- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- II-136-827/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00200-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Audrius Juozapavičius
- Kategorijos
dalyvaujant nuotoliniu būdu per Zoom programą skundą padavusiam asmeniui Ž. B. ir jo atstovui advokatui Audriui Juozapavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. B. (toliau - ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-29171-2020 (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-29171-2020 Ž. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda – 150 EUR bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, už tai, kad jis, 2020 m. rugsėjo 9 d., apie 17.26 val., Vinco Kudirkos a., Vilniuje, vairuodamas automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas į gretimą eismo juostą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, nedavė kelio gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui, staigiai stabdė, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Vairuotojas savo veiksmais privertė kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti ir keisti judėjimo greitį ir kryptį, vienu metu ar paeiliui padarė kelis grėsmę keliančius kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 11-12).
Pareiškėjas Ž. B., nesutikdamas su minėtu nutarimu, padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba nustačius ANK 417 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo sudėtį, panaikinti Nutarimą ir paskirti jam nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Nutarimas nepagrįstas, neteisėtas ir nemotyvuotas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su jam inkriminuojamu vienu iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių veiksmų, t.y. transporto priemonės vairavimu vienu metu ar paeiliui, padarant grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, bei kaltinimu pažeidus KET nuostatas, t.y. kad jis nesilaikė kelio ženklinimo (kirto ištisinę liniją; staigiai stabdė, nesant tam būtinumo eismo saugumo atžvilgiu; bei kad persirikiuodamas nedavė kelio gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui. Skunde pateikė susiklosčiusio eismo įvykio situaciją, nurodydamas, kad protokole nurodytu laiku automobiliu iš M. Valančiaus gatvės įsuko į kairę ir leidosi nuo Tauro kalno pirma juosta, tačiau jam reikėjo pasukti į kairę į J. Jasinskio g. įjungęs kairės pusės posūkį riedėjo žemyn, laukdamas kol kas jį praleis. Užsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui, antroje eismo juostoje esantis automobilis pristabdė ir leido jam persirikiuoti. Pradėjus manevrą, pamatė, kad ir trečioje juostoje atsirado didelis tarpas, ir taip suprato, kad ir trečioje eismo juostoje esantis automobilis jį praleidžia, nes kairio posūkio signalas buvo dar įjungtas, todėl ramiai, lėtai pradėjo persirikiavimą. Tačiau per veidrodėlį pastebėjo, kaip automobilis, kuris prieš tai paliko jam didelį tarpą persirikiavimui, staiga padidino greitį ir pradėjo greitai artėti jam iš kairės pusės. Kadangi jau buvo pradėjęs persirikiavimo manevrą, matydamas, kad vis dėlto vairuotojas leidžia jam įvažiuoti į trečia juostą, jį užbaigė lėtai toliau važiuodamas ir pasukdamas į J. Jasinskio gatvę. Po posūkio užbaigimo įjungė avarinį automobilio signalą, tuo atsiprašydamas ir padėkodamas automobilio vairuotojui, kad leido jam persirikiuoti ir pasukti į kairę. Tačiau po persirikiavimo pastebėjo, jog gale važiuojantis automobilis signalizuoja tiek garsiniu signalu, tiek šviesomis, per veidrodėlį matė gale, kad gale važiuojančio automobilio vairuotojas kažką rodo mojuodamas rankomis, kažką rėkė. Išsigandęs, kad galimai kažkas atsitiko, trumpam ramiai sustojo, išlipo iš automobilio nordamas įsitikinti ar viskas gerai. Tačiau iš paskos važiuojantis automobilis staigiai pradėjo važiuoti pasukdamas į dešinę juostą ir jį aplenkdamas, o jo vairuotojas toliau mosavo rankomis ir kažką rėkė. Apžiūrėjęs savo automobilį ir nepamatęs jokių gedimų ar susidūrimo žymių, sėdo į automobilį ir tęsė kelionę.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad visoje šioje situacijoje, jis jokių staigių manevrų nei persirikiuojant, nei stabdant savo automobilį jis neatliko, todėl joks eismo dalyvis dėl jo veiksmų neprivalėjo staigiai keisti judėjimo krypties ar dėl to kaip nors kitaip kilo pavojus eismo saugumui. Persirikiuodamas rodė posūkį ir tik įsitikinęs, kad kitas vairuotojas jį praleidžia darė manevrą. Jei pareiškėjas būtų nenorėjęs jo praleisti, tai galėjo toliau nekliudomai važiuoti, todėl nėra pagrindo tai vertinti kaip kelio nedavimą. Padarius posūkį J. Jasinskio gatvėje savo automobilį stabdė taip pat ramiai, gale važiuojantis automobilis taip pat ramiai sustojo, po ko pajudėjo į kitą eismo juostą, jokios grėsmės eismo saugumui nebuvo. Pareiškėjo nuomone, kito automobilio vairuotojas netinkamai (neadekvačiai) įvertino susidariusią situaciją ir pranešė policijai. Pripažįsta, kad šiuo atveju kirto ištisinę eismo juostą, tačiau tai darė įvertinęs eismo saugumą ir nekeldamas grėsmės kitiems eismo dalyviams, tačiau tokie jo veiksmai galėtų būti vertinami tik ANK 417 straipsnio 1 dalies kontekste. Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad visuomet vairuoja labai atsargiai, saugiai ir mandagiai, laikosi KET reikalavimų. Šiuo metu slaugo sunkiai sergantį tėvą, yra asociacijos pirmininkas, todėl ja ir jo artimiesiems galimybė vairuoti yra gyvybiškai reikalinga (b.l. 2-5).
Atsiliepimas
Institucija, nesutikdama su skundu, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Ž. B. veika, numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje, įrodyta skundžiamame nutarime išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais. Institucijos nuomone, Ž. B. veika, kuomet jis, 2020 m. rugsėjo 9 d. 17.26 val. Kudirkos- Jasinskio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas į gretimą eismo juostą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, nedavė kelio gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui, staigiai stabdė, jeigu tai nebūtina eismo saugumui, ir tokiais savo veiksmais privertė kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti ir keisti judėjimo greitį ir kryptį, vienu metu ar paeiliui padarė kelis grėsmę klaidinančius kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra įrodyta. Atsiliepimu prašoma Ž. B. skundo netenkinti (b.l. 1a).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Ž. B. nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad leidosi nuo kalno nuo Santuokų rūmų link Kudirkos gatvės, sankryžoje jam reikėjo sukti į kairę. Važiuodamas rodė kairįjį posūkį, ir jam leido persirikiuoti į vidurinę eismo juostą. Pamatęs trečioje eismo juostoje tarpą, suprato, kad jį praleidžia, pradėjo į ją rikiuotis. Tada pamatė, kad trečia eismo juosta greitai artėjantį, mirksintį šviesomis automobilį, kuris taip pat sankryžoje suko į kairę. Pasukęs į Pamėnkalnio gatvę, padėkojo (mirktelėjo šviesomis) minėto automobilio vairuotojui, tačiau iš paskos važiuojantis automobilis toliau signalizavo šviesomis, vairuojas mojavo rankomis, ką jis suprato, kad kažkas negerai. Todėl jis sustojo pasižiūrėti, kodėl jam buvo duodami tokie ženklai. Automobilio prietaisų skydelyje degė lemputė, kad nuleista padanga. Išlipęs apžiūrėjo automobilį, ir kadangi su juo viskas buvo gerai, važiavo toliau. Žvėryne prie šviesoforo vėl pamatė tą automobilį, per automobilio langą paklausė, kas atsitiko, o sekančią dieną gavo jau administracinio nusižengimo protokolą.
Taip pat nurodė, kad Jasinskio gatvėje pirma eismo juosta skirta troleibusams ir autobusams.
Pripažįsta, kad pagal taisykles reikėjo pasukti į gatvelę ir sustoti, bet buvo šoko būsenoje, sustojo antroje eismo juostoje, nes suprato, kad kažkas negerai, gal kliudė kitą automobilį ar nuleista padanga. Apžiūrėjo užpakalines padangas, nieko blogo nebuvo, sėdo ir nuvažiavo. O tas automobilis, kurio vairuotojas mirksėjo šviesomis ir rankomis mojavo, aplenkė jį iš dešinės ir nuvažiavo link Žvėryno. Jis minėto automobilio nesivijo, tiesiog taip gavosi, kad prie šviesoforo, darant posūkį į Kęstučio gatvę, jo ir kitas automobilis susigretino, todėl per langelį jis klausė vairuotojos, kas atsitiko, nesikeikė. Toks atvejis pirmas per visą 30 metų vairavimo stažą, visada važinėja kultūringai. Nėra baustas už greičio viršijimą ar panašius nusižengimus, tik už automobilio pastatymą ant vejos.
Moko žmones, dirba su vaikais, yra gerbiamas žmogus.
Taip pat nurodė, kad važiuojant automobiliu Volvo, jeigu staiga kerti per stabdžius, užsidega avarinis ženklas. Liudytojai pretenzijų neturi, jos automobiliu nepersekiojo, garsinio signalo nenaudojo. Prašo atsižvelgti, kad turi slaugomą tėvą, prašo neatimti teisės vairuoti. Sutinka, kad kirto ištisinę juostą, už tai galima bausti ar nebausti, kad ten buvo ištisinė linija pamatė tik kitą dieną.
Teismo posėdyje apklaustas liudytoja A. L. parodė, jog leidžiantis nuo kalno, kur yra Profsąjungų rūmai, yra dvi eismo juostos. Viena kerta Gedimino prospektą, kita suka į Žvėryną. Ji važiavo juosta, kur galima sukti tik į kairę. Jos kryptimi važiuojant užsidegė žalias šviesoforo signalas, o kitas automobilis iš kitos eismo juostos pradėjo spausti, kad jį praleisti. Ji signalizavo, kad jis nelįstų į juostą, tačiau vairuotojas užlindo ir nuvažiavo, t.y. taip pat pasuko kairėn, ji taip pat pravažiavo sankryžą. O pravažiavus Jasinskio gatve maždaug 20 metrų užlindusio automobilio vairuotojas staiga dėjo ant stabdžių, kad ji vos neatsitrenkė, išlipęs iš automobilio šaukė. Tada ji pasuk į autobusų juostą ir nuvažiavo, o tas automobilis ją vijosi iki Žvėryno sankryžos. Jai reikėjo sukti į dešinę, o šalia stovėjusio automobilio vairuotojas kažką mojavo, ji patyrė daug streso. Grįžusi namo papasako vyrui, kuris apie tai pranešė e-policijai, nusiuntė registratoriaus vaizdo įrašą. Viso vaizdo įrašo pateikti negali, nes pakeitus kompiuterį, vaizdo įrašas dingo, o vaizdo registratorius įrašinėja ant viršaus.
Taip pat nurodė, kad pasukus ir pravažiavus sankryžą garsinio signalo nenaudojo, tiesiog prieš sankryža ji pasignalino, kad jis nelįstu, kad ji važiuoja ir nepraleis, daugiau nieko nedarė. Kai automobilis Volvo sustojo, pamačiusi išlipantį vairuotoją, nutarė jį apvažiuoti, pabijojo. Kai vairuotojas staiga užstabdė, gali būti, kad pakėlė rankas nuo vairo ir pasakė „kas čia darosi“. Kumščiu nemojavo, nepadorių gestų nerodė. Nežino, kodėl priekyje važiavęs automobilis staiga sustojo. Būna atvejų, kad vairuotojai staiga sustoja, kad pagąsdinti, pamokyti. Kai jis sustojo, ji išsigando, pasuko į dešinę ne pagal taisykles į autobusų juostą ir išvažiavo. Ji tokio sustojimo nesitikėjo, nes užlindęs automobilis nuvažiavo ir staiga sustojo. Vairuotojas iš automobilio lipo šaukdamas, matėsi, kad jis supykęs. Žodžių negirdėjo, bet natūralu, kad buvo supykęs, nes neleido pasukti į jos juostą. Kai minėtas automobilis įvažiavo į jos juostą, neprisimena, ar ką nors rodė, paprastai nerodo. Vairuotojas staiga stabdė, lyg norėdamas, kad ji atsitrenktų. Mano, kad taip jis norėjo ją pagąsdinti. Jai taip pat reikėjo staiga stabdyti, kirto ant stabdžių, nes staiga priešais sustojo automobilis. Neprisimena ar mašina slydo. Važiavimo kryptį nusprendė keisti, nes pamatė išlipantį vairuotoją. Matė, kad vairuotojas atsisukęs į ją kažką piktai aiškino, buvo įpykęs. Vaizdo įraše matosi, kad vairuotojas stabdė staiga, nors priekyje nebuvo kliūties, jį apvažiavo autobusų juosta. Jai važiuojant toliau, matė, kad jis ją vijosi, todėl padidino greitį. Sustojo tik, kai reikėjo sukti į dešinę. Vairuotojo „padėkojimo“ šviesomis nevertino, nes tai buvo pažeidimas. Vaizdo įraše matosi, ar buvo tarpas, į kurį vairuotojas norėjo įsiterpti. Vairuodama automobilius įleidžia į juostą kai yra punktyrinė linija, o toje vietoje linija ištisinė.
Advokatas Audrius Juozapavičius skundą palaikė, atkreipė dėmesį, kad pateiktas vaizdo įrašas nepilnas, be garso, todėl nelaikytinas patikimu įrodymu. Pažymėjo, kad liudytoja tiksliai neatsakė, kokius veiksmus jis atliko, tik nurodė, kad Ž. B. bandant įvažiuoti į jos juostą, ji naudojo garsinį signalą, vėliau nieko nedarė, tai kokia tada buvo būtinybė kitam vairuotojui staiga sustoti. Liudytoja bandė įtikinti, kad buvo įbauginta vairuotojo, kad jis ją persekiojo. Ž. B. skirta nuobauda už gan rimtą nusižengimą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, todėl reikia vertinti buvusios situacijos pavojingumą. LAT suformuotoje praktikoje - veiksmai turi kelti rimtą pavojų, tačiau šiuo atveju chuliganiško vairavimo nėra. Ž. B. nesilaikė kelio ženklinimo, persirikiavo, nedavė kelio. Taip pat jis kaltinamas staigiu stabdymu, tačiau vaizdo įrašas to nepatvirtina. Liudytoja nepagrįstai sako, kad dėl staigaus stabdymo turėjo keisti kryptį, tačiau šiuo atveju nebuvo krypties keitimo, ji toliau tęsė kelionę. Ž. B. paaiškino, kodėl sustojo ir nėra pagrindo juo netikėti, nes jei kito automobilio vairuotoja kažką rodė, reikėjo sustoti, pažiūrėti, kas atsitiko, tačiau toks sustojimas jam net neinkriminuojamas. Atstovo nuomone nėra padarinių, būtinų ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėčiai, todėl byla turėtų būti nutraukta, o įvertinus tai, kad jis kirto ištisinę liniją, jo veika kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
Institucijos atstovas į tesimo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinio nusižengimo byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo registruotas A. L. pranešimas e-policija, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. apie 17.26 val. Kudirkos a., Vilniuje automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto ištisinę juostą prieš sankryžą ir užkirto pranešėjo žmonos vairuojamam automobiliui Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudodamas garsinį signalą. Už sankryžos staiga stabdė ir išlipo iš mašinos šaukdamas ir keikdamas pranešėjo žmoną, nors pats grubiai pažeidė KET kirsdamas ištisinę liniją ir sukeldamas avarinę situaciją. Jo sutuoktinė, išsigandusi minėto asmens, išvažiavo į autobusams skirtą juostą stengdamasi išvengti konflikto. Video įraše puikiai matosi, kad jis priverstinai staigiai sustabdė savo automobilį ir sustabdė visą eismą ir bandė aiškintis santykius, ko pasekoje galėjo įvykti eismo įvykis. Kartu su minėtu pranešimu buvo pateiktas ir vaizdo įrašas (b.l. 16). 2020 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialistas surašė Ž. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, 2020 m. rugsėjo 9 d., apie 17.26 val., Vinco Kudirkos a., Vilniuje, vairuodamas automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas į gretimą eismo juostą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, nedavė kelio gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui, staigiai stabdė, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Vairuotojas savo veiksmais privertė kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti ir keisti judėjimo greitį ir kryptį, vienu metu ar paeiliui padarė kelis grėsmę keliančius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas asmeniui nedalyvaujant, AN protokolu su administraciniu nurodymu Ž. B. buvo siūloma sumokėti 80 eurų baudos iki 2020 m. spalio 10 d., bei skirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas 3 mėnesių terminui (b.l. 10). Taip pat AN protokole buvo nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laikas, neįvykdžius administracinio nurodymo. Ž. B. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, išreiškė pageidavimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Savo rašytiniame paaiškinime išdėstė faktines aplinkybes, kurios analogiškos ir skunde nurodytoms aplinkybės dėl susiklosčiusios eismo įvykio situacijos. Pasak Ž. B. nėra jokio pagrindo vertinti šią situaciją kaip pavojingą ar chuliganišką vairavimą, nes gavosi tiesiog kažkoks nesusipratimas kelyje, prašė jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b.l. 19). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo, buvo priimtas Institucijos sprendimas skirti Ž. B. 170 eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą 3 mėnesiams už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą, atsižvelgiant, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (b.l. 11-12).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Ž. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą. Pagal šios teisės normos nuostatas, atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t.y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Ž. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas į gretimą eismo juostą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, nedavė kelio gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui, staigiai stabdė, jeigu tai nebūtina eismo saugumui, savo veiksmais privertė kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti ir keisti judėjimo greitį ir kryptį, vienu metu ar paeiliui padarė kelis grėsmę keliančius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ž. B. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 8 ir 135.4 punktų reikalavimus. KET 8 straipsnyje nurodyta, kad Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. KET 135.4 punkte numatyta, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.
Pareiškėjas Ž. B. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir prašo jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kad jam inkriminuojamo nusižengimo nepadarė, kad nėra jokio pagrindo vertinti šią situaciją kaip pavojingą ar chuliganišką vairavimą, nes gavosi tiesiog kažkoks nesusipratimas kelyje. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu Ž. B. teigia, kad į eismo juostą, kurią važiavo liudytoja, jis įvažiavo rodydamas kairį posūkį, kad buvo pakankamas tarpas persirikiavimui, todėl negalima teigti, kad jis nedavė kelio gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui. Apie tai, kad jis kirto ištisinę liniją, jis sužinojo tik kitą dieną. O tai, kad jis stabdė automobilį, grindžia tuo, kad liudytoja naudojo tiek garsinius, šviesos signalus, mojavo rankomis, ką jis suprato kaip perspėjimą, kad kažkas negerai, tačiau pažymi, kad trumpam sustojo ramiai, ir pažiūrėjęs automobilį judėjimą tęsė toliau. Pareiškėjo nuomone, tai liudytoja neadekvačiai vertino susiklosčiusią situaciją kelyje.
Tačiau teismo vertinimu Ž. B. kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais ir įvertintais įrodymais: tiek pateis Ž. B. paaiškinimais, tiek teismo posėdyje apklaustos liudytojos parodymais, vaizdo įrašu.
Teismo posėdyje apklausta A. L. patvirtino, kad jos važiavimo kryptimi užsidegė žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam sukti į kairę, Volvo automobilis iš kitos eismo juostos pradėjo spausti, kad jį praleisti. Ji signalizavo, kad jis nelįstų į juostą, tačiau vairuotojas užlindo ir nuvažiavo, t.y. taip pat pasuko sankryžoje kairėn. O pravažiavus Jasinskio gatve maždaug 20 metrų Volvo automobilio vairuotojas staiga dėjo ant stabdžių, kad ji vos neatsitrenkė, išlipęs iš automobilio šaukė. Tada ji pasuko į autobusų juostą ir nuvažiavo, o Volvo automobilis ją vijosi net iki Žvėryno sankryžos. Kai Volvo automobilis staiga sustojo prieš ją, jai taip pat reikėjo staiga stabdyti. Važiavimo kryptį nusprendė keisti, nes pamatė išlipantį vairuotoją.
