- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-08
- Bylos Nr.
- 1S-247-491/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidaus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
- Kategorijos
Teisėja Rita Bilevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. kovo 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Evaldui Šidlauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro E. Šidlausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas dėl R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžiu R. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 4 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., šios bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 2 metams, įpareigojant jį iki 2013 m. vasario 1 d. atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą 9967 Lt dydžio turtinę žalą ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Šalies argumentai
2013 m. vasario 6 d. teikimu Probacijos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 str. 2 d. 3 p., teikimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo jam panaikinimo.
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas Probacijos tarnybos teikimą atmetė.
Šalies argumentai
Skundu prokuroras prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir Probacijos tarnybos teikimą patenkinti – panaikinti R. K. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės. Prokuroras cituoja skundžiamą nutartį, Probacijos įstatymo 30 str. ir mano, kad apylinkės teismo nutartis nepagrįsta. Prokuroras dėsto R. K. probacijos eigą ir teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai mano, jog panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą šiuo atveju galima tik po R. K. įspėjimo, nes pagal Probacijos įstatymą teikti teismui teikimą dėl R. K. įspėjimo už įpareigojimo nevykdymą nebuvo teisinio pagrindo. Pagrindas teikimui atsirado tik po 2013 m. vasario 1 d., kuomet probuojamasis neįvykdė teismo skirto įpareigojimo atlyginti žalą. Taip pat, prokuroro manymu, apylinkės teismas nepagrįstai mano, kad R. K. teismo įpareigojimo neįvykdė dėl pateisinamų priežasčių, nes pastarasis dirba, gauna darbo užmokestį ir turėjo galimybę atlyginti bent dalį teismo nuosprendžiu priteistos žalos, tačiau to nepadarė – žalos savarankiškai neatlygino, taip pat nepateikė prašymo darbovietei išskaityti iš jo darbo užmokesčio iš jo priteistos žalos atlyginimui. Vietoje to R. K. sistemingai teikė melagingą informaciją Probacijos tarnybai apie priteistos žalos atlyginimą. R. K. turimi įsiskolinimai negali pateisinti tyčinio teismo įpareigojimo nevykdymo. Įvertinęs šias aplinkybes prokuroras mano, kad R. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžiu jam skirto įpareigojimo atlyginti turtinę žalą neįvykdė be pateisinamų priežasčių, todėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas naikintinas ir R. K. pasiųstinas vykdyti nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Apylinkės teismas skundžiama nutartimi Probacijos tarnybos teikimą iš esmės atmetė teigdamas, kad R. K. turėjo pagrindą manyti, kad jam bausmės vykdymo atidėjimas bus panaikintas tik po įspėjimo, o taip pat manydamas, kad R. K. teismo įpareigojimo atlyginti žalą neįvykdė dėl iš dalies pateisinamų priežasčių – dėl turimų kitų finansinių įsipareigojimų. Tačiau su tokia apylinkės teismo pozicija sutikti galima tik iš dalies.
Visų pirma, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. K. į Probacijos tarnybos įskaitą buvo įrašytas 2012-03-05, o 2012-03-13 jis buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą bei teisės pažeidimų padarymą. Kad tai suprato, R. K. patvirtino savo parašu (asmens byla Nr. 02/2-31, 4, 5, 6, 8 b.l.). Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas R. K. vykdyti buvo pradėtas anksčiau galiojusio BK 75 str. pagrindu (2007-06-28 įst. Nr. X-1233 red.). Šio straipsnio 4 d. 3 p. numatė, kad jeigu nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų <...>, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Nuo 2012-07-01 įsigaliojo nauja BK 75 str. redakcija (2011-12-22 įst. Nr. XI-1861 red.), kurioje nebeliko anksčiau galiojusiame įstatyme numatyto teismo įspėjimo. Be to, naujai įsigaliojusio BK 75 str. 5 d. atsirado nuostata, kurią lėmė ir nuo 2012-07-01 įsigaliojęs Probacijos įstatymas, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos probacijos įstatymas. Tokiu būdu, sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo asmeniui, kuriam bausmės vykdymo atidėjimas paskirtas iki 2012-07-01, iškyla teisės normų konkurencijos, tiksliau – asmens teisinę padėtį griežtinančio ar švelninančio įstatymo taikymo, klausimas.
Kolegijos nuomone, šios problemos teisinis reguliavimas šio skundo nagrinėjimo kontekste iki ir po 2012-07-01 skiriasi vienu esminiu momentu – teismo įspėjimo instituto buvimu anksčiau galiojusio BK 75 str. 4 d. 3 p. Kaip jau minėta, po 2012-07-01 norint panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam, kuris bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevykdo teismo įpareigojimų bei kitų jam nustatytų pareigų, teismo įspėjimas jau nėra būtinas. Tačiau vienareikšmiai tvirtinti (kaip kad tai skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas), jog toks įspėjimas lėmė, kad anksčiau galiojusi BK 75 str. 4 d. švelnino nuteistojo teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią, ir visais atvejais ir po 2012-07-01 toks asmuo turėtų visų pirma būti teismo įspėtas apie bausmės vykdymo atidėjimo jam panaikinimą, negalima.
Matyti, kad anksčiau galiojusio BK 75 str. 4 d. 3 p. numatyto teismo įspėjimo esmė buvo įspėti nuteistąjį, be pateisinamų priežasčių bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdantį įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ar įpareigojimų, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas. Taikant šį institutą teismų praktikoje tapo aišku, kad tai tiesiog labai formalus įstatymo reikalavimas, nes visų pirma pataisos inspekcijų specialistai tokiam nuteistajam dažnai ne po kartą ir ne po du išaiškindavo jo pareigas ir įspėdavo dėl galimų pasekmių, t. y. dėl galimo bausmės vykdymo atidėjimo jam panaikinimo, po to iš esmės tą patį dar turėdavo padaryti teismas. Po 2012-07-01 įsigaliojęs šio klausimo teisinis reguliavimas panaikino tik teismo įspėjimą, palikdamas įpareigojimus probuotojui išaiškinti probuojamajam jo teises ir pareigas, įspėti apie teisines pasekmes, jei šis nevykdo probacijos metu jam nustatytų pareigų (Probacijos įstatymo 16 str. 2 d. 2 p., 4 d.). Kolegijos vertinimu esmė čia yra tame, kad tokiam nuteistajam būtų suprantamai ir aiškiai išaiškinta jo esama teisinė padėtis, jo teisės ir pareigos bei galimos pasekmės už jų nevykdymą.
Šiuo konkrečiu atveju, skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenys apie tai, kad netrukus po Probacijos įstatymo įsigaliojimo R. K. du kartus buvo kviečiamas atvykti į Probacijos tarnybą 2012 m. liepos 24 d. ir 2012 m. rugpjūčio 6 d., tačiau abu kartus jis neatvyko (asmens byla Nr. 02/2-31, 16, 17 b.l.). Į Probacijos tarnybą jis atvyko 2012 m. rugpjūčio 20 d. ir šį kartą jis buvo supažindintas su naujomis probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti ją pasekmėmis, jų tarpe ir su teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo be pateisinamų priežasčių pasekmėmis. Kad suprato naujas probacijos vykdymo sąlygas, kuriose nebuvo nurodyta apie jokius teismo įspėjimus vengiant vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, R. K. patvirtino savo parašu (asmens byla Nr. 02/2-31, 21–25 b.l.). Dar kartą su tokia pačia probacijos vykdymo tvarka, sąlygomis ir pasekmėmis nevykdant bausmės sąlygų, R. K. buvo supažindintas 2012 m. gruodžio 10 d., dar nepasibaigus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžiu jam skirto įpareigojimo atlyginti turtinę žalą įvykdymo terminui (asmens byla Nr. 02/2-31, 32 b.l.). Tokiu būdu Probacijos tarnyba, nuolat bendraudama su R. K. ir atlikdama su juo profilaktinį darbą, ne tik supažindino R. K. su nauja bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarka, bet ir įspėjo jį apie tai, kad nevykdant jam nustatyto teismo įpareigojimo, jam paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Akivaizdu, kad šiuo atveju nuteistojo R. K. supažindinimas su naujomis probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti ją pasekmėmis savo esme visiškai atitinka anksčiau galiojusioje BK 75 str. reglamentuotą teismo įspėjimą. Todėl skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad R. K. turėjo lūkestį manyti apie jam paskirtos bausmės atidėjimo panaikinimą tik po teismo įspėjimo.
Taip pat R. K. nei Probacijos tarnybai, nei apylinkės teismo posėdžio metu nenurodė rimtesnių pateisinamų Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžiu jam skirto įpareigojimo atlyginti turtinę žalą neįvykdymo aplinkybių. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. K. dirbo, gavo darbo užmokestį ir turėjo galimybę atlyginti bent dalį teismo nuosprendžiu priteistos žalos, tačiau, kaip seka iš jo paaiškinimo, jis to nepadarė. R. K. nesikreipė nei į Probacijos tarnybą, nei į apylinkės teismą prašydamas dėl kokių nors kitų pateisinančių priežasčių pakeisti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ar pratęsti teismo skirto įpareigojimo vykdymą. Todėl šiuo atveju vien tik kitais R. K. turtiniais įsipareigojimais (įsiskolinimais) pateisinti jam skirto teismo įpareigojimo atlyginti turtinę žalą nevykdymo apylinkės teismas negalėjo, nes šis argumentas sukuria neigiamą foną ateičiai – nuteistieji, turintys po kelis turtinius įpareigojimus, gali iš viso nerodyti jokios iniciatyvos ir nesiimti jokių veiksmų vykdyti teismo jam skiriamas turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemones.
Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad R. K. tik 2013 m. vasario 5 d. paaiškinime nurodė, jog jis iki 2013 m. vasario 1 d. neatlygino Valstybinei ligonių kasai padarytos ir iš jo atlyginti priteistos turtinės žalos. Tai jis patvirtino ir apylinkės teismo posėdžio metu. Tačiau byloje nėra jokių kitų šį jo teiginį patvirtinančių duomenų. Probacijos tarnyba nepaklausė Valstybinės ligonių kasos apie tai, ar R. K. iš tiesų neatlygino nė menkiausios iš jo priteistos turtinės žalos ir tokių duomenų nepateikė apylinkės teismui. Aukštesnės instancijos teismui prokuroras kartu su savo skundu taip pat nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima padaryti neginčijamą išvadą apie tai, kad R. K. iš tiesų vengė įvykdyti teismo skirtą įpareigojimą ir sąmoningai neatlygino Valstybinei ligonių kasai iš jo priteistos turtinės žalos. Aukštesnės instancijos teismui išsiaiškinti šių aplinkybių nėra galimybės dėl baudžiamojo proceso įstatyme numatyto trumpo tokių skundų nagrinėjimo termino. Teismo procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais, o nesant galimybės pašalinti abejonių visos jos šiuo atveju turi būti išspręstos R. K. naudai. Tokiu būdu šiuo metu tenkinti prokuroro skundą, naikinti iš esmės teisingą apylinkės teismo nutartį ir panaikinus R. K. bausmės vykdymo atidėjimą pasiųsti jį atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės nėra pakankamo pagrindo.
Kita vertus, kolegijos manymu, įvertinus R. K. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei (R. K. anksčiau neteistas; jis padarė vieną iš mažiausią pavojingumą visuomenei keliančių nusikalstamų veikų – neatsargų nusikaltimą), nuteistojo teigiamus socialinius ryšius (dirba; gyvena kartu su savo tėvais ir padeda jiems namų ruošos darbuose), jo elgesį probacijos metu (R. K. probacijos laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė), o taip pat kitas svarbias aplinkybes (gaudamas palyginti nedidelį atlyginimą R. K. turi vykdyti kitus įsiskolinimus, bausmės vykdymo atidėjimo terminas jam dar nėra pasibaigęs, ir kt.), šiuo konkrečiu atveju nuteistajam dar galėtų būti suteikta galimybė įvykdyti jam skirtą teismo įpareigojimą, t. y. atlyginti iš jo priteistą žalą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Evaldo Šidlausko skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis neskundžiama.