- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-1722-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. D., R. C., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės V. D. ir suinteresuoto asmens G. D. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. C., G. D. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl teismo nutarčių nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė V. D. (toliau – pareiškėja, antstolė) prašė spręsti klausimą dėl suinteresuoto asmens R. C. atsakomybės bei sankcijų jos atžvilgiu taikymo už teismo nutarties, kuria nustatytas G. D. laikinas bendravimas su dukra D. D. civilinėje byloje Nr. e2-34-676/2025, nevykdymo. Baudą paskirti išieškotojo G. D. naudai.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutarties pagrindu, kuria nustatyta laikina G. D. bendravimo tvarka su nepilnamete šalių dukra D. D. (toliau – nepilnametis vaikas, dukra). Po minėtos nutarties teismas priėmė 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį, pagal kurią G. D. bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį, paimdamas ją iš ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžindamas dukrą jos motinai R. C. sekmadienį iki 17.00 val. jos gyvenamosios vietos adresu. Teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartyje nurodyta, jog tais atvejais, kai dėl objektyvių (vaiko ligos) priežasčių, vaiko tėvas negali su vaiku bendrauti nustatytu laiku, jo bendravimo laikas yra kompensuojamas analogiškomis sąlygomis sekančią savaitę. Antstolė 2024 m. lapkričio 7 d., 2024 m. lapkričio 22 d., 2024 m. gruodžio 19 d., 2025 m. sausio 13 d. išsiuntė R. C. reikalavimus vykdyti teismo nutartį. R. C. ne kartą buvo įspėta dėl atsakomybės už vengimą tinkamai vykdyti teismo nutartį, tačiau minėtos nutarties tinkamai nevykdo. Išieškotojas 2025 m. sausio 13 d. pateikė prašymą imtis įstatymo numatytų priemonių R. C. atžvilgiu dėl teismo nutarties netinkamo vykdymo, kadangi jam nepagrįstai atimta galimybė bendrauti su dukra. Antstolė 2024 m. lapkričio 27 d., 2024 m. gruodžio 17 d., 2025 m. sausio 3 d., 2025 m. sausio 6 d., 2025 m. sausio 14 d., 2025 m. sausio 20 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, kurie patvirtina, kad R. C. netinkamai vykdo arba visiškai nevykdo teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesuteikia tėvui galimybės bendrauti su dukra, nurodydama niekuo nepagrįstus apribojimus ir neperduoda vaiko tėvui, taip pat nekompensuoja bendravimo laiko analogiškomis sąlygomis sekančią savaitę, kaip numatyta teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartyje.
3. Suinteresuotas asmuo G. D. su pareiškimu sutiko, prašė paskirti R. C. finansinę baudą už kiekvieną nutarčių neįvykdymo atvejį, priteisti iš R. C. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra kitų galimybių pasiekti, jog jam nebūtų nuolat ir visapusiškai trukdoma matytis su dukra. Teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir prailginus bendravimo laiką, vaiko motina aktyviais veiksmais bandė apriboti bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Skolininkės elgesys neprognozuojamas, o vaiko interesai, sveikata, atsakovės subjektyvioje ir akivaizdžiai demonstruojamoje kovoje dėl siekio atskirti dukrą nuo tėvo, nutraukti tarp jų esantį artimą ryšį, vaiko motinai yra visiškai nereikšmingi. Vaiko motina tėvui neteikia informacijos dėl laiko kompensavimo, neleidžia pamatyti neva sergančio vaiko, nors aiškiai žino, kad nutartis įpareigoja šalis kooperuotis, bendradarbiauti ir ne vėliau kaip prieš parą įspėti dėl vaiko paėmimo galimybių. G. D. per visą teismo 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. spalio 21 d., 2024 m. lapkričio 6 d. nutarčių vykdymo laiką nėra jų pažeidęs, vaiko motina yra informuojama nutartyse nustatytu laiku, vaikas yra paimamas ir perduodamas minučių tikslumu, nors G. D. gyvena ir dirba Vilniuje, dukters interesais yra išnuomojęs gyvenamą būstą Klaipėdoje. Vaiko motina išimtinai tik savo iniciatyva draudžia vaiko ir šiuo metu skyrium gyvenančio tėvo bendravimą, neturėdama tokiam nuolatiniam draudimui jokių objektyvių priežasčių, tik savo subjektyvų vertinimą. Antstolės surašyti neįvykdymo aktai šioje byloje patvirtina vaiko motinos neteisėtą veikimą bei kaltę dėl privalomųjų nurodymų neįvykdymo, kas sudaro pagrindą R. C. taikyti sankciją pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalį, nes dėl vaiko motinos kaltės proceso metu jau antrą kartą 3 metų amžiaus dukra yra visiškai atribojama nuo bendravimo su tėvu, t. y. per 3 savo metus dukra jau daugiau nei 6 mėnesius dėl motinos savivaldžiavimo, nesikooperavimo negali matytis ir bendrauti su savo skyrium gyvenančiu tėvu. Akivaizdu, kad kitokios poveikio priemonės R. C. visiškai neveikia ir nebus proporcingos mažamečiam vaikui daromai neturtinei žalai. Pagal pakeistą teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį, vaikas tėvo iš ugdymo įstaigos turėjo būti paimtas šiomis datomis: 2024 m. lapkričio 8 d., 2024 m. lapkričio 22 d., 2024 m. gruodžio 6 d., 2024 m. gruodžio 20 d., 2025 m. sausio 3 d., 2025 m. sausio 17 d., 2025 m. sausio 31 d., 2025 m. vasario 14 d., 2025 m. vasario 28 d. Pagal kompensavimo mechanizmą, neįvykus bendravimui teismo nustatyta tvarka, dukra tėvo turėjo būti paimta iš ugdymo įstaigos šiomis datomis: 2024 m. gruodžio 27 d., 2025 m. sausio 10 d., 2025 m. sausio 24 d., 2025 m. vasario 7 d., 2025 m. vasario 21 d.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo R. C. su antstolės pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi pakeistos teismo 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartys ir nustatyta laikina G. D. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi nėra nustatyta jokio kompensavimo laiko už neįvykusius susitikimus ir nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad teismo 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartimis nustatyta laikina suinteresuoto asmens G. D. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka keičiama iš dalies ar šios teismo nutartys tam tikra apimtimi lieka galioti. Teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties suprasti kaip papildančios, o ne keičiančios bendravimo tvarką, nebuvo galima ir lyginant kitas teismo priimtas nutartis. Antstolė be pagrindo konstatavo nutarties nevykdymą kiekvieną savaitgalį. 2025 m. sausio 14 d., 2025 m. sausio 3 d., 2025 m. sausio 27 d. ir 2025 m. sausio 24 d. reikalavimas vykdyti teismo nutartį Nr. S-25-4-4592 yra neteisėti, nes nurodytomis dienomis nebuvo G. D. bendravimo su dukra laikas, todėl ji neprivalėjo jam perduoti dukters. Pareiškėja į teismą dėl nutarties išaiškinimo nesikreipė, tačiau savo iniciatyva vykdė teismo nutartis, kurios buvo panaikintos pakeitus bendravimo tvarką, todėl priimti neįvykdymo aktai dėl „kompensuojamo laiko“ yra neteisėti. R. C. sutiko, kad tėvui dukters neperdavė gruodžio 20–22 dienomis, tačiau taip elgėsi dėl subjektyvių priežasčių, t. y. nebuvo gavusi visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų tyrimo išvadų, kad vaikas neskriaudžiamas. Priešingai nei nurodo G. D., ji teismo nutarties nevykdė ne dėl asmeninių ambicijų, o dėl nuoširdaus įsitikinimo, kad prieš vaiką buvo padaryta nusikalstama veika, todėl norėjo dukrą apsaugoti. Po to, kai buvo gautos psichologinio įvertinimo išvados bei valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, teismo laikinąsias apsaugos priemones ji įvykdė. R. C. pripažino, kad neperdavė dukters tėvui 2025 m. sausio 3–5 dienomis, nes kartu su dukra turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini), G. D. pats buvo atvykęs į centrą ir dalyvavo visuose vaiko tyrimo epizoduose. Taip pat pripažino, jog neperdavė dukros tėvui 2025 m. sausio 17–19 d., nes tėvas tiesiog neatvyko jos pasiimti, be to, antstolė nepateikė objektyvių duomenų, kad 2025 m. sausio 17–19 d. tėvui nebuvo sudarytos sąlygos pasiimti dukrą. Vaikas buvo perduotas tėvui 2025 m. vasario 14–16 d. Pažymėjo, kad neketina ateityje nevykdyti teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažeidimo fakto konstatavimas, kurį R. C. pripažįsta, tolesnis teismo nutarties vykdymas (vaikas matosi su tėvu) rodo, kad baudos skyrimas jokių tikslų (išskyrus nubaudimą) nebepasieks. Baudos suinteresuotam asmeniui neskyrimas atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, be to, jos mėnesio pajamos yra 555 Eur per mėn., šalys bylinėjasi jau ilgą laiką, R. C. turi skirti pinigų vaiko išlaikymui, todėl baudos skyrimas pažeistų ne tik jos, bet ir vaiko interesus, kurio poreikiams liktų mažiau finansų.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamas Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – skyrius), nurodė, kad vaiko motina R. C. nesudarė sąlygų vaiko tėvui G. D. bendrauti su dukra, nuogąstaudama, jog vaiko tėvas seksualiai išnaudojo, tvirkino vaiką. Skyriuje 2024 m. gruodžio 18 d. gautas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl išžaginimo, mažamečio asmens seksualinio prievartavimo, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo. Skyriuje 2025 m. sausio 15 d. gautos specializuoto pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijos mažametei D. D., kuriose nebuvo nurodyta, jog turi būti ribojamas, keičiamas vaiko bendravimas su tėvu. Įvertinus pateiktus byloje duomenis bei įrodymus, matyti, jog vaiko ir tėvo bendravimas paskutinį kartą vyko 2024 m. gruodžio 6–8 d. ir nuo to laiko tėvas su dukra daugiau nebuvo susitikęs, 2025 m. vasario 7 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatyti vaiko teisių pažeidimai dėl pažeistos vaiko teisės gyventi ir bendrauti su savo tėvais, nurodant, jog šią teisę pažeidė motina R. C.. Suinteresuotas asmuo R. C. nevykdo teismo nutartimi nustatytos laikinos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių, nėra būtinas vaiko saugumui ir (ar) sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir (ar) apsaugoti, todėl darytina išvada, jog nesilaikydama teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, motina pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino iš dalies. Suinteresuotam asmeniui R. C. paskyrė 200 Eur baudą už Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties nevykdymą suinteresuoto asmens G. D. naudai. Suinteresuotam asmeniui G. D. iš suinteresuoto asmens R. C. priteisė 980 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nustatė, kad nepilnametė D. D., gimusi 2021 m. lapkričio 23 d., yra R. C. ir G. D. nepilnametis vaikas. Vaiko tėvai santuokos nėra sudarę. G. D. gyvena Vilniuje, R. C. su vaiku gyvena Klaipėdoje.
8. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7004- 901/2022 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – šalių nepilnametės dukters laikina gyvenama vieta nustatyta su atsakove R. C., iš vaiko tėvo G. D. priteistas laikinas išlaikymas, nustatyta laikina ieškovo bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią vaiko tėvas bendrauja su dukra du kartus per mėnesį – antrą ir ketvirtą šeštadienį/sekmadienį, vaiką paimant iš motinos ir grąžinant motinai jos gyvenamosios vietos adresu. Nutartis 2022 m. rugpjūčio 25 d. apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista.
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. nutartimi pakeitė 2022 m. liepos 11 d. nutartimi nustatytą laikinąją ieškovo bendravimo su dukra tvarką, šią nutartį atitinkamai papildė sąlyga, kad tais atvejais, kai dėl objektyvių (vaiko ligos) priežasčių vaiko tėvas negali su vaiku bendrauti nustatytu laiku, jo bendravimo laikas yra kompensuojamas analogiškomis sąlygomis kitą savaitę. Minėta nutartimi šalys įpareigotos bendradarbiauti ir informuoti/įspėti nė vėliau kaip iki sekmadienio (likus parai) 11 val. apie dukters paėmimo galimybes iš atsakovės gyvenamosios vietos ir vaiko perdavimą (grąžinimą) asmeniškai atsakovei jos gyvenamosios vietos adresu. Įpareigojimas apie informacijos pateikimą laikomas tinkamu, naudojantis SMS, Messenger’io ir Viber’io žinutėmis ar elektroniniu paštu. Vaiko motina taip pat įpareigota informuoti per 1 parą vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, savo kontaktinių duomenų telefono numerio, elektroninio pašto adreso pasikeitimą bei nedelsiant pranešti apie vaiko ligos atvejus. Nutartis 2022 m. gruodžio 22 d. apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista.
10. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi pakeista teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi nustatyta ir 2022 m. spalio 21 d. papildyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka ir nustatyta nauja tėvo ir nepilnametės dukters laikina bendravimo tvarka, pagal kurią vaiko tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį, paimdamas dukrą iš vaiko ugdymo įstaigos penktadienį iš karto po šioje vaiko ugdymo įstaigoje nustatyto ugdymo/auklėjimo/buvimo laiko pabaigos ir grąžindamas vaiką jos motinai sekmadienį iki 17 val. jos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė įpareigota vaiko ugdymo įstaigos vaiko spintelėje nustatytu laiku penktadieniais palikti vaikui reikalingus/būtinus vaiko asmeninius daiktus/priemones jos bendravimo su tėvu savaitgalio laikotarpiui.
11. Teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi pakeista teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatytos laikinos dukros bendravimo su tėvu tvarkos dalis, nustatant, jog tėvas paima dukrą iš vaiko ugdymo įstaigos arba dukros namų penktadienį iš karto po šioje vaiko ugdymo įstaigoje nustatyto ugdymo/auklėjimo/buvimo laiko pabaigos arba 17 val.
12. Antstolės kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį, kurioje buvo nustatyta bendravimo tvarkos kompensavimo tvarka.
13. Vykdomojo dokumento nevykdymo pagrindu 2024 m. lapkričio 27 d., 2024 m. gruodžio 17 d., 2025 m. sausio 3 d., 2025 m. sausio 6 d., 2025 m. sausio 14 d., 2025 m. sausio 20 d., 2025 m. sausio 27 d. surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai.
14. Teismas nurodė, kad 2024 m. lapkričio 27 d. akte nustatyta, jog vadovaujantis teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi, bendravimas privalėjo įvykti nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. lapkričio 24 d. Dalyvaujant antstolei vaikas perduotas tėvui 2024 m. lapkričio 6 d. teismo nutartis įvykdyta tinkamai tik 17.45 val. Įvertinęs išieškotojo ir suinteresuoto asmens R. C. nurodytas aplinkybes bei VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės E.025. ambulatorinio apsilankymo aprašymą teismas nustatė, kad vaikas negalavo ir dėl to buvo pristatytas į Klaipėdos vaikų ligoninę apžiūrai, tačiau šie duomenys nepatvirtina aplinkybių, kad mergaitės būklė buvo prasta ir dėl sveikatos būklės ji negalėjo praleisti savaitgalio su tėčiu. Priešingai, iš byloje pateikto vaizdo įrašo, fiksuoto Klaipėdos vaikų ligoninėje, matyti, jog mergaitė atrodo sveika, linksma, žaidžianti ligoninės koridoriuje su tėvu. Nurodytas aplinkybes 2025 m. balandžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino ir antstolė bei patikino teismą apie gydytojos diagnozuotą gerą vaiko būklę, kuomet 2024 n. lapkričio 22 d. vaikas mamos su greitąja medicinos pagalba buvo atvežtas į Klaipėdos vaikų ligoninę. Vadovaudamasis akte nurodytomis aplinkybėmis, byloje pateiktais įrodymais, antstolės ir suinteresuotų asmenų duotais paaiškinimais, teismas konstatavo, kad nors dukters ir tėvo bendravimas įvyko, tačiau teismo nustatyta bendravimo tvarka buvo įvykdyta netinkamai, labiau tikėtina – R. C. siekiant apriboti dukters ir tėvo bendravimą.
15. 2025 m. sausio 3 d. akte nustatyta, jog R. C. 2024 m. gruodžio 20–22 dienomis nesuteikė G. D. galimybės bendrauti su dukra, nes dukra serga, tačiau gydytojai patvirtino, jog tėvas gali prižiūrėti vaiką. Taip pat R. C. 2024 m. gruodžio 27–29 dienomis nekompensavo 2024 m. gruodžio 20–22 dienomis turėjusio būti bendravimo laiko. R. C. pripažino, kad neperdavė dukros tėvui 2024 m. gruodžio 20–22 dienomis, tačiau to nepadarė, nes nebuvo įsitikinusi, jog dukra nėra skriaudžiama tėvo, kadangi tuo metu nebuvo gavusi psichologo ir valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados. Teismas nustatė, kad 2024 m. gruodžio 8 d. R. C. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nes įtarė, jog mergaitės tėvas seksualiai ją išnaudoja, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. 2024 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities VPK priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismo vertinimu, R. C. subjektyvūs teiginiai, jog mergaitės tėvas seksualiai ją išnaudoja, yra nepagrįsti, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, jokio pagrindo nevykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos R. C. neturėjo, todėl teismas konstatavo, kad 2024 m. gruodžio 20–22 dienomis, teismo nustatyta bendravimo tvarka buvo nevykdoma dėl R. C. kaltės.
16. 2025 m. sausio 6 d. akte nustatyta, jog R. C. 2025 m. sausio 3–5 dienomis nesuteikė tėčiui galimybės bendrauti su dukra. R. C. pripažino, kad neperdavė dukros tėvui 2025 m. sausio 3–5 dienomis, nes su dukra turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad 2025 m. sausio 2 d. G. D. kreipėsi į R. C., informuodamas apie ketinimą bendrauti su vaiku, tačiau R. C. nurodė, kad vaiko neperduos, nes su dukra yra išvykusios į būsimą vizitą, numatytą 2025 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) informacijos teismas nustatė, kad dar tą pačią diena, tai yra 2025 m. sausio 2 d., vaiko motinos iniciatyva, dukters vizitas buvo perkeltas iš 2025 m. sausio 6 d. į 2025 m. sausio 8 d. Teismo vertinimu, šie įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog R. C. siekis apriboti dukros ir tėvo bendravimą buvo sąmoningas, todėl teismas konstatavo, kad 2025 m. sausio 3–5 dienomis, teismo nustatyta bendravimo tvarka buvo nevykdoma dėl R. C. kaltės.
17. 2025 m. sausio 14 d. akte nustatyta, jog R. C. 2025 m. sausio 10–12 dienomis nekompensavo 2025 m. sausio 3–5 dienomis turėjusio vykti bendravimo laiko. Teismas pažymėjo, kad dėl nekompensuotų neįvykusių susitikimų yra pasisakoma ir 2025 m. sausio 27 d. akte. R. C. su šiais aktais nesutinka ir teigia, kad teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi nėra nustatyta jokio kompensavimo laiko už neįvykusius susitikimus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad 2024 m. lapkričio 6 d. teismas pakeitė bendravimo su vaiku tvarką G. D. prašymu, nenumatydamas kompensavimo dėl neįvykusių susitikimų, todėl antstolės aktuose nurodytos dienos, t. y. 2025 m. sausio 10–12 d., ir 2025 m. sausio 24–26 nebuvo G. D. bendravimo su dukra laikas ir R. C. neprivalėjo jam perduoti vaiko, todėl teismas pripažino, kad antstolės 2025 m. sausio 14 d. ir 2025 m. sausio 27 d. aktai surašyti nepagrįstai.
18. 2025 m. sausio 20 d. akte nustatyta, jog R. C. atsisakė vykdyti teismo nutarties nustatytą bendravimo tvarką – nesuteikė galimybės G. D. 2025 m. sausio 17–19 dienomis bendrauti su dukra. R. C. nepripažįsta, kad neperdavė dukros tėvui 2025 m. sausio 17–19 dienomis, nes tėvas tiesiog neatvyko jos pasiimti. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo teismas nustatė, kad 2025 m. sausio 16 d. G. D. informavo vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su dukra. Vaiko motina kategoriškai atsisakė leisti dukrai bendrauti su tėvu bei vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį subjektyviai nurodydama „Kol negausiu galutinio sprendimo iš prokuratūros, kad D. neskriaudei, aš neperduosiu vaiko tau bendrauti“. Kaip jau minėta, R. C. subjektyvūs teiginiai, jog mergaitės tėvas seksualiai ją išnaudoja, yra visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais, jokio pagrindo nevykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos R. C. neturėjo, todėl teismas konstatavo, kad 2025 m. sausio 17-19 dienomis turėjęs vykti tėvo ir dukros bendravimas neįvyko dėl R. C. kaltės.
19. Teismas rėmėsi ir byloje pateiktu 2025 m. vasario 21 d. skyriaus Vaiko situacijos vertinimo sprendimu, kuriuo nustatyta, kad netinkamai užtikrinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Vaiko teisę pažeidė vaiko mama R. C., tinkamai nevykdydama 2024 m. lapkričio 6 d. teismo nutartimi patvirtintos laikinos tėvo bendravimo su dukra tvarkos. Vaiko mamai nustatyti rizikos veiksniai: 25.3.8. vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Skyriaus išvadoje pažymima, kad įvertinus tai, jog abiem tėvams toliau kyla iššūkių tariantis dėl vaiko priežiūros, dukros bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu užtikrinimo, tėvo dalyvavimo vaiko ugdyme ir sveikatos priežiūroje, paslaugų teikimą tikslinga tęsti abiem vaiko tėvams.
20. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą buvo vertinami tik nagrinėjamosios vykdomosios bylos apimtyje šalių pateikti įrodymai, kurie susiję su antstolei perduotų nutarčių tinkamu vykdymu ir antstolės aktuose nurodytais laikotarpiais. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus teismas sprendė, kad vaiko motinos nurodytos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys (pasikeitęs vaiko elgesys, visiškai nepagrįstos prielaidos, jog mergaitės tėvas ją seksualiai išnaudoja) neatleidžia vaiko motinos nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikymosi, yra pagrįstos ir paremtos vien motinos subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu. Todėl konstatavo, kad R. C. savo aktyviais veiksmais analizuojamu laikotarpiu sąmoningai nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu sprendimas buvo nevykdomas dėl ne nuo skolininkės valios priklausančių priežasčių. Priešingai, bylos duomenys bei įrodymai patvirtina, kad R. C. tyčia nevykdė teismo sprendimo, pasiteisindama įvairiomis, objektyviais duomenimis nepagrįstomis priežastimis. Tokiais veiksmais R. C. pažeidė teismo sprendimų vykdymo privalomumo principą, trukdė vykdyti teisingumą. Be to, toks skolininkės elgesys pažeidė ir nepilnamečio vaiko interesus. Todėl teismas sprendė, kad R. C. nurodytos aplinkybės nepateisina 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties nevykdymo ir yra teisinis pagrindas R. C. taikyti sankciją – baudą, numatytą CPK 771 straipsnio 6 dalyje.
21. Įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje tirtus duomenis bei įrodymus, duomenis apie R. C. gaunamas pajamas, taip pat vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais bei atsižvelgdamas į baudos skyrimo tikslus, į teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, teismas sprendė, kad yra pagrindas skirti R. C. 200 Eur vienkartinę baudą už teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria nustatyta laikina tėvo G. D. bendravimo su dukra tvarka, nevykdymą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 771 straipsnio 6 dalis). Teismo vertinimu, skiriama bauda yra pakankama satisfakcija išieškotojui už laikotarpį, kuomet skolininkė nevykdė pareigos užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą. Bauda, atsižvelgiant į antstolio pareiškimą ir teisinį reguliavimą, skiriama suinteresuoto asmens G. D. naudai.
22. Įvertinęs bylos išnagrinėjimo rezultatą, priešingus suinteresuotų asmenų interesus, teismas pripažino suinteresuoto asmens G. D. teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, į tai, kad šiuo atveju keturiuose aktuose buvo nustatyta, kad tėvo ir dukters bendravimas neįvyko dėl R. C. kaltės, teismas G. D. iš R. C. nutarė priteisti 980 Eur bylinėjimosi išlaidų (60 procentų) atlyginimą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai
23. Atskiruoju skundu antstolė V. D. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties dalį, kurioje konstatuota, kad antstolės 2025 m. sausio 14 d. ir 2025 m. sausio 27 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai surašyti nepagrįstai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Apeliantės vertinimu, nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytos neteisingos ir nepagrįstos išvados, dėl ko nepagrįstai konstatuota esant pagrindą laikyti 2025 m. sausio 14 d. ir 2025 m. sausio 27 d. aktus, kaip surašytus neturint tam pagrindo, taip iš esmės iškreipiant antstolės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos (vykdomojo dokumento) tolimesnį vykdymą.
23.2. Teismas šiuo atveju netinkamai interpretavo ankstesnėmis nutartimis padarytus bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimus. Antstolės kontoroje atliekamas tęstinis trimis galiojančiomis teismo nutartimis nustatytas/papildytas bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas. Teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi šalių nepilnametės dukters laikina gyvenama vieta nustatyta su R. C., iš vaiko tėvo G. D. priteistas laikinas išlaikymas, nustatyta laikina ieškovo bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią vaiko tėvas bendrauja du kartus per mėnesį antrą ir ketvirtą šeštadienį/sekmadienį, paimdamas ir grąžindamas vaiką iš/į motinos gyvenamąją vietą. Nutartis įsiteisėjusi, apeliacinės instancijos teismui šią nutartį palikus nepakeistą. Teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi pakeista 2022 m. liepos 11 d. nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su dukra tvarka, nutartis atitinkamai papildyta sąlyga dėl bendravimo laiko kompensavimo analogiškomis sąlygomis kitą savaitę. Nutartis įsiteisėjusi, apeliacinės instancijos teismui šią nutartį palikus nepakeistą.
23.3. 2025 m. sausio 14 d. akte nustatyta, kad R. C. 2025 m. sausio 10–12 dienomis nekompensavo 2025 m. sausio 3–5 dienomis turėjusio vykti bendravimo laiko. Dėl nekompensuotų neįvykusių susitikimų yra pasisakoma ir 2025 m. sausio 27 d. akte. Teismas klaidingai interpretavo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi papildytą nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Šiai dienai išieškotojo neįvykusių tėvo ir vaiko pasimatymų kompensavimo mechanizmas nėra pakeistas, panaikintas ar atšauktas, toks klausimas niekada nebuvo sprendžiamas jokiame procese. 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo sprendžiamas tik pasimatymų laiko klausimas, kompensavimo mechanizmo naikinimo ar keitimo klausimas net nebuvo keliamas ir tuo labiau sprendžiamas.
23.4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartyje konstatavo, kad dėl laikinos vaiko R. C. bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu yra priimtos ir galiojančios trys teismo nutartys, t. y. 2022 m. liepos 11 d. nutartis, kuri buvo iš dalies pakeista teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi, ir teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis, kuria buvo prailgintas skyrium gyvenančio tėvo ir dukters bendravimas. 2022 m. spalio 21 d. nutartis galioja lygiagrečiai su 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi, jos iš esmės nepakeičia viena kitos visa apimtimi, tiesiog atliekami kosmetiniai tvarkos pakeitimai. Kompensavimo tvarkos panaikinimas iš esmės prieštarautų išieškotojo interesams ir tikslams, todėl šis niekada nekėlė ir nekels klausimo dėl šios bendravimo su vaiku tvarkos peržiūrėjimo su tikslu jį panaikinti.
23.5. Teismas, konstatuodamas faktą, jog papildant bendravimo su vaiku tvarką ir prailginant pasimatymų su vaiku laiką, nepaminint pasimatymų kompensavimo tvarkos, buvo padaryta klaidinga išvada, jog tai savaime reiškia jo panaikinimą. Teisme niekada nebuvo ir nėra nagrinėjamas kompensavimo mechanizmo panaikinimo ar pakeitimo, tuo labiau toks klausimas nebuvo sprendžiamas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje. Skundžiamoje nutartyje padarytos klaidingos išvados, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamos nutarties dalį.
24. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. D. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties konstatuojamąją dalį, kuria antstolės V. D. 2025 m. sausio 14 d. ir 2025 m. sausio 27 d. neįvykdymo aktai pripažinti surašyti nepagrįstai ir klausimą išspręsti iš esmės – šiuos antstolės aktus pripažinti pagrįstais – paskirti suinteresuotam asmeniui R. C. baudą ir pripažinti apelianto teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Apeliantas nesutinka su teismo nutarties konstatuojamąja dalimi, kurioje nurodyta, kad pareiškimas yra tenkintas iš dalies. Teismas konstatavo, kad 2024 m. lapkričio 6 d. teismas pakeitė bendravimo su vaiku tvarką, ieškovo prašymu nenumatydamas kompensavimo dėl neįvykusių susitikimų, todėl antstolės aktuose nurodytos datos, t. y. 2025 m. sausio 10–12 d. ir 2025 m. sausio 24–26 d. nebuvo apelianto bendravimo su dukra laikas, R. C. neprivalėjo jam perduoti vaiko, dėl ko pripažino antstolės 2025 m. sausio 14 ir 27 d. aktus surašytus nepagrįstai. Atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, sumažindamas apelianto patirtų ir priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį pagal atmestų reikalavimų proporciją 40 procentų.
24.2. Nurodyta teismo išvada prieštarauja teismo pozicijai bei Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartyje padarytoms išvadoms. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog dėl laikinos vaiko D. D. bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu yra priimtos ir galiojančios trys teismo nutartys, t. y. teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartis, kuri buvo iš dalies pakeista teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi, ir teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis, kuria buvo prailgintas skyrium gyvenančio tėvo ir dukters bendravimas. Būtent po šioje nutartyje pateikto išaiškinimo R. C. staiga ėmė kompensuoti dėl jos kaltės neįvykdyto bendravimo savaitgalį skyrium gyvenančiam tėvui su dukra ir netgi šiuo faktu grindė byloje atsikirtimus, kad ji jau pradėjo kompensuoti dėl jos kaltės neįvykusį teismo nutartimi nustatytą bendravimo laiką.
24.3. Apeliantas, teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-48815), aiškiai ir nedviprasmiškai prašė pakeisti tik 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartimis nustatytą laikinos bendravimo tvarkos laiką, paimant dukrą iš ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžinant į ugdymo įstaigą pirmadienį. Tačiau pakeitus nutarties dalį, t. y. prailginus vaiko su tėvu bendravimo laiką viena para, likusios nutarčių dalys liko galioti. Iš esmės pagal atsakovės prašymą pakeitus vaiko pasiėmimo vietą 2025 m. kovo 13 d. nutartimi, vaiko, pagal naujai priimtą nutartį, nebereikia grąžinti vaiko motinai. Todėl nėra aišku, kodėl teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartyje nurodo, kad „bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu yra priimtos ir galiojančios trys teismo nutartys“, t. y. kuri iš šių nutarčių dalis dar galioja, o kuri buvo pakeista, nes visos trys nutartys yra pripažintos galiojančiomis, kadangi nebuvo panaikintos.
24.4. Teismas 2025 m. balandžio 8 d. posėdžio metu (8 min. 15 s.) pritarė, klausydamas antstolės paaiškinimų, kad tik priimtų nutarčių bendravimo „sąlygos keitėsi“. To paties posėdžio metu (1 val. 22 min.) išaiškino, kad minėtos nutartys buvo patikrintos ir apeliacine tvarka paliktos nepakeistos. Teismas skirtingai dėsto poziciją dėl nutarčių galiojimo ir šalių turimų pareigų jomis vykdymo, kas leidžia nepagrįstai nutartimi pripažinus, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu nesusitiko dėl motinos kaltės, paneigiant ankstesnėmis nutartimis nustatytą bendravimo kompensavimo tvarką, vaiko motinai išvengti atsakomybės bei savo veiksmais kelti vaikui žalą, nekompensuojant dėl jos kaltės prarasto bendravimo laiko.
Žemesnės instancijos teismas
24.5. Teismas nutartimi tenkino penkis antstolės aktus bei konstatavo, kad du aktus antstolė surašė nepagrįstai. Pripažino apelianto teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau neteisingai apskaičiavo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, nes tenkinus penkis iš septynių aktų, buvo tenkinta 71 procentas reikalavimų (5:7x100 = 71,43%), kas sudarytų 1 159,79 Eur priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Be to, išimtinai dėl R. C. kaltės ir jos piktnaudžiavimo tėvų valdžia, šalių mažametė dukra ir apeliantas yra priversti patirti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nors apelianto patirtos išlaidos galėtų būti skirtos vaikui ir bendravimui su vaiku. Jei apeliantas nesiimtų priverstinių vykdymo veiksmų, tai bendravimo ribojimai su mažamete dukra nepasibaigtų, todėl teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į tai, jog išlaidos yra patiriamos ginant mažamečio vaiko teises ir interesus į saugią aplinką, teisę turėti abu tėvus ir su jais matytis bei bendrauti, į tai, kad vaiko tėvas užtikrina ir teikia savo dukrai visapusišką išlaikymą, nes būtent vaiko motinos veiksmais yra pažeidžiami vaiko interesai.
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo R. C. prašo atskiruosius skundus atmesti, priteisti iš apelianto G. D. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskiruosius skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Apeliantų nuomone, 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo papildyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, o ne pakeista, tačiau teismo priimtose nutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai numatoma, kuriomis nutartimis bendravimo tvarka buvo keista, o kuriomis ji papildyta. Teismas 2022 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė laikiną apelianto bendravimo su dukra tvarką, 2022 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė ir patikslino 2022 m. liepos 11 d. nustatytą bendravimo tvarką, o 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi pakeitė 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartimis nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Minėta nutartimi teismas pakeitė visą bendravimo tvarką, nenumatydamas kompensavimo dėl neįvykusių susitikimų.
25.2. Kadangi 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi pakeista laikina bendravimo tvarka, teismas pagrįstai atsisakė tenkinti antstolės 2025 m. sausio 14 d. ir 2025 m. sausio 27 d. aktus, įvertinęs, kad 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi nenumatyta kompensavimo dėl neįvykusių susitikimų tvarka. Antstolės aktuose nurodytos dienos nebuvo apelianto bendravimo su dukra laikas, todėl suinteresuotas asmuo neprivalėjo perduoti vaiko, dėl ko aktai surašyti nepagrįstai.
