Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams asociacijai „Olačis“, UAB „Elfanta“, AB „Vilniaus centrinei universalinei parduotuvei“, UAB „Elainė“, A. L. Vilkui, Vilniaus m. 24-ojo notarų biuro notarei R. J. , Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarei V. S. – Malcienei, VĮ „Registrų centras“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui E.V. T. dėl pažeistų teisių gynimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, statinių iškėlimo iš žemės sklypo bei atsakovų asociacijos „Olačis“ ir UAB „Elfanta“ priešieškinį dėl servitutų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas atmetė ieškinį kaip aiškiai nepagrįstą atsakovų notarės R. Jaskutėlienės , V. Stackonytės -Malcienės, VĮ Registrų centro atžvilgiu, kadangi nurodytų asmenų atžvilgiu ieškovas, atstovaujamas advokatės, nereiškė jokių reikalavimų.

Teismas tenkino priešieškinius nurodydamas, jog ieškovui atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriame stovi atsakovams priklausantys pastatai, valstybė pripažino servituto ieškovui suteiktame sklype būtinumą. Teismas nurodė, jog servitutai įregistruoti registre, registro duomenys nėra nuginčyti, neginčijamas ir VAVA 2000-07-19 sprendimas šioje dalyje, todėl šioje byloje nėra sprendžiamas atsakovų teisės į servitutą klausimas. Teismas taip pat nurodė, kad nepakanka konstatuoti servituto turėtojo teisių, kadangi jos turi būti apibrėžtos taip, kad naudojant servitutą pagal jo tikslinę paskirtį, būtų sudaryta kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Teismas sprendė, kad nurodytu VAVA sprendimu servitutų turinys buvo nurodytas gana abstrakčiai, neapibrėžtos servituto ribos, todėl atsižvelgdamas į tai, kad tarp ieškovo ir jo sklype esančių statinių savininkų susidarė konfliktinė situacija dėl statinių savininkų teisės naudotis ieškovo žemės sklypo dalimi, jog servituto turinys turi užtikrinti atsakovams asociacijai „Olačis“ ir UAB „Elfanta“ nuosavybės teise priklausančio turto - poilsio namelių ir kiemo įrenginių normalų naudojimą pagal jo paskirtį ir priežiūrą bei garantuoti šiuo turtu besinaudojantiems asmenims laisvą priėjimą prie Kojos ežero visa jo pakrante, nustatė servitutą vadovaudamasis atsakovų pateiktais projektais pagal korporacijos „Matininkai“ 2006-12-07 parengtą planą dėl servitutų turinio ir ribų, dėl kurių ieškovas nepateikė konkrečių atsikirtimų.

Teismas, atmesdamas ieškinį notarių, VĮ Registrų centro atžvilgiu, nenurodė, dėl kokių priežasčių ieškovas negalėjo pareikšti nurodytiems asmenims reikalavimų, nes būtent dėl teismo veiksmų - atsisakymo iškviesti į bylą ginčijamas sutartis tvirtinusias notares, bylos vilkinimo, - ieškovas negalėjo to padaryti.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas žinojo apie tai, kad ginčo žemėje stovi atsakovų pastatyti pastatai net nuo 1978 m., teismas neįvertino ieškovo teiginių, jog jam grąžintinoje žemėje buvo kelių buvusių lentinių namelių supusios menkos nuolaužos, kurių negalima laikyti statiniais, jie neturėjo nei faktinio, nei juridinio statinių statuso.

Teismas neteisingai aiškino bei taikė 1997-07-01 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo I skyriaus bendrąsias nuostatas, nepagrįstai nurodydamas, jog ieškovas nuo 1991 m. būdamas pretendentu atkurti nuosavybės teisę į savo motinos žemė, ieškovas neturėjo jokių teisių ir teisėtų interesų į šią žemė.

Teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes dėl atsakovų veiksmų, kuriais buvo užgrobtas ieškovui priklausantis žemės sklypas ir neleidžiama į jį patekti daug metų, ieškovo atžvilgiu. Teismas, nustatydamas eilę servitutų, kurie iš esmės buvo visiškai nereikalingi garantuoti atsakovų teises į jų nuosavybę, atėmė iš ieškovo paskutinę galimybę naudotis jam priklausančiu žemės sklypu pagal paskirtį ir sudarė dar geresnes sąlygas savivaliaujantiems atsakovams. Teismas visiškai ignoravo tą faktą, kad žemės sklypas užimtas jo vertingiausioje dalyje, atsakovai darė ieškovui didžiulę moralinę ir materialinę žalą. Atsakovai, žinodami, jog ieškovui bus grąžinta nurodyta žemė, sąmoningai siekė užvaldyti ieškovui skiriamą nuosavybę. Atliekant teisinę registraciją ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nebuvo pareikalautas savininko leidimas registruoti rekonstruotus statinius, tuo buvo grubiai pažeistos nuosavybės teisės.

Atsakovai vietoje laikinų griautinų pastatų konstrukcijų pasistatė sau pastatus be ieškovo leidimo ir žinios ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atlikdami neleistinus sklypo kasinėjimus, neteisėtai įsitvirtindami šioje žemėje.

Teismas nemotyvavo, kodėl jis laikė neįmanomu ir netinkamu ieškovo pasiūlytą ieškovo ir atsakovų nuosavybės teisių apsaugos variantą – išsikelti iš ieškovui priklausančio sklypo su pastatais į kitą vietą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad V. L. nuo 2000-08-25 nuosavybės teise valdo 1,315 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T 1, b.l.34, 35). Šiame žemės sklype stovi 4 atsakovams asociacijai “Olačis” ir UAB “Elfanta” priklausantys poilsio namai su priklausiniais, registruoti Nekilnojamojo turto registruose Nr. 10/24484 ir Nr. 10/24501 (T 1, b.l.46). Pagal registrą Nr. 10/24484 asociacijai “Olačis” priklauso poilsio namai, kurių unikalūs numeriai Nr. 7997-8016-4007, Nr. 7997-8016-3020, Nr. 7997-8016-2001, elektros skydinė unikalus Nr. 7997-8016-2045, ir kiemo statiniai (lauko tualetas, tvora) unikalus Nr. 7997-8016-2056 (T 1, b.l.40-42). Pagal registrą Nr. 10/24501 UAB “Elfanta” priklauso poilsio namas, unikalus Nr. 7999-3006-6012 ir kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, 2 lauko tualetai, prieplauka), unikalus Nr. 7999-3006-6023 (T 1, b.l.43-44). Asociacijai “Olačis” priklausantys statiniai pastatyti 1978 metais ir pirmuoju jų savininku nurodyta AB “Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė”, šiuos statinius įgijusi 1992-02-03 ir 1992-08-08 priėmimo-perdavimo aktais ir 1995 steigėjo įsakymais Nr. 33 ir 241. Asociacija „Olačis“ statinius nuosavybės teise valdo nuo 2000-01-18. UAB “Elfanta” priklausantys statiniai pastatyti 1983 metais ir pirmuoju jų savininku nurodyta AB “LH Asbet” šiuos statinius įgijusi 1992-11-26 priėmimo-perdavimo akto pagrindu. 1995 metais priėmimo perdavimo akto pagrindu šių statinių savininku tapo AB “Lithun”, 1996 metais pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu - E. V. T., 1998-04-16 – A.L. V. , nuo 2001-01-18 ½ dalį statinių atsakovas UAB „Elfanta“, o nuo 2002-07-12 pastaroji valdo ir kitą dalį statinių (T 1, b.l. 43).

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis atsakovų nuosavybės teise valdomo turto - poilsio namelių bei poilsio namo su kiemo statiniais – pirkimo-pardavimo sutartis. Sandoriams, sudarytiems 1998-04-16, 1999-12-28, 2000-12-14, taikomos Civilinio kodekso galiojusio iki 2001-07-01 normos, reguliuojančios sandorių sudarymą bei tokio sandorio pripažinimą negaliojančiu. Iš ieškovo nurodyto teisinių šių sandorių negaliojimo pagrindų, o taip iš ieškinio faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad sandorius jis prašo pripažinti negaliojančiais dėl to, jog jie pažeidžia jo kaip žemės savininko ir pretendento į žemės atkūrimą teises, t.y. Civilinio kodekso 47 straipsnio 1 d. pagrindu (įst.red. iki 2001-07-01). Taip pat 1999-12-28 sutartį, sudarytą tarp AB „Vilniaus universalinė parduotuvė“ ir asociacijos „Olačis“ bei 1998-04-16 sutartį, sudarytą tarp E. V. T. ir A. L. V. , pripažinti negaliojančiomis ir dėl to, kad jų teisinė registracija atlikta praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių įregistravimo nekilnojamojo turto registre terminą [Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 d. (įst.red.iki 2001-07-01)].

Dar vieną – 2002-06-28 pirkimo pardavimo sandorį, sudarytą tarp UAB „Elainė“ ir UAB „Elfanta“ nenurodydamas teisinio sandorio negaliojimo pagrindo, prašo pripažinti dėl jo kaip bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe. Kadangi šis sandoris sudarytas galiojant naujojo Civilinio kodekso normos, todėl šio sandorio negaliojimo pagrindas - Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 d.

Ieškovas sandorių negaliojimo pasekmėmis siekia ir reikalauja nugriauti žemės sklype esančius poilsio namus su priklausiniais ir poilsio namelius, taip užsitikrinti netrukdomą valdymą, disponavimą ir naudojimą jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo pasirinktas jo nuosavybės valdymo gynimo būdas, nesukels tų pasekmių, kurių jis siekia. Net jeigu ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais bei pritaikius restituciją, kaip prašo ieškovas, nekilnojamojo turto objektų po jų grąžinimo pradiniams savininkams neatsirastų pagrindas jų pašalinti iš ieškovui priklausančio žemės sklypo. Kartu kolegija pažymi, kad ginčijami sandoriai, kurie sudaryti 1998-04-16, 1999-12-28, ieškovo kaip savininko teisių negalėjo pažeisti, nes ieškovas nebuvo žemės sklypo savininkas, jam į jo motinos nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurta 2000-07-19, o nekilnojamojo turto registre užregistruota 2000-08-25 (T 1, b.l. 13-15).

2000-12-14 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. V. ir UAB „Elainė“ bei UAB „Elfanta“, dėl poilsio namų ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo lygiomis dalimis ir 2002-06-28 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Elainė“ ir UAB „Elfanta“, kuria UAB „Elfanta“ nupirko iš UAB „Elainė“ jai priklausiusią ½ dalį poilsio namų ir kiemo statinių, sudarytą ieškovui esant ginčo žemės sklypo savininkui, tačiau pirmos instancijos teismas šių sutarčių negaliojimo pagal Civilinio kodekso 47 straipsnio 1 d. (įst.red.iki 2001-07-01) ir atitinkamai antro sandorio pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 d. nuostatas nenustatė. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad sudarant šias sutartis buvo pažeista jo kaip žemės savininko teisė, neįrodyta. Sandoriai tarp nurodytų šalių sudaryti dėl objektų, kurie registruoti nekilnojamojo turto registre, ta aplinkybė buvo jie ar nebuvo rekonstruoti sandorių galiojimui jokios reikšmės neturi. Kolegija taip nesutinka su ieškovo pateiktu Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 d. aiškinimu, kad jis su UAB Elainė“ buvo bendraturtis ir turėjo pirmenybės teisę pirkti ½ dalį poilsio namų su kiemo statiniais, unikalus Nr. 79/993-0066-02-3. Pagal registro duomenis minėto pastato bendraturčiai buvo UAB „Elainė“ ir UAB „Elfanta“, nes jos 2002-06-28 sutarties sudarymo nuosavybės teise turėjo po ½ dalį šių poilsio namų (T 1, 43-44). Bendraturčiais laikomi asmenys bendros dalinės ar jungtinės nuosavybės teise valdantys vieną ir tą patį objektą (Civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 d.). Ta aplinkybė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, o UAB „Elainė“ valdė ½ dalį poilsio namų su kiemo statiniai, jų bendraturčiais Civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 d. prasme laikyti negalima, jie yra atskirų nekilnojamojo turto objektų savininkai.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad jo kaip žemės sklypo savininko teisės pažeistos tuo, kad atsakovai jo žemės sklype pastatė statinius, dėl kurių vėliau sudarė ginčijamus sandorius. Kaip jau nurodyta aukščiau, nekilnojamojo turto registro pažymėjimų duomenys šiuos ieškovo argumentus paneigia. Statiniai registre registruoti žymiai anksčiau, negu ieškovui atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir netgi anksčiau nei jis tapo pretendentu šiai nuosavybei atkurti.

Nepagrįstas atsakovo reikalavimas dėl 1999-12-28 sutarties, sudarytos tarp AB „Vilniaus universalinė parduotuvė“ ir asociacijos „Olačis“ bei 1998-04-16 sutarties, sudarytos tarp E. V. T. ir A. L. V. , pripažinimo negaliojančiomis pagal Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 d., tuo pagrindu, kad jos turto registre užregistruotos praleidus 3 mėnesių terminą. Kaip matyti iš Registrų centro pateiktų pažymėjimų, šios sutartys buvo registruotos laiku, pirma -1998-04-20, antra – 2000-01-18 (T 2, b.l. 5, 8).

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovui asociacijai „Olačis“ priklausančiuose statiniuose buvo atlikti rekonstrukcijos darbai. Tai patvirtina 2000-12-12 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. 107-2/350 (civ.byla Nr.2-58-746-2007, b.l. 151), kurią ieškovas prašo pripažinti negaliojančia. Teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl pažymos pripažinimo negaliojančia, kadangi ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrindo. Jis pažymą ginčijo tuo pagrindu, kad be jo kaip žemės savininko sutikimo buvo atliekami minėtų statinių rekonstrukcijos darbai. Ieškovas neįrodė, kad rekonstrukcijos darbai buvo atliekami jam esant nurodyto žemės sklypo savininku. Iš dalies šį ieškovo argumentą paneigia pačios pažymos surašymo data. Pažyma surašyta netrukus po to, kai ieškovas atkūrė nuosavybę, tačiau pažyma surašoma baigus rekonstrukcijos darbus, o atsakovas neįrodė, kad tiek darbai ir leidimas rekonstrukcijos darbams, jeigu jis tokiems darbams reikalingas, buvo išduotas ir atliekami ieškovui esant žemės sklypo savininkui. Todėl nėra pagrindo dėl ieškovo nurodytų aplinkybių pripažinti pažymą negaliojančia.

Ieškovas nurodo, kad atsakovai žemės sklype atliko statybos darbus jam būnant nuosavybės į žemės sklypą atkūrimo pretendentu, ir kad tokius darbus atsakovai negalėjo atlikti rekreacinėje teritorijoje, nacionalinio parko teritorijoje, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad tokie atsakovų rekonstrukcijos darbai kompetentingų institucijų būtų pripažinti neteisėti ar atlikti savavališkai. Atvirkščiai, ieškovas savo skunde nurodo visą eilę institucijų, kur jis kreipėsi dėl atsakovų veiksmų rekonstruojant statinius, tačiau nepateikė įrodymų, kad tokie darbai, išskyrus tvoros aptvėrimą, būtų pripažinti neteisėtais.

Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas netenkindamas prašymo ir nepripažindamas notarės V. Stackonytės -Malcienės ir R. Jaskutėlienės , trečiojo asmens V. T. dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, pažeidė jo procesines teises, jas suvaržydamas pareikšti notarėms reikalavimus ir išreikalauti iš nurodytų atsakovių su ginčijamais sandoriais susijusius dokumentus. Ieškovo teisė reikšti ieškinį niekaip nepriklauso nuo atsakovų dalyvavimo teismo posėdyje (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis), taip pat notarių dalyvavimas niekaip negalėjo įtakoti įrodymų pagal jų patvirtintus sandorius išreikalavimui.

Teismas sprendime nurodydamas, kad notarėms ir VĮ Registrų centrui ieškovas nepareiškė reikalavimų, todėl jų atžvilgiu ieškinį atmetė, kaip aiškiai nepagrįstą, nes jie į bylą ieškovo buvo patraukti atsakovais. Atsakovais byloje yra tie asmenys, kuriems reiškiamas reikalavimas, tačiau šiems asmenims reikalavimas pareikštas nebuvo.

Apelianto argumentas, kad teismas pažeidė jo teisę įrodinėti neskirdamas byloje prašytos ekspertizės, atmetamas kaip nepagrįstas. Ieškovas prašydamas skirti ekspertizę siekė nustatyti, kokie darbai buvo atlikti rekonstruojant poilsio namus, tačiau, kaip jau minėta, sandorių pripažinimui negaliojančiais ieškovo prašytais pagrindais visiškai neturi įtakos ar nameliai buvo rekonstruoti ar ne. Todėl kokiu būdu ir kaip jie buvo rekonstruoti (kokia dalimi) taip pat neįtakoja sandorių teisėtumo. Nekilnojamojo turto registro duomenys - pagrindiniai duomenys, kurie naudojami sudarant ir notarui tvirtinant sandorius, o taip pat sandorio šalių valią. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad galbūt po ekspertizės atlikimo jis būtų reiškęs naujus reikalavimus, nėra pagrindas pripažinti sprendimą šios dalyje neteisėtu, nes tik ieškovui pareiškus reikalavimus gali būti teismo skiriama ekspertizė, o ne atvirkščiai, t.y. prieš ieškovui kreipiantis su ieškiniu į teismą (Civilinio proceso kodekso 212 straipsnis).

Pirmos instancijos teismas taip pat teisingai įvertino aplinkybę, jog ieškovui buvo žinoma apie tai, jog jam atkuriama nuosavybė į žemės sklypą, kuriame stovi atsakovams priklausantys pastatai, - pirmiausiai tai patvirtina jau minėti nekilnojamojo turto registro duomenys. Ta aplinkybė, jog statiniai buvo apgriuvę, o nuosavybės atkūrimo procese jie buvo suremontuoti ar restauruoti, neturi reikšmės pačiam statinių buvimo sklype faktui.

Dėl išdėstyto teismo sprendimas dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pažymos pripažinimo negaliojančiais paliktinas nepakeistu. Kadangi statinių iškėlimas iš ieškovui priklausančio žemės sklypo ir netesybų priteisimas už uždelsimą iškelti statinius yra išvestiniai reikalavimai ir priklauso nuo reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl netenkinus reikalavimų sandorių atžvilgiu, teismas pagrįstai netenkino ir pastarųjų reikalavimų, kadangi jų tenkinti nėra jokio pagrindo.

Kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas priešieškinio dalyje yra priimtas netinkamai aiškinus servituto nustatymą reguliuojančias materialinės teisės normas, netinkamai taikius procesinės teisės normas vertinant su servituto nustatymu susijusius įrodymus bei jo nustatymo aplinkybes, dėl ko neatskleidė šioje dalyje bylos esmės ir priėmė neteisėtą sprendimą (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis, 327 straipsnio 1 d. 2 p.).

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Iš šios teisės normos turinio matyti, kad servitutu suteikiama ribota naudojimosi svetimu daiktu teisė, kuri skiriasi apimtimi. Visais atvejais ši teisė yra mažesnė už savininko teises.

Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas atsakovų asociacijos „Olačis“ ir UAB „Elfanta“ reikalavimą dėl servituto nustatymo ir nustatydamas ieškovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam po atsakovams nuosavybės teise priklausančiais poilsio namais, ir kiemo statiniais, bei kelių servitutą –asociacijai „Olačis“ teisę naudotis šio sklypo 1025 kv.m. ploto dydžio dalimi po statiniais, 213 kv.m. ploto kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis bei 2751 kv.m. ploto kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku; UAB Elfanta“ 945 kv.m. ploto statinių servitutą ir kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, 116 kv.m. kelio servitutą važiuoti transporto priemonėmis, 2751 kv.m. ploto kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, pažeidė CK 4.111 straipsnio 1 dalį ir 4.112 straipsnio 1 dalį, nes atsakovams (servituto turėtojui) suteikė konkrečią teisę naudotis žemės plotu, kuris yra užimtas pastatais ir statiniais, o taip pat ir šalia pastatų esančiu plotu. Kiek tai susiję su minėtų atsakovų statinių naudojimu pagal jų tiesioginę paskirtį (poilsio namų ir poilsiavietės normaliai veiklai užtikrinti), nesiaiškino. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, servituto turinio nekonkretizavo, iš kurių būtų galima padaryti išvadas, kokio dydžio žemės sklypas reikalingas normaliam poilsio namų funkcionavimui ir atitinkamai, kokio dydžio kompensacija galėtų būti nustatyta už naudojimąsi svetimu daiktu (CK 4.129 straipsnis). Pažymėtina, kad naudojimasis žeme tiek pagal nuomos sutartį, tiek ir servituto teise yra atlygintinas. Taip pat teismas servitutą nustatė įmonėms – juridiniams asmenims asociacijai „Olačis“ ir UAB „Elfanta“. Pareikštas reikalavimas dėl kelių ir pėsčiųjų kelių servitutų yra taip pat nekonkretus dėl jų nustatymo tik minėtiems juridiniams asmenims, akivaizdu, kad patys juridiniai asmenys nevaikšto ir nevažinėja keliais. Kolegijos nuomone, atsakovai, prašydami nustatyti jiems teisę naudotis ieškovui priklausančiu turtu dėl savo asmeninių komercinių poreikių ir neatlygintinai, elgiasi nesąžiningai ir toks reikalavimas prieštarauja įstatymo nuostatoms, ginančioms savininko teises. Neatlygintinis servitutas nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas, nes juridiniai asmenys, siekiantys pelno, o taip pat tam naudodami ir poilsiavietes bei poilsio namus, negali savo poreikių tenkinti, įgydami teisę nemokamai naudotis ieškovo sklypu, tuo apribojant ieškovo nuosavybės teisę ir pažeidžiant interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl išdėstyto teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinių reikalavimų naikintinas ir byla dalyje perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 4 p.).

Iš naujo nagrinėjant bylą nurodytoje dalyje, būtina atsakovams pasiūlyti sutikslinti savo reikalavimus, pateikiant reikalavimus su atlygintinais, pagrįstais skaičiavimais, servitutais. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas nustatydamas naują kelių servitutą atsakovams, visiškai nevertino tos aplinkybės, kad atkuriant nuosavybės teisę ieškovo sklypui buvo nustatyti kelių servitutai, kurie registruoti nekilnojamojo turto registre (T1, b.l. 54-55, 13-14), nesiaiškino šių servitutų turinio, tuo teismas pažeidė Civilinio kodekso 4. 127 straipsnio 1 d. nuostatas.

Taip pat teismas nevertino tos aplinkybės, kad atidalint J. M. ir ieškovo V. L. nuosavybę iš bendrosios nuosavybės J. M. priklausančiame žemės sklype, buvo nustatyti kelio servitutai tiek važiuoti transporto priemonėms, tiek vaikščioti pėstiesiems. Tokie patys servitutai pagal byloje esantį sklypo planą (T1, b.l. 52-53) buvo pažymėti ir ieškovui priklausančiame sklype, tačiau teismas nesiaiškino, ar jie Vilniaus apskrities viršininko administracijos buvo nustatyti ir jo sklypui. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant apie atsakovų prašomo nustatyti servituto turinį ir apimtį, nes nuo to priklauso ar atsakovų prašomas nustatyti servitutas savo turiniu nėra mažesnis dėl servitutą naudojančių subjektų rato, o iš kitos pusės ar reikalingi kelių servitutai didesni (T1, b.l. 163), negu pažymėti plane (T1 b.l. 52-53).

Taip pat naikintina sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių, kadangi teismas išnagrinėjęs visus reikalavimus turi paskirstyti išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų negalima atriboti pagal ieškinį ir pagal priešieškinį, todėl sprendimo dalis naikintina dėl visų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti atsakovų asociacijos „Olačis“ ir UAB „Elfanta“ priešieškiniai dėl servituto nustatymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, palikti nepakeistą.