- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- AN2-486-1020/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarimo, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 110 EUR dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus VPK) pareigūnai 2018 m. liepos 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad pastarasis 2018 m. liepos 17 d. apie 14.10 val., Vilniaus VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato patalpose, esančiose Žirmūnų g. 139A, Vilniuje, neturėdamas leidimo mobiliojo ryšio telefonu filmavo tyrėjo V. J. atliekamą apklausą, vėliau, sulaikytas už padarytą pažeidimą, nesileido apžiūrimas, priešinosi aktyviais veiksmais. Surašant dokumentus A. S. įžeidinėjo policijos pareigūną.
2. 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtame protokole nurodytas aplinkybes pripažino iš dalies ir A. S. pripažino kaltu padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už tai jam paskyrė 110 EUR dydžio baudą (dėl ANK 508 straipsnyje numatytos veikos padarymo administracinio nusižengimo teisena nutraukta). Pasak teismo, iš bylos duomenų matyti, kad A. S. buvo ne kartą prašoma nefilmuoti V. J. bei jo darbo vietos, tačiau jis to daryti nesiliovė. Tokias aplinkybes patvirtina net ir paties A. S. pateiktas vaizdo įrašas. Iš teisės aktų matyti, kad policijos komisariate yra draudžiama filmuoti, jame yra iškabinti apie tai bylojantys ženklai, tačiau to daryti A. S. nesiliovė ir pareigūno reikalavimui nepakluso. Teismo vertinimu, tai, ar buvo filmuojama atliekant įvykio liudytojo apklausą; jog A. S. nurodė, kad parodymus duos tik advokatui dalyvaujant, šiuo atveju nepaneigia ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo požymių buvimo A. S. veikoje, nes jis būdamas įspėtas ir pareigūnams reikalaujant nutraukti filmavimą policijos komisariato patalpose, neturėdamas reikiamo leidimo, filmavo mobiliuoju telefonu.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pasak apelianto, jo padarytoje veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties. A. S. teigimu, tam, kad atsirastų atsakomybė pagal šią normą, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, pagal teismų praktiką, pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte. Teismas privalėjo nustatyti, ar jo veiksmais buvo kėsinamasi pažeisti valdymo tvarką ir (ar) policijos pareigūnų reikalavimai bei nurodymai buvo teisėti, tačiau to nepadarė. Remdamasis teismine praktika, apeliantas teigia, kad jam surašytame administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta kokių teisės aktų pagrindu veikė (davė nurodymus) policijos pareigūnas, todėl jam suformuotas kaltinimas buvo nekonkretus, neleidžiantis nustatyti kaltinimo turinio. Be to, protokole nedetalizuojama, kokiais veiksmais pasireiškė nurodytas priešinimasis policijos pareigūnams. Apylinkės teismas aiškiai praplėtė jam surašytame administracinio nusižengimo protokole suformuluotas kaltinimo ribas, nustatydamas naujas faktines aplinkybes, kurių padarymu jis nebuvo kaltintas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, procesinis veiksmas – apklausa nevyko, todėl jis apskritai objektyviai negalėjo filmuoti šio veiksmo. Be to, ir V. J. reikalavimai turėjo būti išreikšti aiškiai, būti įsakmūs ir nedviprasmiški – pats V. J. nurodė, kad kol kas apeliantas nieko nepažeidžia, nes dar nėra apklausiamas. Taigi apeliantas jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir pažeidimo nepadarė. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismo išvada, kad nėra reikšminga tai, ar jis filmavo procesinį veiksmą, nes apskritai daryti vaizdo įrašą policijos komisariato patalpose yra draudžiama, yra nepagrįsta. Pirmiausia jis nebuvo kaltinamas tuo, kad filmavo policijos komisariato patalpas ar tyrėjo kabinetą, todėl teismas negalėjo išeiti už kaltinimo ribų. Kita vertus, pareigūno reikalavimas turi būti pagrįstas įstatymu ar poįstatyminiu teisės aktu, todėl Vilniaus VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Pastatų komplekso ir priskirtos teritorijos fizinės apsaugos ir patekimo į juos kontrolės instrukcija (toliau – Instrukcija), nepriklausanti nei įstatymo, nei poįstatyminio teisės akto kategorijai, negali būti pagrindu teisėtam policijos pareigūno reikalavimui konstatuoti. Kitaip tariant tokio reikalavimo nevykdymas negali būti vertinamas kaip užtraukiantis administracinę atsakomybę. Administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kad apeliantas atsisakė ištraukti iš kišenių turimus daiktus; nenurodyta, kaip konkrečiai jis priešinosi policijos pareigūnams; kokių konkrečiai jų teisėtų reikalavimų jis nevykdė; kuo pasireiškė jo neteisėtas veikimas (priešinimas). Teismas pats negalėjo nustatinėti naujų faktinių aplinkybių, praplėsti kaltinimo ribų ir pripažinti jo kaltu dėl veiksmų, kurių padarymų jis nebuvo kaltinamas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus VPK prašo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pasak Vilniaus VPK, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta objektyviai ir pagrįstai priimtas sprendimas A. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus visus surinktus duomenis bei charakterizuojančią medžiagą, pagrįstas visapusišku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
Motyvuojamoji dalis
A. S. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Susipažinęs su bylos medžiaga bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarimas, kuriuo A. S. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, yra pagrįstas ir teisėtas.
6. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Apelianto įsitikinimu, administracinio nusižengimo byloje nėra aišku, kokiu teisės aktu rėmėsi policijos pareigūnai išreikšdami jo atžvilgiu reikalavimą, o taip pat nėra duomenų dėl to, kad jis būtų kėsinęsis pažeisti valdymo tvarką. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėto administracinio nusižengimo padarymui konstatuoti byloje duomenų pakanka, o apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti.
7. Apygardos teismas pabrėžia, jog byloje iš esmės yra paneigta apelianto versija dėl to, kad nurodymas nefilmuoti jam galėjo būti neaiškus, dviprasmiškas ir neįsakmus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ne vienas policijos pareigūnas A. S. nurodė, kad policijos komisariato patalpose filmavimas, be atitinkamo leidimo, nėra galimas, todėl teiginys, jog šio veiksmo negalimumas pastarajam nebuvo aiškus, yra nepagrįstas. Kitaip tariant pakartotinis ne vieno pareigūno prašymas rodo, jog minėtas reikalavimas apeliantui buvo puikiai suvokiamas (jis buvo blaivus), tačiau savo veikimo būdo nepakeitė ir toliau veikė priešingai nei iš jo reikalavo pareigūnai.
8. Kaip matyti iš bylos duomenų, net 4 policijos pareigūnai siekė apriboti apelianto galimybę filmuoti komisariato patalpas, taip pat kiekvienas iš jų pastarajam aiškino veikimo taisykles šioje įstaigoje, o galiausiai A. S. nepaklusus panaudojo prieš jį specialiąsias priemones. Iš to akivaizdu, kad A. S. veikimas policijos įstaigos viduje sukėlė tam tikrą sąmyšį, todėl teigti, kad apelianto veika nebuvo nukreipta pažeisti valdymo tvarką, nėra jokio pagrindo.
9. Apeliacinio skundo argumentų kontekste apygardos teismas pabrėžia, jog pagal teismų praktiką, bet kuris asmuo privalo nedelsdamas ir nediskutuodamas vykdyti teisėtą policijos pareigūnų nurodymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-438-2538-10, N-442-637-08). Teismų praktikoje taip pat priimta, jog net ir manydamas, kad policijos pareigūno nurodymas nėra teisėtas, asmuo negali atsisakyti šio reikalavimo vykdyti, ir tik jį įvykdęs, jis turi teisę ir gali apskųsti policijos pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka (pvz. pareigūno pavaldumo tvarka aukštesniajam pareigūnui) (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-261-565/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-278-898/2018 ir kt.).
10. Taigi darytina išvada, kad A. S. nepaklusdamas visiškai pagrįstam pareigūno reikalavimui nefilmuoti, nes tai buvo draudžiama ir kelis kartus pakartota, veikė neteisėtu būdu ir už tai turi atsakyti. Nesutikdamas su pareigūnų reikalavimais, apeliantas galėjo ginčyti pareigūnų veiksmus ir juos skųsti, taip pat reikalauti patirtos žalos atlyginimo, o ne ignoruoti jų reikalavimus, elgtis neteisėtai ir trikdyti policijos įstaigos veiklą. Apygardos teismas negali sutikti su apelianto argumentais dėl skunde minimos Instrukcijos vertinimo. Iš paties įsakymo, kuriuo patvirtinta Instrukcija, matyti, kad jis priimtas siekiant be kita ko įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, taigi jis yra įgyvendinamuoju teisės aktu (arba turi apelianto nurodomo poįstatyminio teisės akto galią) (b. l. 46). Turint omenyje tai, išties nėra aktualu, kuriuo momentu A. S. filmavo policijos komisariato patalpas – esminiu faktu yra tai, kad jis, nedviprasmiškai ir aiškiai išreiškus reikalavimą nutraukti tokius veiksmus, to nepadarė.
11. Apygardos teismo vertinimu, tai, kad administracinio nusižengimo protokole nebuvo itin detaliai nurodyti apelianto pasipriešinimo pareigūnams veiksmai, kuriuos savo ruožtu skundžiamoje nutartyje aptarė teismas, nekeičia išvados, jog kaltinimas A. S. buvo pakankamai aiškus: kaltinime atsispindėjo esminės aplinkybes, kurias siekia pagrįsti kaltinimą palaikiusi institucija. Kita vertus kaltinime buvo nurodyta, kad A. S. nesileido apžiūrimas ir priešinosi aktyviais veiksmais, kas kiekvieno asmens būtų laikoma pakankamai aiškia kaltinimo formuluote. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas jokiu būdu šio kaltinimo neišplėtė, nes teismas nustatytomis pripažino būtent protokole nurodytas faktines aplinkybes, išskyrus tariamai bylojusias apie pareigūno įžeidimą (b. l. 52). Teismo vertinimu, vien tai, kad nutarime buvo pasisakyta ir siekiama nustatyti kaip konkrečiai įvykio metu veikė A. S., nelaikytina kaltinimo ribų peržengimu.
12. Atsižvelgdamas į visa tai, kas minėta, bei turėdamas omenyje 4 liudytojų, policijos pareigūnų parodymus, taip pat vaizdo įrašus, apygardos teismas daro išvadą, jog apelianto veikoje yra visi ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
13. Nors apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl skirtos nuobaudos dydžio, apygardos teismas pabrėžia, jog apylinkės teismas įvertino visas bylai svarbias aplinkybes ir apeliantą charakterizuojančius duomenis bei jam paskyrė artimą ir net kiek mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis baudos dydį. Turint omenyje, kad praeityje A. S. yra baustas administracine tvarka, tokia nuobauda yra laikytina proporcinga ir teisinga.
14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas – A. S. atžvilgiu pagrįstai pritaikytos ANK 506 straipsnio 4 dalies nuostatos, todėl šio sprendimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti A. S. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarimą.