą į lovos atlošo kampą. Ji pajuto fizinį skausmą, o susiėmusi už galvos pajuto, kad bėga kraujas. Tada ji paskambino į policiją. Tai buvo pirmas kartas. Anksčiau kaltinamasis jos nėra mušęs. Atleidžia sugyventiniui. Civilinio ieškinio nereiškia.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad D. V. padarytas nubrozdinimas pakaušio kairėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus (b. l. 57).

Blaivumo testo metu kaltinamajam nustatytas 2,63 promilių girtumas, nukentėjusiajai – 2,11 promilių girtumas (b. l. 37).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir paties kaltinamojo parodymais, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, garso įrašu, teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, kad 2018-10-16 apie 19.50 val., A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), suėmė ant lovos sėdinčiai savo šeimos narei – sugyventinei D. V. už pečių bei tyčia ją pastūmė, dėl ko ji galvą trenkė į lovos atlošo kampą, dėl ko dėl nubrozdinimo pakaušio kairėje nežymiai nukentėjusiajai D. V. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniu veiksmu sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai ją sužalojo. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis stūmė sugyventinę, kuri galėjo galvą trenkti į lovos atlošą, suvokia, kad jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, sužalojo. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – sugyventinis, smurtavo jos atžvilgiu, ją sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę įrodo teismo medicinos specialisto išvada, kurioje užfiksuotas vieno kontakto pėdsakas nukentėjusiosios kūne, nukentėjusiosios pranešimo bendrajam pagalbos centrui turinys ir informacija, pateikta atvykusiems policijos pareigūnams, kuri užfiksuota garso įraše.

Teismui nekelia abejonės kaltinamojo įvykio situacijos suvokimas, nes ne tik iš kaltinamojo pakankamai išsamių parodymų, bet ir iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad neblaivus namo grįžęs kaltinamasis su nukentėjusiąja adekvačiai kontaktavo, pykosi, priekaištavo, o po panaudoto fizinio smurto sugebėjo išeiti ir vėl grįžti. Toks kaltinamojo elgesys rodo, kad kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje. Be to, kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėręs pasidaro agresyvus, ką įrodo ir jo teistumų priešistorė, todėl prieš vartodamas alkoholį jis privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus, tačiau to nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo nežymiai sužalota. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmo fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę ir sergančią, kaip nurodė nukentėjusioji (serga anemija) moterį; į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 12 kartų, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus (BK 135 str. 1 d., BK 138 str. 1 d., BK 140 str., BK 180 str.), teistumas neišnykęs, teistas ir užsienyje, paskutinis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, registruotas darbo biržoje, nuo 2018-01-23 įrašytas į PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupę, diagnozė – Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, Priklausomybės sindromas; nors priešpaskutiniu nuosprendžiu buvo įpareigotas gydytis dėl alkoholio vartojimo, alkoholį vartojo toliau.

Kadangi kaltinamasis išvadų nedaro, turėdamas neišnykusį teistumą vėl girtauja ir toliau alkoholio įtakoje daro nusikaltimus, savo elgesiu kelia pavojų aplinkiniams, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas tik skiriant straipsnio sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į nukentėjusiosios nuomonę, į jos elgesį iki įvykio taip pat vartojant alkoholį, atsižvelgiant ir į kaltinamojo panaudoto fizinio smurto turinį, į sukeltas nesunkias pasekmes - skiriant mažesnę bausmę, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 46¹ str.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (BK 66 str.), bausmės šiuo nuosprendžiu nebendrinant su paskutiniu 2018-06-22 nuosprendžiu, nes jis dar nėra įsiteisėjęs (bausmės bus subendrintos abiem nuosprendžiams įsiteisėjus), ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam galėtų būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Baudžiamojo poveikio priemonės bendrinamos nebus, turi būti vykdomos atskirai.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis yra laikinai sulaikytas/suimtas nuo 2018-10-16. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, turi neišnykusį teistumą, nuteistas realia bausme, tai yra darant išvadą, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, už kuriuos numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, bėgti (slėptis) nuo teismo, nes teistas užsienyje, turi, kaip pats paaiškino, ryšių užsienyje (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 8 p.), kaltinamajam, kuris nėra saistomais ir jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes švelnesnėmis kardomosio­mis priemonėmis, teismo įsitikinimu, nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, kurias siekiama užtik­rinti ne tik kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio vykdymą, bet ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų teisę gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje.

Daiktinis įrodymas. CD diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugomas prie bylos, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei - sugyventinei) ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir paskirti - 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2018-10-30.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-10-16 iki 2018-10-30 (1:1).

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti.

CD diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugomą prie bylos, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė