Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, nedirbančios, administracine tvarka baustos, gyv. Vilniaus r., Anavilio k., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N., per vienerius metus baustos už tėvų valdžios nepanaudojimą, nepilnametis sūnus I. N., gimęs 2006-02-18, 2016 m. liepos 16 d. apie 12.11 val., Vilniaus r., Anavilio k., (duomenys neskelbtini) rėkavo, spjaudėsi, stumdėsi ir keikėsi savo močiutės S. G. ir nepilnametės sesers K. N. atžvilgiu. Veikos padarymo metu I. N. neturėjo amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, todėl už tėvų valdžios nepanaudojimą auklėjant vaiką administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. trauktina jo motina.

V. N. kalta padariusi pažeidimą prisipažino iš dalies ir teisme paaiškino, kad įvykio dieną jos motina buvo neblaivi ir pati pradėjo konfliktą. Sūnus jai taip pat atsakė keiksmažodžiais ir spjovė į ją. Jos namie nebuvo, apie konfliktą sužinojo grįžusi iš darbo. Sūnus prisipažino, kad įvyko konfliktas su močiute. Ji visada aiškina sūnui, kad taip elgtis negalima. Tačiau jis visko išmoksta mokykloje (b. l. 18-19).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: VTAT atstovo E. Z. paaiškinimu, kad V. N. šeima įrašyta į socialinės rizikos sąrašą, nes V. N. ir jos motina bei sugyventinis vartoja alkoholį, dėl ko jų namuose vyksta konfliktai ir yra kviečiama policija. Ne kartą yra bendrauta su jais dėl smurto artimoje aplinkoje. Šeimą lanko socialiniai darbuotojai, V. N. aiškinama, kad ji turi bendrauti su vaiku, kad jam reikalinga psichologo pagalba, kurios jis negauna (b. l. 51-52); liudytojos J. K.-Ostrovskos tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 7) ir paaiškinimu teisme, kad 2016-07-18 apie 14.00 val. tiriant medžiagą Nr. ROIK 0116000393222 buvo nuvykta į Vilniaus r., Paberžės sen., Anavilio k., Žiedo g. 21. Namuose tuo metu buvo S. G. ir jos anūkai: K. N., gim. 2003 m., I. N., gim. 2006 m., bei O. N., gim. 2007 m. S. G. paaiškino, kad jos anūkas I. N. yra neišauklėtas, nerūpestingas ir jokių moralės normų neturintis vaikas. Jis 2016-07-16 jos atžvilgiu rėkė, keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais, spjaudėsi. S. G. pažymėjo, kad su I. N. neįmanoma susikalbėti, nes jo motina V. N. jo neauklėja. Tokį savo brolio elgesį patvirtino ir K. N., gim. 2003 m., bei papildomai nurodė, kad jos broliukas nuolat keikiasi jos ir kitų šeimos narių atžvilgiu. Patvirtino, kad I. N. išvadino močiutę įvairiais necenzūriniais žodžiais, savo seserį apspjaudė, ,,siuntė“ kuo toliau. Vaikų mama V. N. į netinkamą sūnaus elgesį nereaguoja, kasdien vartoja alkoholį ir 2016-07-16 taip pat buvo išgėrusi alaus. V. N. ne kartą yra įspėta dėl girtavimo. V. N., jos motina Sigutė ir sugyventinis J. K. dažnai girtauja ir sudaro netinkamą aplinką vaikams. Pas juos dažnai kviečiama policija. 2016-07-19 V. N. buvo iškviesta ir paaiškino, kad sūnus yra neblogas, tačiau keikėsi ir rėkavo įvykio dieną, nes močiutė atėmė iš jo telefoną. Dėl to vaikas jos nemėgsta ir apvardžiuoja. V. N. teigė, kad vaikų nedrausmina, nes tai vaikų žaidimai ir tarpusavyje jie žaidžia, jei kartais nusikeikia tai nieko blogo nemato. Patvirtino, kad jų institucijos atstovai kas mėnesį aplanko Nosovų šeimą (b. l. 40-41); liudytojos S. G. parodymais teisme, kad 2016-07-16 anūkas keikėsi, mušėsi jos atžvilgiu, buvo pinigus pavogęs. Sudavė jai pagaliu. Buvo ranka patinusi. Jos manymu, jos dukra auklėja sūnų (b. l. 49-50); nepilnametės liudytojos K. N. parodymais teisme, kad vasarą jos brolis mušėsi ir keikėsi. Jis mėtė pagalius, rėkė. Spjaudė į močiutę. Mama jį bara, bet jis jos nesiklauso, pas psichologą nesilanko. Po šio įvykio mama jį drausmina, jis pasidarė geresnis, pradėjo jos klausyti (b. l. 50); liudytojo J. K. parodymais teisme, kad įvykio dieną jo nebuvo namuose, apie konfliktą tarp sugyventinės sūnaus ir močiutės sužinojo iš policijos pareigūnų. Jei I. N. elgiasi negražiai, V. N. jį drausmina (b. l. 51); administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo užfiksuota pažeidimo esmė (b. l. 1-2); pranešimo informacija, kuri patvirtina, kad 2016-07-16 12.11 val. S. G. kreipėsi į policiją dėl savo anūko netinkamo elgesio (b. l. 5-6); informacija apie baustumą, kad V. N. 2016-05-20 buvo bausta pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (b. l. 11-12); Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK informaciniu raštu Nr. 10-S-155762(11.24-10-57), kuriame nurodyta, kad V. N. nuolat vartoja alkoholį, namuose yra netvarka, ir aplinka netinkama vaikų vystymuisi, į V. N. namus nuolat kviečiama policija (b. l. 13).

