- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- A6.-1856-1049/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Pareiškėjas
- M. S.
- Pažeidėjas
- V. Ž.
- Advokatai
- Karolis Kurapka
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 7.10Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas (ANK 119 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.9.3Administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje (ANK 629 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.13.3Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas (ANK 666 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Veikos aplinkybės
V. Ž., būdamas juridinio asmens, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, eidamas direktoriaus pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 1 dalį, nustatytu laiku iki 2018 m. gegužės 1 d., nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo bei pažeidė šios įmonės akcininko – M. S. teisę gauti informaciją, kuomet pagal 2018 m. gegužės 11 d. ir 2018 m. gegužės 29 d., M. S. reikalavimus, atsisakė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, bei 18 straipsnio 1 dalies pagrindais ir tvarka, pateikti akcininko reikalaujamus dokumentus ir informaciją visa apimtimi, o būtent, nepateikė metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kopijų. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
II. Įrodymai ir jų vertinimas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, V. Ž., teismo posėdyje nedalyvavo. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų posėdžių sekretorės Skaistės Budinavičiūtės 2018 m. rugsėjo 18 d., tarnybinio pranešimo matyti, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką V. Ž. buvo pranešta tinkamai, tačiau V. Ž. telefonu nenurodė, kokiu adresu jam galima siųsti procesinius dokumentus (b. l. 56), jo neatvykimo į teismo posėdžius priežastys teismui nežinomos, jo prašymų teisme negauta, todėl vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Pareiškėjo M. S. įgaliotasis atstovas, advokatas Karolis Kurapka teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkintini, nurodė, kad situacija yra pakankamai aiški, pareiškimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra gavęs ir dėl jo atsiliepimo teismui nėra pateikęs, todėl prašo jį pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnyje.
2018 m. birželio 28 d., pareiškėjo M. S. pareiškime dėl administracinio nusižengimo numatyto administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnyje, nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Ž. pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko M. S. teises, numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 18 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. gegužės 11 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi M. S. ir V. Ž. įsigijo 100 procentų (po 50 procentų) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Taigi, M. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Pareiškime nurodyta, kad V. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėjo iki 2018 m. gegužės 1 d. sušaukti Visuotinį akcininkų susirinkimą, vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, tačiau jis nebuvo sušauktas. M. S., į įmonės direktorių kreipėsi 2018 m. gegužės 11 d., prašydamas per 7 dienas pateikti (atsiųsti): metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kopijas, taip pat, sušaukti Visuotinį akcininkų susirinkimą, darbotvarkėje numatant visais Įstatymo imperatyviai reglamentuojamais klausimais, kuriuos turi išspręsti visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Nesulaukus atsakymo iš įmonės direktoriaus V. Ž., M. S. 2018 m. gegužės 29 d., pateikė pakartotinį prašymą, prašydamas pateikti metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius už 2017 ir 2018 metus, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kopijas ir sušaukti Visuotinį akcininkų susirinkimą, darbotvarkėje numatant visais Įstatymo imperatyviai reglamentuojamais klausimais, kuriuos turi išspręsti visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Pareiškimu prašoma pripažinti V. Z. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 119 straipsnyje ir skirti baudą bei priteisti iš V. Ž. M. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2–5).
Motyvuojamoji dalis
V. Ž. kaltę taip pat įrodo kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad V. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 70 (septyniasdešimties) vienetų paprastųjų vardinių akcijų akcininkas, pardavė M. S. 20 (dvidešimt) vienetų paprastųjų vardinių Emitento išleistų akcijų, kurios suteikia 20 (dvidešimt) balsų Emitento akcininkų susirinkime, o tai sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2017 m. gegužės 11 d., sudaro 20 (dvidešimt) procentų balsų Emitento akcininkų susirinkime (b. l. 6–10); VĮ „Registrų centro“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis 2018 m. gegužės 28 d., išrašas, iš kurio matyti, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2016 m. gruodžio 2 d., yra V. Ž., o įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas registruotas 2016 m. gruodžio 23 d., įmonės finansinių metų pradžia – 01-01, o pabaiga 12-31, finansinės atskaitomybės pateikimas 2017 m. gegužės 30 d., už ataskaitinį laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 23 d., iki 2016 m. gruodžio 31 d. (b. l. 11–13); UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko M. S. 2018 m. gegužės 11 d., prašymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. Ž. dėl informacijos pateikimo (b. l. 14); UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko M. S. 2018 m. gegužės 29 d., prašymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. Ž. dėl informacijos pateikimo (b. l. 17); atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 5 d., atsiliepimas į ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį civilinėje byloje Nr. E2-17187-784/2018 (b. l. 37–41); duomenys apie asmenį (b. l. 32–36, 51); duomenys apie atstovavimo išlaidas (b. l. 59–60).
Teismas byloje surinktus duomenis savo išvadoms pagrįsti vertina kompleksiškai, kadangi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais duomenimis. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, tik kai įrodoma, jog jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.
ANK 119 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams bei uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku. Šių veiksmų atlikimas gali būti padaromas tik neveikimu. Administracinė atsakomybė už neveikimu padarytą nusižengimą atsiranda tik tada, kai nustatoma, jog asmuo, kuris gali būti nusižengimo subjektas, privalėjo (turėjo) veikti ir galėjo veikti.
Ši veika įstatymo leidėjo apibrėžiama blanketine teisės norma, todėl norint patraukti juridinių asmenų vadovus ar kitus asmenis administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnį, būtina nustatyti akcininko teisę ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, bei 18 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir tvarka gauti informaciją, o pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį – pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, ir tokios teisės, o antruoju atveju – pareigos, pažeidimą.
Kasacinio teismo praktikoje, kurią, beje, savo pareiškime cituoja ir Pareiškėjas, nurodoma, kad Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius.
Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad M. S. yra 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turėtojas, (b. l. 6–9), taigi, faktiškai atitinka požymius asmens, turinčio teisę teikti pareiškimą dėl ANK 119 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, taip pat yra subjektas turintis teisę gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo iš esmės nėra, tačiau iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 5 d., atsiliepimo į ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį civilinėje byloje Nr. E2-17187-784/2018, matyti, jog tarp šalių yra susiklostę ne tik civiliniai teisiniai, bet ir konfliktiški santykiai, kadangi, kaip teigia UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. S., būdamas įmonės akcininku, bandė perimti faktinę įmonės kontrolę – įsakinėjo darbuotojams, administracijai, tvarkė buhalteriją, siekė bloginti įmonės finansinę padėtį ir inicijuoti įmonei bankroto bylos iškėlimą (b. l. 37–41).
ANK 119 straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo akcininkų turtines bei neturtines teises ir interesus, ir taip užtikrina normalią, teisingą juridinių asmenų veiklą, jų valdymą, teisių ir pareigų balansą.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, paskutinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas sušauktas 2016 m. gruodžio 23 d (b. l. 11). Kadangi ABĮ numato pareigą visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, kas šiuo atveju yra – nuo sausio 1 d. (b. l. 12) – UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo būti sušauktas iki 2018 m. gegužės 1 d., tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl akivaizdu, kad V. Ž., turėdamas pareigą sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, jos be jokių aiškių priežasčių nevykdė, ir šie jo veiksmai atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Kitoje dalyje savo pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. S. iš esmės grindžia ir tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Ž. pažeidė jo teisę į informaciją, kadangi per įstatymo nustatytą 7 dienų terminą du kartus nepateikė prašomos informacijos – duomenų apie įmonės finansinį stabilumą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. S., 2018 m. gegužės 11 d., kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. Ž., prašydamas per 7 dienas pateikti metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kopijas, prašyme primindamas, jog turi būti sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris gali tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, kuris nėra patvirtintas. Šį prašymą grindė tikslu sužinoti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pasiekusi įmonės nemokumo stadijos. Savo esme analogišką, pakartotinį prašymą M. S. pateikė 2018 m. gegužės 29 d., tačiau į tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Ž. nesureagavo ir privalomos pateikti informacijos nepateikė ir nesudarė galimybės su ja susipažinti.
Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį (redakcija Nr. XIII-784, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i.k. 2017-18847), akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl akcininko teisės į informaciją. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – V. Ž., žinodamas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, savo rašytinių paaiškinimų teismui nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Ištyrus administracinio nusižengimo byloje surinktus rašytinius įrodymus bei teismo posėdyje išklausius dalyvavusių asmenų paaiškinimus darytina išvada, jog juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, direktorius V. Ž. savo veiksmais padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ABĮ nustatyta tvarka iki 2018 m. gegužės 1 d. nesušaukdamas visuotinio akcininkų susirinkimo bei nepateikdamas visos įstatymuose numatytos ir akcininko pareikalautos informacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui M. S..
III. Veikos kvalifikavimas ir administracinės nuobaudos parinkimas bei skyrimas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.
Minėto straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, todėl už joje numatytą administracinį nusižengimą atsako asmenys, kurie padarė atitinkamą kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos, šiuo atveju ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos akcininko teisės gauti informaciją, pažeidimą.
Iš aukščiau byloje aptartų įrodymų darytina išvada, kad juridinio asmens, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, direktorius V. Ž. pažeidė akcininko – M. S. teisę gauti informaciją, kuomet pagal 2018 m. gegužės 11 d. bei 2018 m. gegužės 29 d. M. S. reikalavimus, nepateikė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, bei 18 straipsnio 1 dalies pagrindais ir tvarka, reikalaujamus pateikti dokumentus ir informaciją, o būtent metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kopijas, o taip pat iki 2018 m. gegužės 1 d. nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, todėl jo veiksmai atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nusižengimo požymius dėl ko jis yra baustinas.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į tęstinį nusižengimo pobūdį, tai, kad jis yra baigtas, pažeidėjo asmenybę (V. Ž. administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, dirba), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. Ž. skirtina administracinė nuobauda, numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, nustatant jos dydį artimą nustatytos baudos vidurkiui.
IV. Bylinėjimosi išlaidos
ANK 666 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-431/2012). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Dalyje dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pareiškimą dėl V. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis klausimas yra teismo diskrecijos teisė. Kartu su prašymu pareiškėjo atstovas pateikė PVM sąskaitas faktūras bei mokėjimo nurodymus, iš kuri matyti jog M. S. turėjo 450 eurų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 59–600. Šios išlaidos yra pagrįstos, M. S. įgaliotasis atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, todėl nelaikytinos neproporcingomis ar per didelėmis ir priteistinos iš V. Ž..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 119 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 666 straipsniu,
nutaria:
V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti bylos Nr. A6.-1856-1049/2018.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus V. Ž. priteisti 450 (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų M. S. naudai.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.