Pareiškėjo teigimu, į eismo juostą, kurią važiavo liudytoja, jis įvažiavo rodydamas kairį posūkį, kad buvo pakankamas tarpas persirikiavimui, todėl negalima teigti, kad jis nedavė kelio gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui, tačiau tiek iš liudytojos parodymų, tiek iš vaizdo įrašo matyti, kad Volvo automobilis tiesiog prisišliejęs prie 3-ioje eismo juostoje pravažiavusio automobilio įvažiuoja į eismo juostą prieš liudytojos automobilį prieš darant posūkį, kad ji priversta stabdyti. KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Atitinkama nuostata įtvirtinta ir KET 104 punkte, kuris numato Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. KET 117 punkte nurodyta, kad Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad pilnai įrodyta, kad Ž. B., persirikiuodamas nedavė kelio gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui.
Teismo vertinimu, neįtikimais laikytini Ž. B. parodymai, kad jis stabdė automobilį, (t.y. trumpam ramiai sustojo vidury gatvės eismo juostoje), nes kito automobilio vairuotoja naudojo tiek garsinius, šviesos signalus, mojavo rankomis, ką jis suprato kaip perspėjimą, kad kažkas negerai. Liudytoja teisme nurodė, kad pasukus ir pravažiavus sankryžą garsinio signalo nenaudojo, tiesiog prieš sankryža ji pasignalino, kad jis nelįstų į jos eismo juostą, daugiau nieko nedarė. Galimai, kai vairuotojas staiga užstabdė, ji buvo pakėlusi rankas, t.y. pasipiktinusi tokiu vairuotojo elgesiu. Taigi, vairuotoja rankas galimai pakėlė po to, kai Ž. B. sustojo, todėl tokie jos veiksmai nesudarė pagrindo Ž. B. staigiai stabdyti.
Pareiškėjas teigia, kad jis buvo šoko būsenoje, todėl sustojo vidury gatvės, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo vairavimo 30 metų stažą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tokie jo parodymai vertintini kritiškai, nes KET 141 punktas numato, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. KET 148 punktas draudžia atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams. KET 151 punkte numatyta, kad Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Kaip matyti iš pateikto vaizdo įrašo, šiuo atveju avarinis signalas nebuvo net įjungtas, o šiuo atveju Ž. B., staiga sustojęs eismo juostoje, išlipo iš automobilio, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo argumentą, kad veika neteisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad būtų sukelta pavojinga situacija, o tokie jo veiksmai, kaip ištisinės linijos kirtimas turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kaip kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas. Tokius pareiškėjo argumentus teismas laiko nepagrįstais, nes nagrinėjamu atveju Ž. B. veiksmuose buvo ne tik kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, tačiau ir staigus stabdymas, kai tai nebūtina eismo saugumui, bei persirikiavimo metu kelio nedavimas gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui, t.y. padaryti keli grėsmę eismo saugumui keliantys eismo taisyklių pažeidimai, bei Ž. B. privertė kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti ir keisti judėjimo greitį, kryptį. Todėl nagrinėjamu atveju Ž. B. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutarimą priėmė institucijos pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančią aplinkybių. Pareiškėjas be kita ko skunde pažymėjo, kad slaugo sunkiai sergantį tėvą, yra asociacijos pirmininkas, todėl jam ir jo artimiesiems automobilis (galimybė jį vairuot) yra gyvybiškai reikalinga. Tačiau tokios aplinkybės nėra niekuo išskirtinės, tai įprastinė situacija, kad žmogui nuvykti ir parvykti į darbą dažnai reikalinga transporto priemonė. Tai, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones, asmuo susiduria su sunkumais vien dėl to, kad negali pats vairuoti transporto priemonės, taip pat yra natūrali, neigiama nuobaudos taikymo pasekmė – tuo pasireiškia nubaudimas, t. y asmeniui sukeliami konkretūs teisių suvaržymai ir su tuo susiję nepatogumai. Todėl atsižvelgiant į šiuo motyvus nėra pagrindo konstatuoti, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas šiuo atveju būtų neteisingas ir neprotingas ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pareiškėjo atžvilgiu. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad Ž. B. baustas administracine bauda už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, bei tai, kad administracinio poveikio priemonė skirta minimaliam 3 mėnesių terminui. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-29171-2020 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,-
nutaria:
Ž. B. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-29171-2020 palikti nepakeistą.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.