Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-749-350/2010

Teisėjas Kęstutis Venckus Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00094-2010-3

2010 m. gruodžio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. L. ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-08-27 nuosprendžio, kuriuo:

R. M. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d., ir nubaustas šešiasdešimties parų arešto bausme.

I. L. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams vienam mėnesiui 15 dienų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. ir I. L. nuteisti už tai, kad 2010 m. vasario mėn. 17 dieną, apie 01.30 val., Panevėžyje, prie Pušaloto g. 9, esančio pastato, veikdami bendrininkų grupėje panaudodami fizinį smurtą, pagrobė pas nukentėjusįjį L. S. buvusį svetimą turtą, o būtent: turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, R. M. spyrus koja nukentėjusiajam į galvą, po ko šis nugriuvo ant žemės bei kartu suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam L. S. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami poodines kraujosruvas vokuose, dešinėje kaktos pusėje, nosies nugarėlėje, dešinėje smakro pusėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bendrais suderintais veiksmais atėmė nukentėjusiojo galimybę priešintis ir pagrobė pas jį buvusius daiktus bendros 839 Lt vertės: mobiliojo ryšio telefoną „ Nokia 1208“ su Omnitel „Extra“ SIM kortele 119 Lt vertės, 3 automobilio raktelius 100 Lt vertės, raktų ryšulį 60 Lt vertės, auksinį žiedą 150 Lt vertės, rudos spalvos piniginę 10 Lt vertės, ir joje buvusius pinigus- 400 Lt, Swedbank „Visa Electron“ banko mokėjimo kortelę, išduotą L. S. vardu, AB SEB mokėjimo kortelę, išduotą L. S. vardu, dokumentus, išduotus L. S. vardu – LR asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, automobilio VW Golf techninės apžiūros taloną, transporto priemonės VW Golf registracijos liudijimą.

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė skundžia nuosprendį dėl R. M. paskirtos bausmės, prašo nuosprendį šioje dalyje pakeisti, R. M. skirti trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad R. M. skirtina arešto bausmė. Tai prieštarauja bausmės paskirčiai ir neatitinka nuteistojo asmenybės.

R. M. praeityje šešis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei. Paskutinį kartą jis buvo teisiamas 2005-05-02 už analogišką veiką, nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ir jos paskyrimas nuteistojo nepaveikė taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Nors ankstesni R. M. teistumai išnykę, tačiau pats faktas, kad jis anksčiau kelis kartus buvo teistas, taip pat ir už analogišką veiką, rodo susiformavusias neigiamas asmenybės nuostatas.

Prokurorė atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendyje nurodė net dvi R. M. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai. Visa tai rodo, kad nuteistasis reikiamų išvadų nepadarė, ir skyrus švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas, nebus apribota jo galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į R. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą veikos padarymo motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją - jis padarė vieną tyčinę baigtą apysunkę nusikalstamą veiką nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, anksčiau 6 kartus buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, neatlygino nusikalstama veika padarytos žalos, charakterizuojamas neigiamai, todėl turi būti skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

I. L. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį – areštą.

Nurodo, kad savo kaltę pripažino pilnai, gailėjosi nusikaltęs, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Mano, kad nuosprendyje nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes neblaivumas neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tai jis nurodė ir teisme.

Teigia, kad teismas nepagrįstai iš kaltinimo nepašalino aplinkybės, kad nusikaltimo metu iš nukentėjusiojo buvo pagrobti raktai, bei 400 Lt, nes raktų jis su R. M. iš nukentėjusiojo negrobė, jų nukentėjusysis neturėjo, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. M.. Nukentėjusysis kaltinime nurodytos pinigų sumos neturėjo iš jo pagrobė ne daugiau 100 Lt. Nukentėjęs įvykio metu buvo išgėręs, visų įvykio aplinkybių nepamena, ko pats teisminio nagrinėjimo metu neneigė, todėl raktus bei pinigus galėjo pamesti. Dėl šių priežasčių prašo mažinti priteistą ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala nukentėjusiam nedidelė, jo sveikata sutrikdyta nežymiai. Nusikaltimo iniciatorius buvo R. M., kuris pirmas pradėjo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Padarytą žalą nukentėjusiajam žada atlyginti, nusikaltimą padarė išnykus teistumui. Savo poelgį vertina blogai, ateityje žada nebenusikalsti. Šiuo metu registruotas darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą, ieškojo darbo.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, I. L. skundą atmesti, I. L. ir jo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti, R. M. ir jo gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies , nuteistojo I. L. skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl I. L. apeliacinio skundo

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bei nepagrįstai iš kaltinimo nepašalino aplinkybės, kad nusikaltimo metu iš nukentėjusiojo buvo pagrobti raktai, bei 400 Lt. Šie apelianto skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, apeliantas I. L. parodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Jų pritrūkus ėjo pirkti į naktį veikiančią parduotuvę ir kartu su R. M. apiplėšė prie parduotuvės sutiktą vyriškį. Teisme apeliantas teigė, kad plėšimo metu buvo išgėręs, kodėl padarė nusikaltimą nežino (2T. b.l. 143), ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad visų įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo (2T. b.l. 87). Tokiu būdu, apylinkės teismas įvertinęs I. L., R. M., D. M. ir R. I. parodymus apie tai, kad įvykio dieną, prieš R. M. ir I. L. padarant nusikalstamą veiką jie visi girtavo, pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šalinti šią I. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra pagrindo.

Nukentėjęs L. S. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kad plėšimo metu iš jo buvo pagrobtas vestuvinis žiedas, mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele, automobilio ir buto raktai, piniginė su pinigais, dokumentais, banko kortelėmis. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kokiomis kupiūromis buvo pinigai, kokie dokumentai buvo sudėti piniginėje, kiek jis turėjo raktų ir kaip jie buvo susegti. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio ieškojo raktų plėšimo vietoje, tačiau jų nerado. Nėra pagrindo netikėti šiais nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo parodymais ir laikyti, kad jis kurių nors iš nurodytų daiktų įvykio metu su savimi neturėjo. Be to, apeliantas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad plėšimo metu, po nukentėjusiojo atžvilgiu pavartoto smurto, R. M. bandant numauti nuo nukentėjusiojo piršto žiedą, jis kraustė nukentėjusiojo kišenes. Iš kišenės paėmė telefoną ir piniginę, kiek ten buvo pinigų pasakyti negali, nes jų neskaičiavo, ar ten buvo dokumentų nežiūrėjo, piniginę išmetė į konteinerį. Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visumos matyti, kad visus kaltinime nurodytus L. S. priklausančius daiktus pagrobė būtent nuteistieji I. L. ir R. M., todėl jie pagrįstai nuteisti dėl visų kaltinime nurodytų daiktų grobimo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį įvertino tai, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų – plėšimo būdu pagrobto turto, nukentėjusysis patyrė turtinę žąlą, todėl pagrįstai jo pareikštą ieškinį tenkino pilnai ir priteisė solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Mažinti nuteistiesiems priteistą civilinį ieškinį, kaip to skunde prašo I. L., nėra pagrindo.

Apeliantas skunde prašo jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne – arešto bausme, motyvuodamas, kad jis nusikaltimą padarė išnykus teistumui, savo poelgį vertina blogai, nukentėjusiam sveikata sutrikdyta nežymiai, padaryta žala nedidelė, žada ją atlyginti. Šie skundo argumentai nepagrįsti.

Apeliantas nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nors ir išnykus teistumui už anksčiau padarytus nusikaltimus ir dėl to jis laikomas neteistu, tačiau prieš padarant nusikaltimą, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis jau buvo padaręs ir kitas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas prieš priimant skundžiamą nuosprendį. Apylinkės teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę ir atsižvelgdamas į BK 55 str. reikalavimus savo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvavo, nurodydamas, kad I. L. padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka, nors nedirba, bet registruotas darbo biržoje. Šios visos aplinkybės rodo, kad I. L. nėra linkęs laikytis įstatymų, jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, todėl atsižvelgus į visas išvardintas aplinkybes, aplinkybes teismas pagrįstai I. L. parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

I. L. padarė tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Apelianto atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į apelianto asmenybę, į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį- į tai, kad nusikaltimu nukentėjusiajam buvo padaryta ne tik turtinė žala, bet ir stipriai pakenkta jo sveikai- kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, užpuolimo metu padarytas žaizdas lūpoje bei rieše reikėjo susiūti, į tai, kad, kaip minėta, yra dvi apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir tik viena lengvinanti, jam paskirta bausmė, savo dydžiu atitinkanti įstatymo sankcijos vidurkį, negali būti pripažinta aiškiai per griežta, todėl jos mažinti nėra jokio pagrindo.

Dėl bausmės R. M.

Apylinkės teismas, skirdamas arešto bausmę R. M. nurodė, kad jis padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, baustas administracine tvarka, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nedirba, kaimynų apibūdinamas kaip linkęs girtauti asmenį. Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad nors R. M. anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau nusikaltimą padarė išnykus teistumui.

Ši teismo išvada dėl bausmės rūšies R. M. yra visiškai nepagrįsta.

R. M. anksčiau teistas šešis kartus, tame tarpe ir už analogiškas veikas. Paskutinį kartą R. M. iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas 2006-12-21, kai atliko bausmę taip pat už plėšimą. Nuo paskutinės bausmės atlikimo iki nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo praėjo treji metai ir mažiau nei du mėnesiai, t.y. R. M. teistumas buvo išnykęs tik prieš nepilnus du mėnesius iki naujo nusikaltimo padarymo, t.y. jis neteistu BK 97 str. prasme laikytinas tik formaliai. Taigi, atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat duomenis, charakterizuojančius R. M. matyti, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, yra pavojingas visuomenei, todėl akivaizdu, kad bausmės tikslus, numatytus BK 41 str., jo atžvilgiu pasiekti galima tik įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia- laisvės atėmimo- bausme.

Nustatant bausmės trukmę atsižvelgiama į tai, kad R. M. padarė tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą praėjus labai trumpam laiko tarpui po teistumo išnykimo, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad nusikaltimu nukentėjusiajam buvo padaryta ne tik turtinė žala, bet ir stipriai pakenkta jo sveikai- kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, užpuolimo metu padarytas žaizdas lūpoje bei rieše reikėjo susiūti. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad R. M. nors ir nedirba, bet yra registruotas darbo biržoje, augina du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį pakeisti:

R. M., pripažintam kaltu pagal BK 180 str. 1 d. paskirti bausmę- laisvės atėmimą trejiems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

I. L. apeliacinį skundą atmesti.