Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno (toliau – ir Institucija) 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu D. M. nubaustas už tai, kad D. M., būdamas PĮ vadovu, jam priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad vykdant veiklą būtų laikomasi Palangos miesto tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-4 patvirtintų „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių“. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK pareigūnai 2013 m. gegužės 31d. užfiksavo tris iškvietimus į kavinę (duomenys neskelbtini) dėl triukšmo nakties metu - 1.30 val., 2.32 val. ir 3.00 val. Pareigūnams nuvykus į vietą buvo užfiksuota, kad kavinėje garsiai grojo muzika, muzikos garsas sklido visoje gatvėje iš kavinės (duomenys neskelbtini). Pareigūnai dėl šio įvykio surašė tarnybinį pranešimą (b.l. 13). Tokiais veiksmais D. M. padarė ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad D. M. yra pagrįstai nubaustas pagal ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį už teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, pažeidimą, jo kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra visiškai įrodyta.

Apeliantas skunde akcentuoja, kad jo kaltės nepatvirtina byloje esantys įrodymai, teigia, kad konstatuoti ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą yra būtina išmatuoti triukšmo lygį ir šis lygis turi viršyti 45 dBA triukšmo lygį. Apeliantas akcentuoja aplinkybę, kad nustatant jo padarytą ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą pareigūnai neišmatavo triukšmo lygio, negalima remtis tik jų parodymais nustatant tokio pobūdžio pažeidimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė 2008 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kur nustatyta, kad kavinė (duomenys neskelbtini) yra uždara iš visų pusių.

ATPK 42⁴ str. 3 dalyje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, pažeidimą. Paminėta norma yra blanketinė.

Palangos miesto tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-4 patvirtintų „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių“ 10.1 punkte nurodyta, jog draudžiama nuo 24 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, šių Taisyklių 11 punkte nurodyta, jog Taisyklių 10 punkto reikalavimai netaikomi uždarose patalpose grojamai muzikai, skleidžiamai garsinei informacijai ar reklamai, jei patalpose įrengti langai ir durys yra uždaryti ir garsas nesklinda į aplinką. Apeliantas teisingai nurodo, kad Palangos miesto tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-4 patvirtintos „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklės“ buvo pakeistos ir papildytos Palangos miesto tarybos 2009 . kovo 26 d. sprendimu Nr. T2-64, kurio 4.2 punkte nurodyta pakeisti 12-ą taisyklių punktą ir jį išdėstyti taip: 12. Taisyklių 11 punkto reikalavimai netaikomi uždarose patalpose grojamai muzikai, skleidžiamai garsinei informacijai ir (ar) reklamai, jei neviršijamas Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nurodytas maksimalus garso lygis“. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 1 lentelėje nurodytas maksimalus garso slėgio lygis yra 45 dBA.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju nebuvo atliekami matavimai, siekiant nustatyti, ar 2013 m. gegužės 31 d. kavinėje (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 01.30 val. iki 02.00 val., buvo viršytas leidžiamo triukšmo lygis, numatytas Higienos normoje HN 33:2007, ar anksčiau minėtais Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimais numatyti leistini triukšmo lygiai, tačiau kitais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad D. M. priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 31 d. buvo viršytas triukšmo lygis. Pažymėtina, kad triukšmo lygis gali būti įrodinėjamas ir kitomis priemonėmis, t. y. ne tik atliekant metrologinius matavimus, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad 2013 m. gegužės 31 d., 01.30 val., 02.32 val. ir 03.00 val. kavinėje (duomenys neskelbtini), buvo grojama muzika, tai patvirtina byloje esantis Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK VPS Patrulių būrio vyriausiojo patrulio 2013 m. gegužės 31 d. tarnybinis pranešimas (b.l. 17), kuriame nurodyta, kad nuvykus nurodytų adresu (duomenys neskelbtini), garsiai groja muzika. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. M. ir M. R. patvirtino, kad 2013 m. gegužės 31 d. į kavinę (duomenys neskelbtini), vyko tris kartus, ir visus tris kartus atvykus girdėjosi, kad kavinėje garsiai groja muzika, net sėdint automobilyje prie kavinės girdėjosi garsi muzika (b.l. 75 – 78). Be to, byloje nustatyta, kad ne tik pareigūnai patvirtino triukšmo faktą, bet buvo gauta ir kitų asmenų nusiskundimų dideliu triukšmu, sklindančiu iš kavinės (duomenys neskelbtini). Tai patvirtinta ir byloje esantis L. Želvio VMĮ „Goda“ pareiškimas, J. P. pareiškimas (b. l. 21 – 23). Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų paaiškinimų, duotų teisme administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, nustatyta, kad kavinėje dirbęs A. N. neneigė, kad garsiai leidžia muziką, trečią kartą prašomas pritylinti muziką, netgi atsisakė tai daryti. Taigi, nors nagrinėjamu atveju triukšmo lygis ir nebuvo išmatuotas, tačiau aplinkybę, kad kavinėje garsiai grojo muzika, kuri trukdė aplinkiniams gyventojams, patvirtina kita byloje esanti medžiaga. D. M., būdamas kavinės (duomenys neskelbtini) savininkas, privalėjo užtikrinti, kad įstatymai ir kiti teisės aktai nebūtų pažeisti, privalėjo kontroliuoti, kaip jo darbuotojai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, tačiau to nepadarė, todėl pagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį.

Sutiktina ir su Palangos miesto apylinkės teismu, kuris pagrįstai į bylą pateiktą 2008 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b. l. 54 - 55) vertino kritiškai, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė 2008 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Iš skundžiamos Palangos miesto apylinkės teismo nutarties matosi, kad teismas išsamiai išanalizavo pateikto 2008 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo reikšmę. Apygardos teismas konstatuoja, kad D. M. pateiktas 2008 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia aplinkybės, kad 2013 m. gegužės 31 d. 01.30 val., 02.32 val. ir 03.00 val. kavinėje (duomenys neskelbtini), nebuvo viršytas triukšmo lygis. Pritartina Palangos miesto apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šis protokolas surašytas 2008m. rugpjūčio 8d., nuo jo surašymo iki nagrinėjamo įvykio praėjo pakankamai daug laiko, todėl neatmestina aplinkybė, jog stiklinė siena, sauganti nuo triukšmo sklidimo į išorę, pasidarė mažiau sulaikanti garsą. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas konstatavo, kad stiklo siena, net jei ir saugojo nuo garso, tačiau nesulaikė to garso, kuris sklido nakties metu iš kavinės, todėl padarė išvadą, jog triukšmas viršijo leistiną normą, dėl to pagrįstai nesivadovavo 2008 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.

Vertinant byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuotina, kad D. M. veika pagal ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tokią teisę turėjo, Institucija išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir paskyrė nuobaudą pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalies reikalavimus. D. M. pagrįstai buvo skirta sankcijoje numatytos baudos minimumą atitinkanti bauda, teismui nėra pagrindų švelninti Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą (ATPK 30 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.