Šalies argumentai
25.3. Apeliantai teigia, jog 2025 m. kovo 13 d. nutartyje nurodyta, kad visos trys nutartys (2022 m. liepos 11 d., 2022 m. spalio 21 d., 2024 m. lapkričio 6 d.) yra galiojančios. Tačiau 2025 m. kovo 13 d. nutartimi, kuria papildyta 2025 m. lapkričio 6 d. nustatyta bendravimo tvarka, buvo sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas, t. y. bendravimo vietos ir tvarkos detalizavimas (papildymas), o ne teismo nutarčių galiojimo klausimas. Apeliantų cituojamos frazės apie „tris galiojančias nutartis“ nėra susijusios su nurodytos nutarties rezoliucine dalimi. Konstatuojamojoje dalyje minimas faktas, kad egzistuoja ankstesnės nutartys, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nėra jokio teisinio sprendimo dėl 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. spalio 21 d., nutarčių įsigaliojimo, pakeitimo apimties ar panaikinimo.
25.4. Teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartimis nustatyta bendravimo tvarka buvo pakeista nustatant naują bendravimo su vaiku tvarką 2024 m. lapkričio 6 d.
25.5. Apeliantas G. D. teigia, kad teismas neteisingai apskaičiavo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, nes tenkinus 5 iš 7 aktų, turėjo būti tenkinta ne 60 procentų reikalavimų, o 71 procentas reikalavimų. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog teismui antstolė pateikė 6 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus. Būtent 6 aktus teismas ir nagrinėjo. Antstolė 2025 m. balandžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog apelianto byloje teiktas paskutinis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra tik informacinio pobūdžio ir už šį aktą nėra prašoma skirti baudos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas antstolės pareiškimas, skolininkei paskirta bauda už teismo nutarties nevykdymą bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
29. Apeliantas G. D. su atskiruoju skundu pateikė savo 2024 m. spalio 18 d. prašymą dėl 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartimis nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
30. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. spalio 21 d., 2024 m. lapkričio 6 d., 2025 m. kovo 13 d., 2025 m. gegužės 21 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-34-676/2025.
31. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
32. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomais argumentais, pažymi, kad tiek apelianto G. D. pateiktas prašymas, tiek suinteresuoto asmens pateiktos nutartys yra Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-34-676/2025 medžiagoje, su kuria apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti naudodamasis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl šalių pateiktus įrodymus atsisako priimti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
33. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad apeliantai iš esmės nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria konstatuota, kad antstolės 2025 m. sausio 14 d. ir 2025 m. sausio 27 d. aktai surašyti nepagrįstai. Apeliantų vertinimu, teismas netinkamai interpretavo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi padarytus bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimus, kadangi minėta nutartimi buvo tik papildyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kuri iki šios nutarties priėmimo buvo nustatyta 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. spalio 21 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-34-676/2025 medžiaga, neturi pagrindo pritarti šiems apeliantų argumentams.
34. Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-34-676/2025 medžiaga patvirtina, kad teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – šalių nepilnametės dukters D. D. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove R. C., iš vaiko tėvo ieškovo G. D. priteistas laikinas išlaikymas, nustatyta laikina ieškovo bendravimo su dukra tvarka. Teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi pakeista 2022 m. liepos 11 d. nutartimi nustatyta laikinoji ieškovo bendravimo su dukra tvarka, kuri papildyta bendravimo laiko kompensavimo sąlyga.
35. Ieškovas G. D. 2024 m. spalio 18 d. pateikė teismui prašymą pakeisti teismo 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartimis nustatytą laikino bendravimo su vaiku tvarką, kurį teismas iš dalies tenkino 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi. Minėtos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad pakeičia Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartimis nustatytą laikiną ieškovo G. D. bendravimo su nepilnamete D. D. tvarką ir nustato nepilnametės D. D. laikiną bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu G. D. tvarką, pagal kurią vaiko tėvas G. D. bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį, paimdamas dukrą iš vaiko ugdymo įstaigos penktadienį iš karto po šioje vaiko ugdymo įstaigoje nustatyto ugdymo/auklėjimo/buvimo laiko pabaigos ir grąžindamas vaiką jos motinai atsakovei R. C. sekmadienį iki 17.00 val. jos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė R. C. įpareigojama vaiko ugdymo įstaigos vaiko spintelėje nustatytu laiku penktadieniais palikti vaikui reikalingus/būtinus vaiko asmeninius daiktus/priemones jos bendravimo su tėvu savaitgalio laikotarpiui. Ieškovas nustatytu laiku savo lėšomis užtikrina dukters paėmimą iš ugdymo įstaigos ir vaiko perdavimą/grąžinimą asmeniškai R. C. jos gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas, bendraudamas su vaiku nurodytu laiku užtikrina pilnavertį/kokybišką/sveiką vaiko dienos ir poilsio režimą, vaiko miegą bei laiką dienos metu ir nakties metu, vaiko maitinimą, taip pat visapusiškai rūpinasi vaiko sveikata, reikiamais atvejais – gydymu, apie tai savalaikiai ir visapusiškai informuodamas vaiko motiną. Nutartis apeliacine tvarka šalių nebuvo apskųsta.
36. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, teismo prašė išaiškinti 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį, nurodant ar priimant šią nutartį buvo iš esmės pakeistos 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. spalio 21 d. nutartys, nenumatant susitikimų su vaiku kompensavimo tvarkos. Teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakyti išaiškinti 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį dėl teismo 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas nurodė, kad 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, tačiau pažymėjo, kad 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartimis nustatyta bendravimo su vaiku tvarka buvo pakeista nustatant naują bendravimo su vaiku tvarką, o ne nustatant papildomą ar/ir patikslintą tvarką. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-648-856/2025, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartis palikta nepakeista.
37. Vadovaujantis nurodytais duomenis darytina išvada, kad priešingai nei teigia apeliantai, 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo ne papildyta ar pakeista iki tol galiojusio nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, o nustatyta nauja bendravimo tvarka. Apeliantų nurodyta aplinkybę, kad teismas 2025 m. kovo 13 d. nutarties motyvuojamosios dalies pastraipoje aprašydamas bylos eigą pažymėjo, jog yra priimtos ir galiojančios trys teismo nutartys, vertina tik kaip bylos eigos faktinį aprašymą, t. y. teismas konstatavo, kad byloje buvo priimtos trys nutartys dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau nereiškia, kad visos jos buvo galiojančios vienu metu. Juo labiau, kad minėta nutartimi teismas sprendė klausimą tik dėl tuo metu galiojusios 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties pakeitimo. Be to, 2025 m. gegužės 21 d. nutartyje teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo nustatyta nauja bendravimo tvarka, kurioje bendravimo laiko kompensavimo sąlyga nustatyta nebuvo.
38. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi nagrinėdamas antstolės prašymą taikyti suinteresuotam asmeniui R. C. atsakomybę bei sankcijas už laikinos bendravimo su dukra tvarkos nevykdymą, teisingai aiškino ir pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojusia 2024 m. lapkričio 6 d. teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad G. D. prašymu pakeista bendravimo su vaiku tvarka nenumato bendravimo laiko kompensavimo dėl neįvykusių susitikimų, todėl antstolės 2025 m. sausio 14 d. ir sausio 27 d. aktuose nurodytos dienos – 2025 m. sausio 10–12 d. ir 2025 m. sausio 24–26 d. – nelaikytinos G. D. bendravimo su dukra laiku, dėl ko R. C. neprivalėjo perduoti vaiko tėvui. Dėl šių priežasčių antstolės 2025 m. sausio 14 d. ir sausio 27 d. surašyti aktai pagrįstai pripažinti nepagrįstais.
39. Apeliantas G. D. taip pat teigia, kad teismas neteisingai apskaičiavo pareiškimo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, nes pagrįstais pripažinus 5 iš 7 aktų, turėjo būti tenkinta ne 60 procentų reikalavimų, o 71 procentas reikalavimų ir atitinkamai priteista 1 159,79 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
40. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė 2025 m. sausio 27 d. teismui teikdama pareiškimą dėl atsakomybės ir sankcijų taikymo R. C. už teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą, kartu su pareiškimu teismui pateikė šešis sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, t. y. 2024 m. lapkričio 27 d., 2024 m. gruodžio 17 d., 2025 m. sausio 3 d., 2025 m. sausio 6 d., 2025 m. sausio 14 d. ir 2025 m. sausio 20 d. Antstolės pareiškimas priimtas 2025 m. sausio 28 d. Po pareiškimo priėmimo antstolė 2025 m. sausio 28 d. (DOK-6990) prijungimui prie pateikto pareiškimo pateikė papildomą informaciją dėl netinkamo laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, su kuria kartu pateiktas ir 2025 m. sausio 27 d. sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
41. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, iš esmės tenkinęs pareiškėjos materialinį reikalavimą dėl baudos už teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą, paskyrė suinteresuotam asmeniui baudą. Įvertinęs bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus suinteresuotų asmenų interesus, teismas pripažino apelianto teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taikydamas patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją bei nustatęs, kad keturiuose antstolės aktuose užfiksuotas tėvo ir dukters bendravimas neįvyko dėl R. C. kaltės, teismas nusprendė priteisti apeliantui 60 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
42. Vertindamas pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje analizavo ir iš esmės pasisakė dėl šešių antstolės pateiktų aktų – 2024 m. lapkričio 27 d., 2025 m. sausio 3 d., 2025 m. sausio 6 d., 2025 m. sausio 14 d., 2025 m. sausio 20 d. bei byloje papildomai pateikto 2025 m. sausio 27 d. akto. Tiesa, teismas savo nutartyje tiesiogiai neaptarė 2024 m. gruodžio 17 d. akto, tačiau apeliantai dėl šios aplinkybės savo atskiruosiuose skunduose nepasisako, jos nenurodo kaip apeliacijos pagrindo ir tos nutarties dalies neskundžia, o pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą tik apeliacinio skundo ribose. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino šešis antstolės aktus, fiksuojančius sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, iš kurių keturis pripažino pagrįstais, o du – nepagrįstais.
43. Nustačius, kad byloje iš esmės buvo vertinti šeši aktai, iš kurių keturi pripažinti pagrįstais ir du nepagrįstais, darytina išvada, jog apeliantas bylą laimėjo 66,66 proc. (100 proc. x4/6=66,66 proc.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina ir pagal šią proporciją G. D. iš suinteresuoto asmens R. C. priteista bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma padidintina nuo 980,00 Eur iki 1 078,11 Eur.
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama ir suinteresuotam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 1 078,11 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų žemesnės instancijos teisme atlyginimo priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialusis ieškinio reikalavimas. Todėl kai skundo argumentai dėl materialiųjų ieškovo reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo ir ši sprendimo dalis dėl šių reikalavimų paliekama nepakeista, laikytina, kad asmens skundas atmestas visiškai, nepaisant to, ar pagrįstais pripažinti šalies argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žemesnės instancijos teisme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247).
44. Teismas nustatė, kad apelianto G. D. atskirojo skundo materialinis reikalavimas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Reikalavimas dėl netinkamai apskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų vertintinas kaip procesinio pobūdžio, todėl apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje, neatlygintinos.
45. Suinteresuotas asmuo R. C. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą patyrimą, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir suinteresuotam asmeniui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 1 078,11 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt aštuonių eurų 11 ct).
Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.