- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-477-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- UAB „Sistem“
- Atsakovas
- AB „VST“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Sistem“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6856-535/2009 pagal ieškovo UAB „Sistem“ ieškinį atsakovui AB „VST“ dėl periodinės kompensacijos už servitutą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Sistem“ prašė priteisti iš atsakovo AB „VST“: 1) 41 496 Lt kompensaciją ieškovui už laikotarpį nuo 2007 03 14 iki 2008 12 15; 2) 1 976 Lt kas mėnesį mokamą periodinę kompensaciją ieškovui naudai nuo 2008 12 15; 3) bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Sistem“ nuosavybės teise priklauso pastatas (duomenys neskelbtini), kurio patalpose 20/8,68 kv.m., 21/8,82 kv.m., 22/21,47 kv.m., 23/22,78 kv.m. ir pirmo aukšto patalpose (rūsio erdvė), esančiose šalia patalpų 1-6, 1-6a, 1-7 yra įrengta atsakovo AB „VST“ transformatorinė pastotė TR-1071. Kadangi ieškovui nuosavybės teise priklausančiam pastatui įstatymu yra nustatytas servitutas, ieškovas pagal CK4.129 str. 1 d. gali reikalauti iš atsakovo arba nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimo, arba vienkartinės ar periodinės kompensacijos. Ieškovas kreipėsi į UAB „Turto spektras“ dėl 1 kv.m. nuomos kainos nustatymo administraciniam pastatui (duomenys neskelbtini). Kaina sudaro nuo 16 iki 20 Lt už 1 kv.m. per mėnesį (plius PVM). Iš viso atsakovas yra užėmęs 123,5 kv.m. ploto patalpas, todėl kas mėnesį privalo sumokėti 1 976 Lt kompensaciją (įvertinus minimalią nuomos kainą – 16 Lt). Prašomą kompensaciją ieškovas skaičiuoja nuo 2007 03 14 (raštas atsakovui) iki ieškinio padavimo teismui dienos kompensacijos suma sudaro 41 496Lt (už 21 mėn.).
Atsiliepimas
Atsakovas AB „VST“ prašė ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1) apeliantas, sandoriais įsigydamas pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), žinojo, kad perka pastatą, kuriame yra ne pastato savininkui priklausanti transformatorinė pastotė TP-1071 su elektros energetikos įrenginiais, todėl privalėjo suprasti, kad perka apsunkintą pastatą, ir kad jo nuosavybės teisė į perkamą pastatą negalės būti absoliuti; 2) LR Elektros energetikos įstatymu nustatytas servitutas skirtas ypatingų socialinių visuomenės poreikių tenkinimui; šis įstatymas nenumatė prievolės viešpataujančio daikto savininkui mokėti kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui, nėra teisės normų, kurios reglamentuotų kompensacijos už LR Energetikos įstatymu nustatyto servituto paskaičiavimo ir atlyginimo tvarką, LR Energetikos įstatymo 11 str. 4 d. nustato galimybę perkelti transformatorines bei kitą elektros energijos skirstymo ir tiekimo įrangą, tačiau perkėlimo išlaidas apmoka žemės ar statinio savininkas, LR Energetikos įstatymas numato, kad gali būti atlyginami nuostoliai tik dėl naujų tinklų tiesimo ar elektros įrenginių įrengimo. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti periodinę kompensaciją nepagrįstas; 3) apeliantas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise, kadangi siekia iš atsakovo AB „VST“ prisiteisti kompensaciją, kuri yra tokio paties dydžio, kokia ir transformatorinės TP-1071 ir kita elektros energijos skirstymo ir tiekimo įrangos vertė, t.y. siekia nepagrįstai praturtėti; 4) teismui pateikta pažyma Nr. 2008-10-1-2796(421) apie galimas turto nuomos bei pardavimo kainas neatitinka Turto vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų, todėl neturi juridinės galios ir negali būti laikoma tinkamu įrodymu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nurodė, kad LR Energetikos įstatymo 50 str. 2 d. tikslas - nustatyti servitutus ne tik žemėje, bet ir kituose nekilnojamuose daiktuose, todėl, kad žemė ir nekilnojamas daiktas, kuriame yra elektros energetikos objektas, gali priklausyti skirtingiems savininkams, ir nustačius tik vieno objekto servitutą, gali būti nepasiektas servituto tikslas – užtikrinti tinkamą elektros energetikos objekto naudojimą. Kadangi servitutas ginčo santykiuose yra nustatytas LR Energetikos įstatymu, įstatymų leidėjas, turėjęs tikslą nustatyti atlygintiną servitutą, tame pačiame įstatyme turėjo nustatyti tvarką, metodiką, kaip turėtų būti kompensuojama tarnaujančio daikto savininkui. LR Energetikos įstatymu nenustatyta, kad servitutas atlygintinas, nenustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui. Pažyma apie galimas turto nuomos bei pardavimo kainas (b.l. 15), kurioje nurodyta administracinių patalpų nuomos kaina nuo 16 Lt iki 20 Lt už 1 kv.m., neatitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 str., kadangi nenurodyta, kokiu metodu (lyginamosios vertės, atkuriamosios vertės, ypatingosios vertės ar kt.) šios kainos nustatytos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Sistem“ prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad: 1) teismas netinkamai taikė CK 4.124 str. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį; 2) teismas netinkamai taikė Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio nuostatas. Elektros energetikos įstatyme nėra nurodyta, kad įstatymu nustatytas servitutas yra neatlygintinas. Priešingai nei nurodė teismas, Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 6 d., Energetikos įstatymo 14 str. 3 d. numato, kad nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamame daikte esantis energetikos objektas. Pagal CK 4.129 str., be nuostolių atlyginimo įstatymais, sutartimi, teismo sprendimu ar administraciniu aktu, tarnaujančio daikto savininkui gali būti nustatyta periodinė ar vienkartinė kompensacija, mokėtina viešpataujančiojo daikto savininkui; 3) ieškovas, įrodinėdamas savo ieškinį, pateikė rašytinį įrodymą - pažymą, o ne turto vertinimo ataskaitą, kuriai taikomi LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pažymoje nurodytas aplinkybes apie nuomos kainos dydį, todėl teismo išvados nepagrįstos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „VST“ prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindė atsiliepimo į ieškinį ir tripliko motyvais.
Ieškovo UAB „Sistem“ apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Ieškovui UAB „Sistem“ nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties pastatas, kurio bendras plotas 3139,17 kv.m. ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymėjimas l. 8). Ieškovas nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą įgijo 2005-11-15 ir 2006-03-02 pirkimo – pardavimo sutartimis (l. 94-104). Šio pastato rūsio patalpose 20/8,68 kv.m., 21/8,82 kv.m., 23/22,78 kv.m. ir pirmo aukšto patalpose (rūsio erdvė), esančiose šalia patalpų 1-6, 1-6a, 1-7, yra įrengta atsakovo AB „VST“ transformatorinė pastotė TP 1071 (l. 10-11). Transformatorinė pastotė perduota eksploatuoti 1983-10-20 (l. 37-62). LR Elektros energetikos įstatymo 50 str. 2 d. nurodo, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktų nustatytų apsaugos zonų ribose. Ieškovas teigia, kad jis visiškai nesinaudoja 123,5 kv.m. patalpomis, kurias užima transformatorinė pastotė. Nustatytas servitutas faktiškai eliminuoja jo galimybes naudotis daiktu, todėl ieškovas reikalauja mokėti periodinę kompensaciją – po 1 976 Lt kiekvieną mėnesį. Kompensacijos dydį grindžia tos vietovės negyvenamųjų patalpų rinkos nuomos kainomis – 16 Lt už kv.m. ir PVM (l. 15, UAB „Turto spektras“ pažyma).
Konstitucinis Teismas 1996 m. sausio 24 d. nutarime pabrėžė, kad atskirų objektų veikla paprastai turi didesnę reikšmę šalies ūkio funkcionavimui, visuotinai svarbių funkcijų atlikimui (pašto, telegrafo, energijos tiekimo ir pan.). Vertinant šias su nuosavybės teisių ribojimo konstitucingumo aspektais susijusias Konstitucijos aiškinimo nuostatas nagrinėjamos bylos kontekste, pripažintina, jog elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu, o tai pateisina, laikantis pirmiau nurodytų konstitucinių sąlygų, nekilnojamojo daikto, naudojamo elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstymo įrenginiams, nuosavybės teisės ribojimus.
Ieškovo įsigytas pastatas įstatymo nustatyto servituto pagrindu yra tarnaujančiuoju daiktu atsakovo energetikos objekto (viešpataujančiojo daikto), skirto elektros energijai perduoti ar skirstyti, tinkamam naudojimui užtikrinti (CK 4.111, 4.124 str.). Elektros energetikos įstatymo 50 str. 2 dalyje nustatyta, kad energetikos objektų eksploatavimui užtikrinti nustatomi servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktų nustatytų apsaugos zonų ribose. Nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti energetikos objektų modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamame daikte esantis energetikos objektas (Energetikos įstatymo 14 str. 3 d., Elektros energetikos įstatymo 50 str. 6 d.). Remiantis CK 4.129 straipsniu, be nuostolių atlyginimo, įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti nustatyta vienkartinė ar periodinė kompensacija, mokėtina viešpataujančiojo daikto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-07-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-315/2007).
Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių ypatybė, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti - CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-420/2009).
Šioje civilinėje byloje ieškovas reikalauja priteisti periodinę kompensaciją, nes įstatymu nustatytas servitutas apriboja jo teisę iš esmės naudotis daiktu. Tačiau ieškovas, jau įsigydamas pastatą, preziumuojama, veikė kaip normaliai atidus ir protingas asmuo, t.y. žinojo ar turėjo žinoti tikrąją padėtį – elektros įrenginių, kurie sumontuoti įsigyjamame statinyje, paskirtį, ir su jų naudojimu susijusius pastato naudojimo apsunkinimus. Pastato įsigijimo metu ieškovui buvo žinoma, kad dalyje rūsio ir pirmo aukšto patalpų yra įrengta transformatorinė pastotė, taigi ir faktas, kad šių patalpų jis negalės nuomoti. Dėl to nėra teisinių pagrindų teigti, kad negautos pajamos iš nuomos (nuostoliai) turi būti vertinami kaip realiai galimi, tačiau negauti dėl atsakovo energetikos įmonės veiklos. Ieškovas neįrodė savo nuostolių negautų nuomos pajamų forma realumo, todėl ieškinį tenkinti, taip pat ir apeliacinį skundą, nėra pagrindo.
Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, iš ieškovo atsakovui priteistinos pastarojo patirtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui AB „VST“ iš apelianto UAB „Sistem“ 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti į valstybės biudžetą iš apelianto UAB „Sistem“ 8,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų.