Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-02 · Byla Nr. N-261-4355-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-02
Bylos Nr.
N-261-4355-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N261-4355/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. U. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarimo R. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. liepos 15 d. surašė R. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, apie 20.05 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,52 prom.), tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

II.

Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutarimu R. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį paskyrė 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Teismas nurodė, kad nors R. U. ir neigia padaręs šį teisės pažeidimą, teismas jo parodymus vertino kaip pasirinkta gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas, įvertinęs liudytojų V. B., L. R., A. V. parodymus, asmens blaivumo testo parodymus, nustatė, kad R. U. policijos pareigūnų buvo sulaikytas 20.05 val., jo neblaivumas patikrintas 20.16 val., t. y. praėjus 11 minučių nuo sustabdymo. Iš R. U., M. S. ir V. B. parodymų matyti, kad R. U. išgėręs alkoholio, dar pabendravo su V. B. (apie 30 sekundžių.), baigė suvalgyti kepsnį, apmokėjo kavinės pateiktą sąskaitą (truko apie 1 minutę), tada įsėdo į automobilį ir išvažiavo, policijos pareigūnų buvo sustabdytas, kai nuvažiavo nuo kavinės apie 900 m. Teismas padarė išvadą, kad visus šiuos veiksmus R. U. negalėjo atlikti per 4 min.

Teismas kritiškai vertino R. U. pateiktą vaizdo įrašą, kuriame jis atlieka eksperimentą važiuodamas savo automobiliu nuo kavinės iki jo sustabdymo vietos, kadangi kelionės trukmės laiką galėjo įtakoti sezonų skirtumai, pažeidimas, kuriuo jis kaltinamas įvyko vasara, liepos 15 d., t. y. atostogų sezono metu, šis kelias yra pėsčiųjų kelias prie Platelių ežero, todėl net nestabtelėjęs pažeidimo padarymo metu R. U. šiuo keliu nebūtų pravažiavęs, be to liudytojai L. R. ir A. V. matė jį stovint šiame kelyje ir kalbantis su merginomis. Eksperimentas atliktas balandžio mėnesį. Be to teismui sukėlė abejonių vaizdo įraše vairuojamo automobilio važiavimo greitis, kuris nėra fiksuotas ir galimai didesnis nei R. U. nurodytas 37 km/h.

Teismas padarė išvadą, kad R. U. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl ši jo veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sudėtį.

III.

Apeliaciniu skundu R. U. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde R. U. nurodė, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos.

Žemesnės instancijos teismas

LVAT 2008 m. gruodžio 31 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-3686/2008 nurodė, kad: „...teisėjų kolegija pastebi, kad apelianto teigimu (to nepaneigia ir kiti bylos duomenys), jis prašė atlikti pakartotinį jo patikrinimą alkotesteriu, tačiau tai padaryti policijos pareigūnai atsisakė. Teismo posėdžio metu policijos patrulis M. K. paaiškino, kad nėra pareigos pakartotinai tikrinti. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors tokia teisinė pareiga išties nėra konkrečiai suformuluota policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, ar Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (toliau - ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, bet būtent policijos įstaigai (pareigūnams) šiuo atveju teko pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius apelianto neblaivumą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad esant tokioms aplinkybėms, kokios yra nustatytos šioje byloje, galėjo būti vadovaujamasi ne tam tikrų instrukcijų raide, bet ir protingumo kriterijumi. Taigi galėjo būti atliktas ir pakartotinis neblaivumo patikrinimas. Dėl pakartotinio patikrinimo reikalingumo nagrinėjamu atveju pasisakytina ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos akte (b. 1. 30), nurodant, jog iš vieną kartą atlikto iškvepiamo testo nereikėjo daryti išvados, tik pakartojus bandinį ir gavus panašų rezultatą galima buvo spręsti apie vairuotojo būklę“.

Pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus vertino šališkai, tai yra atsižvelgdamas į LVAT nutartyje išsakytas pastabas, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka. Pareiškėjo kaltės neigimas dėl pačio pažeidimo fakto nebuvimo negali būti vertinamas kaip tokios gynybinės pozicijos pasirinkimas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais.

Teismas nepašalino prieštaravimų tarp policijos pareigūnų nurodytų aplinkybių.

Teismas nesilaikė ATPK 257 straipsnio reikalavimų. Teismas privalėjo išsiaiškinti, ar buvo padarytas teisės pažeidimas ir ar asmuo kaltas jo padarymu, ir negali vadovautis prielaidomis, o ištirti visas svarbias aplinkybes, nes visos abejonės turi būti vertinamos asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn naudai.

Alkotesteris buvo naudojamas pažeidžiant jo naudojimo instrukciją: tiek laiko atžvilgiu, tiek jo naudojimo reikalavimų nesilaikymo bei protingo jo panaudojimo, išsiaiškinant objektyvią tiesą, aspektu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

R. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis tą pačią dieną, apie 20.05 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,52 prom.).

ATPK 126 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365 redakcija, aktuali pažeidimo padarymo metu) numatė, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apeliacinį skundą R. U. grindžia iš esmės tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

Alkotesterio parodymai (b. l. 8) patvirtina, kad 2009 m. liepos 15 d. 20.16 val. R. U. nustatytas 0,52 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais 2009 m. liepos 15 d. R. U. sutiko, tai jis nurodė administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 3).

Tačiau nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą R. U. nurodė, kad jo neblaivumas patikrintas pažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukciją, kadangi matavimai buvo atlikti nepraėjus 15 min. nuo alkoholinių gėrimų vartojimo.

Byloje nustatyta, kad R. U. policijos pareigūnų buvo sustabdytas 2009 m. liepos 15 d. 20.05 val. Alkotesterio parodymai patvirtina, kad matavimai atlikti 20.16 val., t. y. praėjus 11 min. nuo R. U. sustabdymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad R. U. policijos pareigūnų buvo sustabdytas praėjus daugiau nei 4 min. nuo alkoholio vartojimo, ir jų nekartoja. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad matavimai, siekiant patikrinti R. U. neblaivumą, buvo atlikti nepažeidžiant instrukcijoje numatyto laiko tarpo kada galima atlikti matavimus nuo alkoholinių gėrimų vartojimo.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad policijos pareigūnai surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nustatydami R. U. neblaivumą pažeidė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus.

Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai privalėjo pakartotinai patikrinti neblaivumą ir išaiškinti teisę pačiam nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Taisyklių 4 punktą policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 5 punktas įtvirtina, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), turi pristatyti tik jeigu: 1) objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo; arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Visais kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Taigi nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, įtarę nuo R. U. sklindantį alkoholio kvapą (b. l.116) ir alkoholio matuokliu nustatę 0,52 promilės neblaivumą, su kuriuo asmuo sutiko, bei nenustatę aukščiau minėtų aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnams kiltų pareiga pristatyti asmenį į medicinos įstaigą, neturėjo pareigos pakartotinai patikrinti R. U. neblaivumą ar jį pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei pažiūrai atlikti.

Taisyklių 27 punktas numato, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos <...> rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Nagrinėjamu atveju R. U. sutiko su alkotesterio parodymais ir jų neginčijo. Policijos pareigūnai neturėjo pareigos nagrinėjamu atveju išaiškinti R. U. teisės vykti pasitikrinti neblaivumą.

Remiantis išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. U. apeliacinį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasStasys Gagys