Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-10 · Byla Nr. PK-325-935/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-10
Bylos Nr.
PK-325-935/2017
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00218-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Civilinis ieškovas
O. N.
Kaltinamasis
S. L.
Advokatai
Viktoras Dovidaitis, Julija Žukienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-325-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00218-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1., 2.1.3.1., 2.1.15.3.3.3., 2.1.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Aistei Bareikei, Beatai Rutkauskaitei, Olgai Saveljevai,dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. N.,

privačios kaltintojos, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

kaltinamajam S. L.,kaltinamojo gynėjai advokatei Julijai Žukienei,vertėjams Giedriui Račkauskui, Erikai Vencevičienei, Eglei Smailienei,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini), metė į O. N. obuolį ir pataikė jai į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas jai skausmą, po ko ranka sudavė O. N. smūgį į galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas jai skausmą, tokiais veiksmais S. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. L. parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.00 val., su žmona atvažiavo į vasarnamį. Jis nuėjo atrakinti namo, kadangi name yra signalizacija, reikėjo suvesti signalizacijos kodą. Jo žmona tuo metu liko prie automobilio susirinkti daiktų. Būdamas prie savo namo kampo išgirdo frazę, kad atvažiavo girtuokliai. Prie tokių frazių jis ir žmona yra įpratę, nekreipia dėmesio. Kaltinamasis teigė, jog jam, einant prie namo, į jį buvo mėtomi obuoliai, buvo sakoma, kad čia jo obuoliai ir jis turi juos susirinkti. Žmona jam yra ne kartą sakiusi, kad, kai ji išeina iš namo, kaimynė meta į ją obuolius, vadina ją bei kaltinamąjį necenzūriniais žodžiais, narkomanais, girtuokliais ir pan. Kaltinamasis teigė, kad jis pasisuko į O. N. ir papriekaištavo dėl jos elgesio, ši pradėjo mesti obuolius, rėkti, šaukti. Jis O. N. jokių necenzūrinių žodžių nesakė. Jis atidarė namo duris, išjungė signalizaciją, ėjo iš namo, kadangi norėjo žmonai padėti atnešti daiktus. Tuomet jam buvo suduotas smūgis. Prieš jį ir jo sutuoktinę buvo panaudotas fizinis smurtas. Tuo metu, kai į jį buvo mėtomi obuoliai, jis stovėjo prie kieme esančios praustuvės. Įvykio metu nebuvo neblaivus, tą dieną bei dieną prieš alkoholio nevartojo. Su žmona į sodą atvažiavo apie 18.00 val. Dienos metu jo sode nebuvo. Su kaimynais nesutaria apie trejus metus. Įvykio metu nebuvo priėjęs prie O. N.. O. N. prie jo pribėgo, kai jis buvo prie namo laiptukų. Kaltinamasis aiškino, jog prieš įvykį kaimynų kieme nieko nebuvo, O. N. tuo metu tvarkė automobilį, kuris buvo už jo teritorijos ribų. Kaltinamasis nurodė, jog įvykio dieną jam į darbą eiti nereikėjo, įvykis galimai įvyko pirmadienį, 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.00 val. Įvykio dieną žmona automobiliu į darbą išvažiavo apie 08.00 val. ar 08.30 val., o jis liko sode. Kurią dieną iki įvykio atvažiavo į sodą, neatsimena. Galimai sode nakvojo kelias dienas prieš įvykį. Jis įvykio dieną atsikėlė apie 06.00 val., padirbo sode, o apie 11.00-12.00 val. autobusu išvažiavo į miestą. Išvažiavo, nes reikėjo tvarkyti visokius reikalus dėl sūnaus vestuvių, buvo nuvykęs pas savo brolį, užėjęs į barą pavalgyti, dar kažką veikė. Ką tiksliai veikė, negali pasakyti, nes praėjo pakankami ilgas laiko tarpas. Visą tą dieną vaikščiojo, skambinėjo, buvo nuvykęs ir į namus. Su žmona po jos darbo apie 17.40 val. ar 17.45 val. susitiko prie autobusų stoties, nuvyko iki parduotuvės, apsipirkę nuvažiavo į sodą. Kaltinamasis teigė, jog, prieš išvykdamas iš sodo, įjungė signalizaciją, nes nežinojo, ar tą pačią dieną dar grįš. Po įvykio atvykę policijos pareigūnai nei jo, nei žmonos blaivumo netikrino. Policijos komisariate jam blaivumo taip pat niekas netikrino, jis nebūtų galėjęs papūsti į alkotesterį, kadangi jo veidas buvo sužalotas. Atvykęs į sodą, kaimynės už tujų iš pradžių nematė. Ją pamatė tik tuo metu, kai išgirdo jos žodžius ir ši pradėjo mėtyti obuolius. Kai prasidėjo tas triukšmas, subėgo visi ir tik tuo metu pamatė O. N., automobilio pirkėjo nematė. Atvažiavus policijos pareigūnams, įvykio vietoje buvo O. N., O. N., H. N. ir jauna moteris.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. N. parodė, jog ji ėjo nusiskinti gėlių, kurios auga už namo. Jų sklype buvo prikritę labai daug obuolių, nes iš S. L. sklypo yra išsikišusios jo obels šakos. Nukentėjusioji teigė, jog ji obuolius pradėjo mėtyti į S. L. teritoriją. Savo sklypu nuo kaimyno namo ėjo S. L.. Kaltinamasis pamatė, kad ji mėto obuolius, pasakė jai baisius žodžius, papriekaištavo, kodėl ji mėto obuolius. Nukentėjusioji S. L. pasakė, jog tai jo obuoliai, o kaltinamasis pasakė, kad ją užmuš, nugriaus namą, ir pribėgęs sudavė kumščiu į galvą. Smūgis buvo suduotas persisvėrus per tinklinę tvorą. S. L. dar bandė spardyti kojomis, tačiau tinklas sutrukdė suduoti smūgius. Nuo smūgio ji nugriuvo, nukrito jos akiniai, kurie sudužo. Tuomet ji suriko, kad S. L. mušasi. Visi, kurie buvo lauke, išgirdo. Lauke buvo L. P., ji buvo darže. Tuo metu buvo pardavinėjamas baltas autobusiukas, todėl viską matė ir šio autobusiuko pirkėjas. Nukentėjusioji teigė, jog tuo metu, kai ji suriko, prie S. L. pribėgo jos sūnus, kuris prieš tai bendravo su automobilio pirkėju. Sūnus griebė S. L. už pakarpos ir numetė ant namo laiptų. Tuomet iš kažkur atsirado A. G. L., kuri puolė sūnų, kažkuo sudavė jam smūgius. Po įvykio buvo atvažiavusi greitoji, kadangi nukentėjusiajai pasidarė bloga. Įvykis įvyko 2016 m. rugpjūčio 1 d. po pietų. O. N. teigė, jog įvykį matė ir jos sutuoktinis, kuris įvykio metu stovėjo ant laiptelių prie įėjimo į namą. Prieš pat įvykį ji stovėjo tarp tinklinės tvoros ir tujų. Lindo tarp tujų ir tvoros, nes ten takelis aplink namą, ten visuomet vaikšto, nes gėlės auga prie tujų. Į įvykio vietą S. L. atėjo iš kaimynų teritorijos, o ne iš gatvės pusės. Nukentėjusioji tvirtino, jog prieš smūgio sudavimą S. L. į ją metė obuolį. Pataikė į akinius, jie nukrito. Kai pataikė obuoliu į akinius, patyrė šoką, išsigando ir pasakė, kad tai jo obuoliai, ir tuos obuolius, kuriuos laikė rankose, metė į S. L. teritoriją. S. L. obuolį į ją metė būdamas prie prausyklos. Kai S. L. sudavė smūgį į galvą, tai juto stiprų skausmą. S. L. ir A. L. mušėsi tarpusavyje po to, kai sūnus atbėgo jos gelbėti. Sūnus nubėgo į S. L. teritoriją, atplėšė šį nuo tvoros ir metė ant laiptų. Sutuoktinis priėjo prie jos ir padėjo atsikelti. Įvykio vietoje tujos yra retos, viskas matosi. Kai sūnus pribėgo prie S. L., šis stovėjo įsikibęs į tvorą ir lingavo. Nukentėjusioji gavusi smūgį iš obuolio nenuėjo, kadangi negalvojo, kad S. L. ją muš. Įvykio metu S. L. buvo išgėręs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. N. parodė, jog įvykis įvyko 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.00 val. Kelias dienas prieš įvykį susitarė su žmogumi, kad jis prieš 18.00 val. atvažiuos apžiūrėti automobilio, kurį ruošėsi parduoti. Tas žmogus atvažiavo pažiūrėti automobilio ir konkrečiai pakalbėti, susitarti dėl visų automobilio įsigijimo sąlygų. Liudytojas teigė, jog, stovėdamas su minėtu žmogumi savo sklypo teritorijoje prie automobilio, šnekėjosi apie automobilį, išgirdo riksmą. Mama šaukėsi pagalbos, ji sakė, kad kaltinamasis ją muša. Tuo metu jis apsisuko, kadangi stovėjo nugara, ir pamatė, jog motina suklupo ant žemės. Taip pat pamatė, jog S. L. mojuoja rankomis virš mamos. Liudytojas nurodė, jog jis iš karto nubėgo prie S. L., sugriebė jį už pakarpos, atitraukė nuo mamos bei tvoros. S. L. buvo girtas, kvapas buvo nežmoniškas. S. L. dar rankomis mojavo kelis kartus ir į jo pusę. Bėgdamas link S. L. matė, jog važiuoja automobilis, kurį vairuoja kaltinamojo žmona. Prie S. L. bėgo, kadangi matė, jog šis stovėjo virš jo motinos, mojavo rankomis ir rėkė. Tuo metu motina klūpojo savo teritorijoje prie tinklinės tvoros ir prašė pagalbos. Į S. L. teritoriją bėgo, kadangi matė grėsmę iš jo pusės ir norėjo apsaugoti savo artimą žmogų. Šį įvykį matė asmuo, kuris atvažiavo pirkti automobilio, kirpėja, kuri buvo atvykusi pas nukentėjusiąją, taip pat tuo metu ant namo laiptelių stovėjęs tėvas. Liudytojas teigė, jog tujos jam vaizdo neužstojo. Matėsi, kur buvo motina, iš kur ji rėkė. Lentos taip pat vaizdo neužstojo, kadangi liudytojas stovėjo ant pakylos, yra aukšto ūgio. O. N. teigė, jog matė, kaip nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai iš viršaus. Matė, kaip S. L. mojavo rankomis, bandė suduoti smūgius kojomis. S. L. tikrai sudavė kojomis kelis smūgius, tikrai buvo 2-3 smūgiai. Suprato, jog motina bendravo su S. L. tuo metu, kai ji pradėjo šauktis pagalbos. Iki tol jų bendravimo negirdėjo, buvo užimtas savo reikalais. Išgirdo riksmą, rėkė mama, pamatė, kad buvo suduoti smūgiai. Daugiau niekas nerėkė. Su S. L. ir jo sutuoktine konfliktai vyksta apie 10 metų, jie pastoviai provokuoja ir įžeidinėja. Įvykio dieną S. L. matė kelis kartus, t. y. du ar tris kartus, matė vieną kartą iki pietų ir du kartus po pietų iki įvykio.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas H. N. parodė, jog įvykio dieną S. L. nuo ryto girtavo. Ryte tarp jo ir S. L. buvo kilęs konfliktas dėl obuolių, kurie krenta į H. N. ir jo šeimos narių sklypą. Liudytojas teigė, jog jo žmona dirbo darže, ji nenorėjo paslysti ant obuolių, todėl juos mėtė į kaimynų sklypą. Tuo metu jis buvo išėjęs iš namų ir stovėjo ant prieangio, ant laiptelių. Žmona suriko, kad S. L. muša, jis jai pataikė į akinius iš obuolio, akiniai sudužo, o po to per tinklą sudavė į viršugalvį. Žmona pargriuvo, išgirdęs nukentėjusiosios riksmą jai į pagalbą atbėgo O. N.. Liudytojas teigė, jog girdėjo žmonos riksmą ir matė S. L. smūgį per tinklą. Žmona nukrito ant kelių. Matė, kaip S. L. pribėgo ir sudavė žmonai. Jis grasino, kad užmuš ją ir nugriaus namą. Jis tai pasakė garsiai. S. L. pribėgo ir iš karto sudavė nukentėjusiajai smūgį. Iš pradžių jis metė obuolį, trenkė, o tuomet pradėjo grasinti. Obuolys pataikė žmonai į veidą. Žmona suriko, kad S. L. ją muša. Nukentėjusioji nukrito nuo smūgio. Viskas vienu metu vyko, t. y. vienu metu buvo mestas obuolys ir suduotas smūgis į viršugalvį. Taip pat liudytojas patikslino, jog faktą, kad obuoliu buvo pataikyta į veidą, jam nurodė žmona, jis matė tik smūgio sudavimą. S. L. svyravo kaip girtas, vartojo keiksmažodžius, grasino nugriauti namą, užmušti. Liudytojas teigė, kad nukentėjusiajai tikriausiai buvo suduotas vienas smūgis. Kai žmona pradėjo šauktis pagalbos, buvo namuose ant laiptelių, laiptelius laiko savo namų dalimi. Nematė momento, kai buvo mestas obuolys, bet žmona sakė, kad metė į ją obuolį ar akmenį ir kad nukrito akiniai. Žodinis konfliktas tarp liudytojo ir S. L. įvyko maždaug dvi valandos iki žmonos užpuolimo. Galbūt dėl to, kad S. L. spardė nukentėjusiąją, suklydo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. V. parodė, jog jis buvo atvažiavęs apžiūrėti automobilio. Su automobilio savininku priėjo prie parduodamo automobilio, tik pradėjo kalbą apie automobilį ir pasigirdo moters klyksmas, šaukė lenkų kalba. Automobilio pardavėjas greitai pradėjo bėgti klyksmo link. Liudytojas teigė, jog jis pastovėjo keletą minučių ir išėjo. Įvykio vietoje matė kažkokią moterį, kuri kažką darė darže, H. N. stovėjo už malkų, kur yra stogelis, už to stogelio, prie namo. Tuo metu, kai automobilio pardavėjas nubėgo, matė, kad privažiavo tamsios spalvos automobilis, kuriame sėdėjo tamsių plaukų moteris. Aplinkui daugiau žmonių nebuvo. Liudytojas teigė, jog jis nematė, dėl ko automobilio savininkas nubėgo. Liudytojas tvirtino, jog smurto fakto nematė, girdėjo tik riksmą, kivirčus, jo nedomino, kas ten vyksta. Buvo pasukęs galvą, pamatė garbaus amžiaus moterį, kuri skėsčiojo rankomis. Moteris šaukė pagalbos, ji buvo kažkaip susilenkusi. Prie moters nieko nematė.

Teisiamojo posėdžio metu E. P. parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo pas O. N., atvažiavo jos pakirpti. O. N. augina žalumynus, todėl leido liudytojai jų pasiskinti. Nuėjus į kiemą, darže prie takelio rinko salotas ir išgirdo riksmą. Išgirdo balsą ir net nesuprato, kas yra rėkiama, vėliau suprato, jog šaukiamas O. N.. Visa situacija vyko kelias sekundes. Pamatė, kaip O. N. staigiai pradėjo bėgti link tvoros, pasisukusi pamatė H. N., kuris buvo už malkų. Liudytoja teigė, jog matė O. N., kuri buvo ant kelių, ji laikėsi už galvos ir rėkė. Ką nukentėjusioji rėkė, nesuprato. Vyras labai neaiškiai kalbėjo, todėl taip pat nesuprato, ką jis sakė. Vyro kalbėjimas skambėjo garsiai ir grasinančiai. O. N., pribėgęs prie vyro, už pakarpos nutempė vyrą nuo tvoros. Vyras rėkė ant O. N., netvarkingai mosikavo rankomis. Vyras, laikydamasis už tvoros, kažką šaukdamas sakė O. N.. O. N. tuo metu buvo keturpėsčia. Galbūt vyras kažkuriuo metu buvo atitraukęs ir kitą ranką nuo tvoros, bet pamena tą momentą, kad šaukdamas jis viena ranka kažką įrodinėjo. Judesys smiliumi reiškė, kad kažką įrodinėjo. Kai rinko žalumynus, buvo garsai, kad žmonės netoliese geria, juokiasi, keikiasi. Matė, kaip kaltinamasis eina į tualetą. Liudytoja paaiškino, jog tuo metu ją ir O. N. siejo tik darbiniai santykiai, o šiuo metu ji gyvena pas O. N., palaiko santykius. Liudytoja teigė, jog ji buvo šoke dėl įvykio, o O. N. buvo visa išbalusi, ji pradėjo blogai jaustis, jai skaudėjo galvą, buvo spaudimas. Kodėl nukentėjusiajai skaudėjo galvą, ji nežino. Nuo kaltinamojo sklido pigaus alkoholio kvapas, jis buvo labai agresyvus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. G. L. parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.00 val., su vyru atvažiavo į sodą. Vyras nuėjo atrakinti namo, o ji liko prie automobilio. Išgirdo, kaip kaimynė O. N. pasakė, jog vėl atvažiavo alkoholikai, tuo metu į vyrą atskrido obuoliai. Nei kaimynės vyro, nei sūnaus tuo metu nebuvo. Kaimynė šaukė, kad pasiimtų savo obuolius, sakė necenzūrinius žodžius. Kaimynės sūnus remontavo automobilį, o vyro iš vis nebuvo. S. L. pasisuko į kaimynę, papriekaištavo šiai ir nuėjo atidaryti durų. O. N. tuo metu stovėjo už tvoros be akinių, be lazdelės. Liudytoja teigė, jog, kai ji rinko daiktus iš automobilio, pro ją staiga prabėgo O. N.. Pagalvojo, kad kažkas nutiks blogo. Kai ji atbėgo, jos vyras buvo prie namo, o O. N. jį mušė. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo vietą ir negalėjo suprasti, kaip galėjo vyras trenkti kaimynei per tvorą, nes ten auga tujos ir praeiti neįmanoma. Tujos yra prie tvoros ir nėra įmanoma praeiti. Kaimynė stovėjo už tujų ir mėtė obuolius. Šiuo metu tujos yra nupjautos, padaryta forma. Anksčiau jos buvo prie pat tvoros, ten nebuvo įmanoma praeiti. Liudytoja aiškino, jog įvykio dieną ji iki 17.30 val. buvo darbe, vėliau nuvažiavo prie stoties pasiimti S. L. ir kartu nuvažiavo į sodą, į parduotuvę nebuvo užėję. Ką konkrečiai tą dieną darė vyras, ji nežino. Įvykio dieną S. L. nebuvo neblaivus, jis alkoholio nevartojo. Dieną prieš įvykį sode nenakvojo. Į darbą važiavo iš namų, esančių Žvėryno rajone, o vyras liko namuose. Su vyru susitikti prie stoties susitarė iš anksto. Vyro tą dieną sode nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. D. parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d. visą laiką buvo sode. Tą dieną apie 18.00 val. pasigirdo koliojimasis, barnis. Koliojimasis buvo iš O. N. pusės. Liudytojas teigė, jog jis nėjo pažiūrėti, kodėl kilo barnis. Jam žmona pasakė neiti, nes vis tiek nieko nebus. Matė stovintį S. L. automobilį, todėl suprato, kad O. N. bara S. L. ir A. G. L.. Vėliau šauksmai baigėsi ir tiek. Kitą dieną apie 10-11 val. užėjo pas S. L. ir paklausė, kodėl buvo kilęs barnis, pamatė sumuštus S. L. ir jo žmoną. Liudytojas teigė, jog dieną prieš įvykį S. L. jam sakė, jog ruošis sūnaus vestuvėms ir kitos dienos rytą kažkur išvyks. Dieną, kai vyko įvykis, S. L. ir A. G. L. nematė. Liudytojas teigė, jog jis vengia O. N., nes ji baisi skandalistė, išvadina visokiais žodžiais. S. L. ir A. G. L. dieną prieš įvykį buvo sodyboje, ten ir nakvojo. Tikriausiai S. L. žmona išvažiavo iš ryto, nes jai reikia vykti į darbą. Dieną prieš įvykį išsiskyrė su S. L. apie 20 val. S. L. sakė, kad turi signalizaciją. Liudytojas teigė, jog nėra girdėjęs, kad signalizacija kada nors būtų suveikus. V. P. D. teigė, jog visą įvykio dieną jis dirbo sode. Tą dieną atsikėlė kartu su žmona, nes ji 07.00 val. išvažiuoja į darbą. Ji dirba valytoja Ozo g. Iš darbo grįžta apie 12.00 val. Išlydėjo žmoną į darbą. Nepamena, ką jis darė iki 12.00 val. Keiksmus išgirdo tuo metu, kai kepė šašlykus. Žmona grįžusi iš darbo taip pat dirbo sode. Nepamena, ar tą dieną matė O. N. sūnų. Pamena, kad S. L. 2016 m. rugpjūčio 1 d. sode nebuvo, nes jis pasakė, kad tvarkys reikalus. Liudytojas aiškino, jog nepamena, ar įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Ką šūkavo O. N., neatsimena. Atpažino O. N. balsą. Anksčiau šalia O. N. tvoros jokio praėjimo nebuvo. Pro tujas nebuvo galima praeiti, jų šakos net pralenda pro tvorą. Vieta, kur įvyko barnis, iš liudytojo namų nesimato. Žmona sakė, kad buvo perdaryta tvora bei buvo persodintos tujos. Liudytojo įsitikinimu, 2016 m. rugpjūčio 1 d. tarp tvoros ir tujų buvo neįmanoma stovėti. Žmona sakė, kad tujos buvo persodintos, pažeminta tvora. Anksčiau su kaimynais nesipyko.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. G. parodė, jog jos į teismą atvykti ir paliudyti paprašė A. G. L. ir S. L.. Liudytoja teigė, kad įvykio dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 1 d., ji buvo nuvykusi į darbą, o po pietų grįžo atgal į sodą. Vakare su vyru V. P. D. atsisėdo vakarieniauti ir išgirdo riksmus, keiksmažodžius. Vyras norėjo nueiti pažiūrėti, tačiau ji sustabdė vyrą, pasakė, kad gal S. L. ir A. G. L. atvažiavo, nes tuo metu dažniausiai pasigirsta O. N. riksmai. Kitą dieną iš savo vyro sužino, kad O. N. sumušė S. L. ir A. G. L.. Vyras sakė, kad konfliktas įvyko dėl obuolių, nes obuoliai buvo išmėtyti prie S. L. durų. Liudytoja aiškino, jog, kai tik S. L. ir jo žmona atvažiuoja, O. N. pradeda prie jų kabinėtis. Anksčiau su O. N. santykiai buvo geri, o dabar prasidėjo išpuoliai. Santykiai pasikeitė po to, kai prieš šešis ar dešimt metų O. N. persikėlė gyventi pas O. N.. V. G. teigė, jog ji užeidavo pas S. L. ir A. G. L., pas juos eidavo nutiestu takeliu. Einant takeliu, O. N. namas yra dešinėje pusėje. Prie tvoros auga aukštos tujos, jos auga labai arti tvoros bei arti viena kitos. Tujos dvigubai aukštesnės nei liudytoja, o jos ūgis yra apie 169 cm. Pro tas tujas nieko nesimato. Liudytoja mano, kad buvo pasodintos aukštos tujos, kadangi kaimynai nenorėjo matyti S. L. ir jo sutuoktinės. Liudytoja arčiau tvoros neina, nes jai prie jos nėra jokio poreikio eiti. Nuo S. L. teritorijoje esančios praustuvės praeina dviejų metrų atstumu. Dieną prieš įvykį S. L. ir A. G. L. buvo sode. Ji nežino, ar tą dieną jie liko sode, ar išvažiavo. Įvykio dieną ji nebuvo sutikusi nei A. G. L., nei S. L.. Tą dieną ji į darbą išvažiavo apie 05.30 val., iš darbo grįžo apie 12.00 val. Jos vyras liko sode, jis buvo kažkur su reikalais išvykęs, kada jis buvo išvykęs, nežino. Kai grįžo namo, vyras buvo namuose. Grįžusi namo, kartu su vyru dirbo sode. Vakare valgė šašlykus, kuriuos ruošė vyras, žiūrėjo televizorių. Tuo metu išgirdo moters riksmus ir keiksmus, kas rėkė, nežino. Gal buvo ir vyriškų riksmų. Riksmai sklido iš S. L. sklypo pusės. Paprastai O. N. nerėkauja, riksmai prasideda, kai atvažiuoja S. L. su sutuoktine. Dieną prieš riksmų nebuvo, kadangi tą dieną S. L. ir jo sutuoktinė beveik nebuvo išėję į lauką, sėdėjo namuose, ruošėsi artėjančioms sūnaus vestuvėms. Liudytoja teigė, kad ji 2016 m. liepos 31 d. vartojo alkoholį, o 2016 m. rugpjūčio 1 d. alkoholio nevartojo. Praėjimas yra tarp O. N. namo ir tujų, prie tvoros ji nebuvo priėjusi, tačiau tujų šakos išlenda pro tvorą. Įvykio dieną matė O. N., O. N., H. N. ir vieną merginą, kitų asmenų nematė. Šiuo metu O. N. sklype augančios tujos yra mažos ir liesos, nežino, kas joms atsitiko, gal šviesos reikia, gal jos buvo apkarpytos. Liudytoja teigė, kad įvykio dieną praėjimo tarp tvoros ir tujų nebuvo, šiuo metu galima praeiti tarp tujų ir tvoros.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. L. parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d. S. L. buvo atvykęs pas jį į svečius. Tą dieną atsimena, kadangi 2016 m. rugpjūčio 6 d. buvo S. L. sūnaus vestuvės, be to, kitą dieną po įvykio matė, jog S. L. buvo sumuštas. S. L. atvyko ryte, galimai apie 10.00 val., o išėjo apie 14.00 val. Kur išėjo S. L., nežino. Su S. L. kompiuteriu ieškojo, kaip privažiuoti prie vietos, kurioje vyks vestuvės. S. L. atvyko susitarti, kada ir kur reikės atvažiuoti, ar tikrai liudytojas važiuos į jo sūnaus vestuves. Liudytojas negalėjo nurodyti, kaip buvo pakviestas į vestuves. Su S. L. tą dieną alkoholio nevartojo, nematė, kad S. L. būtų girtas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. A. parodė, jog gavo iškvietimą dėl konflikto, kuris vyko Salininkų soduose tarp kaimynų. Atvykus į įvykio vietą, jį ir kolegą pasitiko O. N., kuri paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp kaimynų ir nurodė, jog kaimynas, būdamas savo teritorijoje, stvėrė ją už pakarpos ir sudavė jai ar padarė kažką panašaus, buvo sulaužyti jos akiniai. Tuomet jos sūnus, kuris nematė paties įvykio, atbėgo į S. L. teritoriją, kelis kartus trenkė šiam į veidą. S. L. žmona norėjo išskirti juos, paėmė O. N. už peties ir norėjo atitraukti nuo savo vyro, tada ji gavo į nosį. Liudytojas parodė, jog jis bendravo su nukentėjusiąja ir jos sūnumi. Ką jie aiškino, nelabai prisimena. Sakė, kad konfliktas su kaimynu įvyko dėl obels. Kita pusė aiškino, kad grįžo namo ir kaimynė pradėjo priekaištauti, jog į jos teritoriją krenta obuoliai ir ji pradėjo mėtyti obuolius į jų teritoriją. Kiekviena pusė įvykį apibūdino skirtingai. S. L. aiškino, kad atbėgo kaimynas ir trenkė jam į veidą. Paklausus, kodėl kaimynas trenkė, S. L. paaiškino, kad konfliktas kilo dėl obels, nes jo obuoliai krenta į kaimynės teritoriją, tuomet kaimynė po kojomis pradėjo mėtyti obuolius, o jis priėjo prie kaimynės norėdamas ją sudrausminti. Tuomet prie jo pribėgo O. N. ir pradėjo mušti. S. L. sakė, jog jis pats nieko nedarė. Pagarsinus liudytojo parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo, kuriame buvo tiriami O. N. galimai padaryti nusikaltimai, liudytojas nurodė, jog šie parodymai yra užfiksuoti teisingai, prašė jais vadovautis. R. A. teigė, kad S. L. aiškino, kad stūmė O. N., tačiau sakė, jog jos nemušė ir jai netrenkė. Nuo stūmimo O. N. pradėjo rėkti, šaukti. O. N. rodė akinius ir paaiškino, kad buvo konfliktas ir jai kaimynas trenkė per galvą. Pas O. N. vizualiai sumušimų nesimatė. Liudytojo vertinimu, S. L. buvo išgėręs, tačiau nebuvo neadekvatus, su juo buvo galima susikalbėti, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jis neneigė, jog buvo išgėręs alkoholio. R. A. teigė, jog jis daugiau bendravo su S. L., o jo kolega su kita konflikto puse. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar S. L. galėjo suduoti smūgį O. N. per tvorą, jis tvoros nematavo. O. N. paaiškino, kad S. L. nebuvo jos teritorijoje. Prieiti vienas šalia kito toje teritorijoje yra įmanoma. Įvykio vieta galimai atrodė taip, kaip užfiksuota byloje esančiose nuotraukose.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, jog, kiek atsimena, konfliktas kilo dėl krentančių obuolių. Liudytojas nurodė, jog nukentėjusioji teigė, kad S. L. sudavė jai per galvą. S. L. paaiškino, kad nukentėjusiosios sūnus peršoko per tvorą ir jį sumušė. Ant S. L. veido akivaizdžiai matėsi sumušimo žymės. Tiek O. N., tiek S. L. buvo iškvieti medikai. Nukentėjusiajai medikai buvo iškviesti, nes jos kraujospūdis buvo padidintas. Ant jos kūno sužalojimų nesimatė. Nukentėjusioji aiškino, kad S. L. jai sudavė, greičiausiai sakė, jog jai buvo suduota į viršugalvį. Ji aiškino, kad pradėjo rėkti, išsigando, nes S. L. ją per tvorą sugriebė už rūbų ir pradėjo purtyti. Jos sūnus teigė, kad tuo metu, kai išgirdo motinos šauksmą, buvo name ar kitoje namo pusėje, jis pribėgo prie S. L. ir kelis kartus šiam sudavė, dar atrodo iš alkūnės sudavė ir S. L. žmonai. Atvykus į įvykio vietą buvo bendraujama su abiem šeimomis. Su S. L. daugiau bendravo kolega. S. L. paaiškino, kad nukentėjusiosios sūnus atėjo į jo žemės sklypą ir sudavė jam smūgius į veidą. Liudytojas teigė, kiek jis pamena, jog S. L. sakė, kad nukentėjusiosios nemušė, o susiginčijo dėl nukritusių obuolių, nukentėjusiosios sūnus atbėgo, kai išgirdo, jog kilo ginčas. S. L. buvo šiek tiek išgėręs, tačiau elgėsi adekvačiai. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis nebuvo agresyvus, elgėsi ramiai, visą situaciją aiškino rišliai. Liudytojas patvirtino, kad jis bendravo ir su nukentėjusiosios sūnumi. Nepamena, ar nukentėjusiosios sūnus išgirdo ginčą, ar kaip kitaip ten buvo. Reikia skaityti tarnybinį pranešimą, kuriame aprašytos tikslios aplinkybės, nes jis rašomas išklausius visas šalis, iš karto po informacijos gavimo. V. B. teigė, jog jam buvo rodoma vieta, kur vyko konfliktas. Konfliktas vyko prie vielinės tvoros. Buvo galima prie tos vietos laisvai prieiti iš abiejų sklypų pusių. Liudytojas neįsidėmėjo jokių pašalinių objektų, kurie būtų trukdę prieiti prie tvoros. Kiek pamena, augalų, trukdančių prieiti prie tvoros, nebuvo. Įvykio vietoje buvo apie valandą, bendravo su įvykio dalyviais, su kolega tuo metu buvo ne kartą išsiskyręs.

