- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2-2045-832/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00697-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo R. B. priteisti 48,61 Eur žalą padarytą privalomojo sveikatos draudimo fondui (toliau – PSDF).
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme (toliau – SDĮ) numatyta, jog privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, SDĮ nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. SDĮ 8 straipsnio 5 dalis numato, jog už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, SDĮ 17 straipsnio 1 – 9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-463-832/2018 ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, R. B. pripažintas kaltu dėl nukentėjusios S. G. sveikatos sutrikdymo, tai yra padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teismo nuosprendžiuose išdėstyti faktai ir aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovo neteisėta veika priežastiniu ryšiu susijusi su žalos PSDF biudžetui atsiradimu, kadangi nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajai S. G. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 48,61 Eur sumą. Atsakovas šių išlaidų neatlygino.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Minėto CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi nukentėjusios gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas c papunktis).
Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl 48,61 Eur žalos atlyginimo PSDF biudžetui yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, SDĮ 8, 17, 34 straipsniai).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovės Valstybei priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) žalos gavėjos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 191351679, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, naudai:
– 48,61 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 61 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.
Išaiškinti R. B., jog žyminį mokestį turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.