1989 metų J. T. Vaiko teisių konvencijos 19 str. numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.159 str. 4 d. numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N444-1458/2009).

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. numatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.

V. N. neneigė, kad įvykio dieną jos sūnus elgėsi netinkamai, tačiau nurodė, kad ji tinkamai sūnų auklėja, o jo elgesiui įtaką daro draugai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, yra užfiksuotas S. G. pareiškimas Vilniaus rajono PK, kuriuo ji pranešė apie netinkamą savo anūko I. N. elgesį tiriamo įvykio metu. Liudytoja J. K.-Ostrovska paaiškino teisme, kad aiškinosi įvykio aplinkybes ir nustatė, kad nepilnametis I. N. netinkamai elgėsi savo močiutės ir sesers atžvilgiu. Taip pat liudytoja patvirtino, kad vaikų mama V. N. į netinkamą sūnaus elgesį nereaguoja, kasdien vartoja alkoholį ir 2016-07-16 taip pat buvo išgėrusi alaus. V. N. ne kartą yra įspėta dėl girtavimo. Be to, V. N., jos motina Sigutė ir sugyventinis J. K. dažnai girtauja ir sudaro netinkamą aplinką vaikams. Pas juos dažnai kviečiama policija. 2016-07-19 V. N. buvo iškviesta ir paaiškino, kad sūnus yra neblogas, tačiau keikėsi ir rėkavo įvykio dieną, nes močiutė atėmė iš jo telefoną. Dėl to vaikas jos nemėgsta ir apvardžiuoja. V. N. teigė, kad vaikų nedrausmina, nes tai vaikų žaidimai ir tarpusavyje jie žaidžia, jei kartais nusikeikia tai nieko blogo tame nemato. Nors liudytoja – nepilnametė K. N. ir nurodė, kad jos motina drausmina brolį dėl netinkamo elgesio, tai nepaneigia pažeidimo esmės, o tik patvirtina, kad V. N., kaip motina, imasi netinkamų priemonių dėl savo sūnaus auklėjimo. Juo labiau, kad ji Maišiagalos policijos nuovados specialistei nurodė, jog įvykio dieną jos mama vartojo alkoholį.

Ištyrus bylą yra neginčytinai įrodyta, kad V. N. yra ne kartą įspėta dėl alkoholio vartojimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jos šeima yra įrašyta į socialinės rizikos sąrašą. VTAT atstovas patvirtino, kad šeimą lanko socialiniai darbuotojai, tačiau nepilnamečiui reikalinga psichologo pagalba, o jis jos negauna. Toks V. N. elgesys negalėjo užtikrinti vaiko teisės į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, neapsaugojo vaiko nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, bet atvirkščiai – veikė jos nepilnametį sūnų socialiai pavojingai, ką ir patvirtina vaiko elgesys tiriamo įvykio metu, ir todėl pagrįstai darytina išvada, kad ji netinkamai panaudojo tėvų valdžią.

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 ir 11 str. numatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus bei užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo (6 str. 1 p.) bei sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (21 str. 1 d.).

V. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o ją sunkina, kad per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus, už ką jai buvo skirta administracinė nuobauda pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, V. N. asmenybę ir turtinę padėtį, t. y. kad ji du kartus bausta administracine tvarka, augina tris vaikus, nedirba, todėl esant jos atsakomybę vienai sunkinančiai aplinkybei ir nesant lengvinančių, jai skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda.

V. N. prašė teismo taikyti jos atžvilgiu (duomenys neskelbtini) str. ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numato straipsnio sankcija.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Pažymėtina, kad Lietuvos A. T. yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą ar yra pagrindas taikyti V. N. ATPK 30 ¹ str. nuostatas, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą bei padarymo aplinkybes, įvertina pažeidėjos asmenybę (bausta administracine tvarka 2 kartus, vieną kartą už tapatų pažeidimą, įrašyta į socialinės rizikos šeimos sąrašą) ir tai, kad pati V. N. dėl padaryto pažeidimo nesigailėjo, kritiškai savo elgesio nevertino, ir esant nustatytai vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir nesant lengvinančių, pagrįstai mano, kad taikyti V. N. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, skiriant švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta, teisinio pagrindo nėra.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. N. nurodomos aplinkybės, kad augina tris vaikus, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Esant nurodytomis aplinkybėms, darytina išvada, kad skiriama nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga jos padarytam teisės pažeidimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p. teismas

nutarė:

V. N. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatytą pažeidimą ir skirti 15 (penkiolikos) eurų baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, numerį ir ROIK 16059738373.