- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- AN2-64-1020/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00241-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Ukmergės PK) 2018 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-2298-2018 (toliau – Nutarimas) pripažinti R. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir jis nubaustas 60 eurų dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ukmergės PK 2018 m. spalio 17 d. nutarimu R. G. nubaustas už tai, kad 2018 m. spalio 12 d. 09.34 val. (duomenys neskelbtini), nesilaikė draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, tai yra rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone vairuodamas Wolkswagen Caddy life, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 20 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas minėtame nutarime nurodytas aplinkybes pripažino objektyviomis ir paliko galioti Ukmergės PK sprendimą R. G. pripažinti kaltu padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, išanalizavus nuotraukas, administracinio nusižengimo protokolą bei liudytojų parodymus matyti, kad R. G. naudojosi mobiliojo ryšio priemone, t. y. juo kalbėjo ir tuo pačiu metu dalyvavo eisme. Šis vairuotojo pažeidimas užfiksuotas nufotografuojant vairuotoją mobiliojo ryšio telefonu. Teismo vertinimu, R. G. turėjo suprasti, kad naudodamasis telefonu ir vairuodamas pažeidžia KET reikalavimus, net jeigu telefonas buvo laikomas tarp peties ir galvos, toks telefono laikymo būdas mažina vairuotojo susikaupimą ir reakciją vairuojant transporto priemonę ir taip vairuodamas transporto priemonę jis kelia pavojų kitiems eismo dalyviams ir sau, tačiau vis tiek atsiliepė, išgirdęs telefono skambutį. Teismas neįžvelgė pagrindo R. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir skirti jam švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu R. G. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai aiškino ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą rankos sąvoką. R. G. nuomone, įstatymų leidėjas, kalbėdamas apie ranką, naudojant mobiliojo ryšio priemonę turėjo omenyje, ne mokslinę rankos sampratą, o mažesnę rankos dalį, tai yra rankų pirštus, delnus, plaštakas, rankų dalis, kuriomis valdomos mobiliojo ryšio priemonės. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad R. G. vairuodamas transporto priemonę, tomis pačiomis kūno vietomis, kuriomis ir valdė transporto priemonę, naudojosi ir mobiliojo ryšio priemone.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Ukmergės PK prašo R. G. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad R. G. nepateikia jokių objektyvių motyvų, kuriais remiantis nutartis galėtų būti panaikinta – skunde pateikiama tik pastarojo nuomonė, interpretacija, nepagrįsta jokiais teisės aktais ar teismų praktika.
Motyvuojamoji dalis
R. G. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Susipažinęs su bylos medžiaga bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis, kuria patvirtintas Ukmergės PK nutarimas nubausti R. G. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, yra pagrįsta ir teisėta.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apygardos teismas pažymi, jog ginčas šioje byloje yra susiklostęs dėl to kokia kūno dalimi R. G. laikė telefoną juo kalbėdamas ir tuo pačiu vairuodamas automobilį ir ar toks vairavimo būdas yra baudžiamas ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.
7. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra numatyta administracinė atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Atitinkamai KET 20 punkte yra numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas; transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Įvertinus teismui pateiktą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad R. G. vairuojant automobilį ir kalbant telefonu taip, kaip nustatyta byloje, buvo pažeistos KET 20 punkto nuostatos ir už tai jis turi būti patrauktas atsakomybėn.
8. R. G. manymu, įstatymų leidėjas įtvirtindamas draudimą vairuojant naudotis telefonu rankomis, turėjo siekį uždrausti vairuotojams būtent delnais, rankų pirštais, plaštakomis atlikti pašalinius veiksmus, nesusijusius su vairavimu, kurie gali turėti neigiamos įtakos transporto priemonės vairavimui. Tokia apelianto pozicija atmestina ir prieštarauja sisteminiam teisės aiškinimui pagal kurį, minėtas draudimas taikomas daug platesne apimtimi. Tokia išvada pirmiausia darytina dėl to, kad KET 20 punkte nurodomas ne tik bendrinis draudimas naudoti telefoną vairuojant rankomis, tačiau taip pat pabrėžiama, jog vairuotojai apskritai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Taigi net ir tuo atveju, jei peties (raktikaulio) būtų pagrindas nelaikyti rankos dalimi, vien toks veiksmas – t. y. telefono prilaikymas petimi jį glaudžiant prie ausies yra veiksmas, nesusijęs su transporto priemonės vairavimu ir ribojo rankos judesius, todėl trukdo vairavimą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Įstatymo leidėjas KET 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtino sąvoką – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Plačiąja prasme yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo SMS žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba išjungus transporto priemonės variklį, t.y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu, vairuotojas įvykdo KET reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
10. Apygardos teismas pabrėžia, kad iš policijos pareigūnų padarytų nuotraukų aiškiai matosi, jog R. G., sustodamas automobiliu prieš reguliuojamą sankryžą, laikė telefoną galvos pagalba prispaudęs prie kairio peties. Policijos automobilis stovėjo ne daugiau kaip metro atstumu nuo R. G. automobilio, todėl pareigūnai išties galėjo matyti ir matė (tai patvirtina nuotraukos kokybė ir atstumas tarp objektų) ar automobilio variklis yra įjungtas, ar ne, ar telefonu buvo naudojamasi vairuotojui dalyvaujant eisme, ar ne. Šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi neįžvelgiamas, todėl jų parodymais nėra pagrindo netikėti. Minėti duomenys bei taip pat aplinkybė, kad apelianto automobilis buvo nufotografuotas sankryžos prieigose, yra pakankama daryti išvadai, jog R. G. vairavo automobilį ir kalbėjo telefonu naudodamas rankas, todėl atmestini ir apelianto argumentai dėl to, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių tokį jo veikimą. Kita vertus ir pats apeliantas viso proceso metu kvestionavo ne jo paties atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jų teisinę reikšmę ir kvalifikaciją, todėl bendro pobūdžio teiginys apie tai, kad tiek tyrimo įstaiga, tiek apylinkės teismas visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.
11. Nors apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl skirtos nuobaudos dydžio, apygardos teismas pabrėžia, jog apylinkės teismas įvertino visas bylai svarbias aplinkybes bei apeliantą charakterizuojančius duomenis bei jam paskyrė sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį. Turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tokia nuobauda yra laikytina proporcinga ir teisinga.
12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – R. G. atžvilgiu pagrįstai pritaikytos ANK 417 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl šio sprendimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti R. G. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį.