Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-03 · Civilinė byla Nr. e2S-289-265/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
e2S-289-265/2016
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-02028-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
K. D., G. M.
Ieškovas
AB DNB banko
Trečiasis asmuo
N. M.
Kategorijos
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2S-289-265/2016Teisėja A. Volskytė (Proceso Nr. 2-33-3-02028-2015-1)
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės K. D. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams G. M. ir K. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo N. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė solidariai priteisti iš atsakovių 240 249,90 Eur negrąžintos paskolos, 4 843,25 Eur nesumokėtų palūkanų, 72,99 Eur delspinigių, 5,7 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (245 166,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškinio suma yra labai didelė, atsakovės yra fiziniai asmenys, todėl teismo sprendimo neįvykdymo rizika yra dar didesnė, atsakovės buvo informuotos apie susidariusį įsiskolinimą bankui bei paragintos susidariusį įsiskolinimą padegti, o nepadengus bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkams priklausančio turto ir lėšų. Tikėtina, kad atsakovių finansinė padėtis nėra gera, priešingu atveju skola bankui jau būtų buvusi padengta, ieškovas turi patvirtinimą, kad viena atsakovių K. M. (D.) vykdo jai priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo veiksmus (2014-06-11, 2015-10-21), ir nepritaikius atsakovių turtui laikinųjų apsaugos priemonių bus padaryta žala bankui

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 245 166,14 Eur vertės atsakovėms G. M. ir K. M. (D.) priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovėms ir esančias pas atsakoves ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant 245 166,14 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas atsakovių nesąžiningumu, todėl ieškovė turi pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovės yra fiziniai asmenys, o ginčo suma yra labai didelė, tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

Atsakovė K. D. su skundžiama nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad ieškovė klaidina teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji nebuvo informuota apie reikalavimą padengti skolą už trečiąjį asmenį. Taip pat nurodo, kad faktas, jog ji turtą perleido, neturi teisinės reikšmės, nes turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, be to, nurodo, kad dalis lėšų, gautų iš pardavimo sandorių, buvo pervestos ieškovui kaip skolos dengimas už trečiąjį asmenį. Taip pat atsakovė nurodo, kad įkeisto ieškovei turto vertė buvo nustatinėjama kelis kartus ir yra ženkliai didesnė nei iš jos prašoma priteisti skola. Atsakovės vertinimu, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį, kuris įpareigoja teismą pranešti priešingai šaliai apie ketinimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pasak atsakovės, teismas, nepranešdamas apie ketinimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, eliminavo iš jos galimybę prašyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Taip pat atsakovė nurodo, kad teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą, nes vienintelės jos gaunamos pajamos yra iš Sodros gaunama išmoka už vaikų priežiūrą.

Šalies argumentai

Ieškovas su atskiruoju skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip teisiškai nepagrįstą ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino grėsmę jo interesams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tais atvejais, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, turi išimtinai įvertinti aplinkybę, ar ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas pareiškė ieškinį atsakovėms reikalaudamas solidariai priteisti 245 166,14 Eur. Įvertinus pareikšto reikalavimo sumą bei aplinkybę, jog apeliantė yra fizinis asmuo, neturintis nekilnojamojo turto arba piniginių lėšų tiek, kad galėtų padengti ieškovui galimai priteistą įsiskolinimą, manytina, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, byloje esantys duomenys apie atsakovei priklausančio turto perleidimą leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė ateityje gali sunkinti savo turtinę padėtį siekdama išvengti finansinių įsipareigojimų ieškovui vykdymo. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės atsakovės nurodomos aplinkybės, jog įkeisto turto vertė didesnė nei prašoma priteisti skola. Pažymėtina, jog turtą įkeitė trečiasis asmuo ieškovui užtikrinti savo įsipareigojimų vykdymą, tuo tarpu šis ieškovo reikalavimas yra pareikštas atsakovei kaip vienai iš solidariųjų skolininkių, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones susijęs su šia civiline byla ir joje priimto sprendimo įvykdymu. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra aktuali ieškovei įkeisto turto vertė. Šie atsakovės argumentai yra susiję su teisiniu ginču, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Pagal suformuotą teismų praktiką preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą (CPK 144 str. 1 d.) teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes ieškinio reikalavimų tyrimas atliekamas nagrinėjant ginčą iš esmės. Šiuo atveju reikšminga tik tai, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai, todėl, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvados, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas.

Taip pat negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį. Pagal šios normos turinį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Pažymėtina, jog teismui kyla pareiga pranešti priešingai šaliai tik tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teismas informuoti atsakovės neprivalėjo. Be to, atsakovės procesinės teisės pažeistos nebuvo, nes jos argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvertinti pastarajai pateikus atskirąjį skundą. Taip pat taikytomis laikinosiomis priemonėmis nebuvo apribota jos teisė pateikti prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas