Utenos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims D. S., D. S., S. S. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ atstovams (apie teismo posėdį pranešta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje E. K., D. S., D. S., S. S., VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas adv. K. G. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti bei nurodė, kad L. K. po močiutės mirties toliau valdydamas turtą ir mokėdamas mokesčius priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. Š. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje. Pareiškėjas L. K. yra jo kaimynas, taip pat, jiedu yra draugai. Kada O. S. mirė jis tiksliai nepamena. Su L. K. palaiko draugiškus ryšius, lankosi pas jį namuose, todėl jam yra žinoma, kad L. K. ir po močiutės O. S. mirties ten gyvena. Pažymi, kad O. S. namų valda prižiūrėta, žolė pjaunama.

Teismo posėdžio metu liudytoja K. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje. Jos ir O. S. kiemas yra bendras. Patvirtina, kad po O. S. mirties L. K. toliau liko gyventi O. S. namuose, taip pat, žino, kad O. S. laidojo L. K..

Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjo L. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovams nedalyvaujant. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, jiems procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad O. S. mirė (duomenys neskelbtini). O. S. nuosavybės teise priklausė pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. O. S. vaikai L. K., A. S., D. S., J. S. yra mirę. L. K. vaikai yra L. K. ir E. K.. L. K. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio prekių (paslaugų) pirkimo kvito matyti, kad L. K., gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo suteikta paslauga „duobės kasimas“ už 650 litų. Iš kitų rašytinių mokėjimo dokumentų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų iki dabar yra apmokama už vandens ir elektros tiekimą pagal abonentui (O. S.) suteiktus mokėjimo kodus, o UAB „Utenos komunalininkas“ sąskaitos yra rašomos tiesiogiai L. K., gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo močiutės O. S. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po močiutės mirties pareiškėjas L. K. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau užvaldė močiutei priklausiusį nekilnojamąjį turtą – sodybą, kadangi toliau liko gyventi sodyboje, naudojosi tenai esančiais statiniais bei mokėjo komunalinius mokesčius.

Atsižvelgdamas pareiškėjo, suinteresuoto asmens ir liudytojų paaiškinimus, į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas L. K. priėmė savo mirusios močiutės palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo močiutės O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po O. S. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.