Ikiteisminio tyrimo metu, kuriame buvo tiriamos galimai O. N. padarytos nusikalstamos veikos, liudytojas R. A. parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.30 val., patruliuojant kartu su V. B. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas kaimynas. Atvykus į nurodytą vietą juos pasitiko O. N., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), jis papasakojo, kad neblaivus kaimynas S. L. iš penkto namo užpuolė jo motiną O. N., o būtent sudavė delnais motinai ir sudaužė akinius, pats O. N. to nematė, nes buvo tuo metu prie automobilio, ir vietą, kur buvo motina, užstojo namas, jis tik išgirdo mamos klyksmą ir iškart nubėgo į kaimynų sklypą. Kaip O. N. pats pasakė, jis kumščiu sudavė smūgius S. L. ir jo žmonai A. G. L.. O. N. buvo blaivus. Tada jie nuėjo į penkto namo sklypą, kur lauke buvo S. L. ir A. G. L., jie papasakojo, kad, S. L. einant į namą, tuo metu kaimynė O. N. būdama savo sklype pradėjo mėtyti obuolius į jį, dėl ko jis supyko, priėjo prie tinklinės tvoros, už kurios buvo O. N., ir pastūmė ją, bet nemušė. Tada į jų sklypą atbėgo O. N., kuris iškart kumščiu sudavė kelis smūgius jam, o paskui jo žmonai A. G. L., kuri bandė jį apginti. Kiek smūgių buvo kiekvienam suduota, nebuvo tikslinama. S. L. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir kalbėjo nerišliai, jis pats neneigė, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir į sodą atvažiavo būdamas išgėręs. A. G. L. buvo blaivi, ji patvirtino savo vyro pasakojimą, pasakė, kad jie atvažiavo į sodą, S. L. išlipo iš automobilio ir nuėjo į namą, o ji užtruko prie automobilio, kas įvyko tarp jos vyro ir kaimynės O. N. ji nieko nežino, nieko nematė ir negirdėjo, bet jai būnant prie automobilio ji pamatė, kad kaimynas O. N. peršoko savo sklypo tvorą ir nubėgo į jų sklypą, ji nubėgo pastarajam iš paskos ir pamatė, kad O. N. muša jos vyrą, tada bandė apginti vyrą iš nugaros, paėmė O. N. už drabužių ir bandė jį atitraukti nuo vyro, bet O. N. atsisuko į ją ir sudavė jai smūgį į nosį. S. L. įvykio metu buvo išmušti du dantys, A. G. L. iš nosies bėgo kraujas. Su O. N. bendrauta nebuvo, ji blogai jautėsi, todėl buvo iškviestas papildomas greitosios medicinos pagalbos ekipažas, ant O. N. kūno ir veido jokių sumušimo žymių jie nepastebėjo, ji parodė jiems akinius, kurie įvykio metu buvo sugadinti.

Iš policijos pareigūno V. B. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.30 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) susimušė kaimynai. Atvykus į nurodytą vietą, policijos pareigūnus pasitiko O. N., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, jog jo neblaivus kaimynas S. L. iš penkto namo užpuolė jo mamą. Kaimynas sulaužė mamos akinius, sudavė delnais O. N.. Išgirdęs mamos šauksmą sudavė S. L. ir A. G. L. kumščiu į veidą. S. L. paaiškino, jog susiginčijo su O. N., o tai išgirdęs O. N. pribėgo ir sudavė jam kelis smūgius į galvą, išmušė du dantis ir prakirto lūpą, tuomet atsisuko į jo žmoną ir sudavė kumščiu šiai į nosį. Po konflikto O. N. pasidarė bloga, todėl greitoji pagalba išvežė ją į ligoninę. S. L. ir A. L. buvo pristatyti į Žalgirio ir Lazdynų ligonines. (b. l. 67)

Iš O. N. pareiškimo matyti, jog jame užfiksuota, kad ji 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.15 val., dirbdama savo namo kieme, buvo užpulta kaimyno S. L.. Ji tvarkėsi sėdėdama prie tvoros, jai buvo kelis kartus įspirta, buvo mesti obuoliai arba akmenys. Ji juto smūgius į nugarą ir į galvą. Pradėjo šaukti savo sūnaus ir vyro pagalbos. Atbėgęs sūnus nustūmė užpuoliką į šoną ir, gindamasis nuo S. L. smūgio, sudavė jam kelis kartus. Pastebėjo, kad tuo metu atbėgo S. L. žmona, kuri rankose turėjo kažką tamsaus ir didelio. O. N. įspėjo sūnų ir surėkė, kad jis bėgtų. S. L. žmona sūnui sudavė kelis kartus į nugarą. Sūnus gindamasis su ranka nustūmė S. L. žmoną ir greitai nubėgo į savo sklypą. S. L. su žmona pradėjo stumdytis tarpusavyje, keiktis. Tik tuomet pastebėjo, kad jie abu yra neblaivūs. O. N. nurodė, jog užpuolimo metu buvo sudaužyti jos akiniai. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, kuri užfiksavo stiprų alkoholio kvapą. Atvykus policijai O. N. pasidarė bloga, pakilo spaudimas, todėl ji buvo išvežta į ligoninę. S. L. su šeima ir kaimynais girtuokliavo tris paras. O. N. pareiškime prašė apginti ją nuo kaimynų, nes pastovūs grasinimai, keiksmažodžiai ir turto gadinimas peraugo į sumušimą. (b. l. 68-70)

Iš O. N. paaiškinimo matyti, jog jame užfiksuota, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.15 val., jis savo teritorijoje tvarkė automobilį ir išgirdo riksmą. Šaukė jo mama O. N.. Pamatė, kad O. N. guli prie tvoros. Bėgdamas prie mamos pamatė S. L. nugarą. Mama šaukė pagalbos, kadangi ją užpuolė kaimynas. Peršokęs per tvorą griebė S. L. už rūbų. S. L. porą karų bandė smogti, tačiau nepataikė. Gindamas savo motiną ir save O. N. sudavė S. L. keletą smūgių į veidą. Tuo pačiu O. N. pats pajuto keletą smūgių į nugarą. Gindamasis save nuo tų smūgių apsisukdamas sudavė smūgį tam, kas stovėjo už jo nugaros. Tik po to O. N. pamatė, kad gynėsi nuo A. G. L.. (b. l. 71-72)

Iš H. N. prašymo matyti, jog jame užfiksuota, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.15 val., jis išgirdo savo žmonos pagalbos šauksmą. Jis kiek galėdamas greičiau išėjo į kiemą, šalia tvoros pamatė, kaip O. N., peršokęs per tvorą, bandė ginti O. N. nuo S. L., kuris iš savo kiemo pusės spardė O. N.. O. N. kelis kartus smogė S. L.. S. L. puolė ir O. N.. Tuo metu A. G. L. kelis kartus smogė O. N. su kažkokiu daiktu į nugarą. Gindamasis O. N. apsisukdamas atsistūmė nuo užpuolikės ir pasišalino. (b. l. 73-74)

Iš A. G. L. pareiškimo matyti, kad jame užfiksuota, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.00 val., ji su savo vyru S. L. atvažiavo į sodą, esantį (duomenys neskelbtini). Vyras išlipo iš automobilio ir nuėjo link namų atidaryti durų. A. G. L. tuo metu iš automobilio rinko daiktus. A. G. L. nespėjus užrakinti automobilio, pro ją prabėgo ir ją pastūmė kaimynas. A. G. L. nuėjo iš paskos ir pamatė, kaip kaimynas muša į veidą jos vyrą. Ji surėkė, ką šis daro. Kaimynas atsisuko į A. G. L. ir trenkė jai kumščiu į veidą. A. G. L. krisdama atsitrenkė galva į namą. (b. l. 75-76)

Iš S. L. pareiškimo matyti, jog jame užfiksuota, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.00 val., jis su savo žmona atvažiavo į sodą, esantį (duomenys neskelbtini). S. L. eidamas link namo durų pamatė, kad kaimynė mėto obuolius į S. L. sodą, tada jis pasakė kaimynei to nedaryti, ji pradėjo klykti. S. L. atidarė namo duris ir atsisėdo rūkyti. S. L. nepastebėjo, kaip atbėgo kaimynas, ir grasindamas užmušti kelis kartus smogė jam į veidą. Kai S. L. atsitokėjo, pamatė sumuštą žmoną. (b. l. 78)

Iš tyrėjo E. M. tarnybinio pranešimo matyti, jog į policijos komisariatą 2016 m. rugpjūčio 2 d. 01.10 val. dėl konflikto su kaimynu atvyko S. L., kuriam buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą, tačiau S. L. pasitikrinti girtumą kategoriškai atsisakė, motyvuodamas tuo, jog konflikto metu buvo blaivus, o išgėrė po konflikto, nes skaudėjo sumuštas veidas. (b. l. 77)

Iš VšĮ M. M. ligoninės rašto matyti, jog O. N. 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo konsultuota VšĮ M. M. ligoninės priėmimo – skubios pagalbos ir ambulatorinių konsultacijų skyriuje, suteikta stebėjimo paslauga. Nustatyta diagnozė: pirminė arterinė hipertenzija, II0 AKS padidėjimas, tarpšonkaulinė neuralgija. (b. l. 130)

Iš UAB saugos tarnybos „Argus“ atstovo rašto matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), į centrinį stebėjimo pultą nebuvo gauta signalų apie apsaugos sistemos įjungimą ar išjungimą. Be to, 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo užfiksuotas ryšio su objektu sutrikimas ir tuo metu signalai iš objekto centrinio stebėjimo pulto galėjo nepasiekti, ryšio sutrikimas truko nuo 16.59 val. iki 17.28 val.

Iš UAB „Švaros tarnyba“ direktorės elektorinio laiško matyti, jog V. G. 2016 m. rugpjūčio 1 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir nedirbo.

Iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovo rašto matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d. autobuso vairuotojas T. L. turėjo nedarbingumo pažymėjimą (nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d.). Nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. jis yra atleistas iš darbo.

Iš ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad joje užfiksuota, jog iš S. L. burnos yra jaučiamas alkoholio kvapas.

Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini), tarp S. L. ir O. N., jiems būnant skirtinguose, tačiau tarpusavyje besiribojančiuose sklypuose, įvyko konfliktas. Šiuos faktus nurodė tiek O. N., tiek S. L., be to, šiuos faktus patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai, kurių teismas detaliau neaptarinės, kadangi, kaip jau minėta, dėl šių faktų jokių ginčų nekilo. Iš esmės byloje kilo ginčas dėl vykusio konflikto eigos bei pobūdžio, t. y. esminis ginčas kilo dėl to, ar S. L. iš tikrųjų metė ir pataikė į nukentėjusiąją obuoliu, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, ar S. L. O. N. ranka sudavė smūgį į galvos sritį ir dėl tokio smūgio ji patyrė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji O. N. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog tuo metu, kai ji mėtė obuolius, kurie buvo nukritę į jos sklypą nuo obels, kuri auga S. L. sklype, į kaltinamojo sklypą, S. L. jai pasakė baisius žodžius, papriekaištavo dėl jos veiksmų ir metė į ją obuolį, kuriuo pataikė į akinius, kurie nukrito. O. N. parodė, jog dėl tokio S. L. elgesio ji patyrė šoką, išsigando ir pasakė, kad tai yra jo obuoliai, ir obuolius, kuriuos laikė rankose, metė į S. L. teritoriją. Be to, nukentėjusioji teigė, kad prie jos priėjęs S. L. sudavė jai kumščiu į galvą, nuo smūgio ji nukrito, taip pat nukrito jos akiniai, dėl suduoto smūgio patyrė skausmą. Po to, kai S. L. obuoliu pataikė į ją, ji iš įvykio vietos nepasišalino, kadangi nepagalvojo, kad kaltinamasis gali ją mušti. S. L. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jis jokio fizinio smurto prieš nukentėjusiąją O. N. nenaudojo, jai jokių necenzūrinių žodžių nesakė, tik papriekaištavo dėl jos pačios elgesio, kadangi nukentėjusioji į jį mėtė obuolius, šaukė ant jo. Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju konflikto dalyviai nurodo dvi skirtingas šio konflikto eigos versijas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų be jokių pagrįstų abejonių tvirtinti, jog buvo padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir O. N. nurodoma įvykių versija pasitvirtino, o S. L. teiginiai buvo paneigti.

Kaip jau minėta, S. L. neigė, jog jis būtų metęs obuolį į O. N., o nukentėjusioji tvirtino, jog kaltinamasis į ją metė obuolį, kuriuo pataikė jai į galvos sritį. Baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie galėtų paneigti kaltinamojo ir patvirtinti nukentėjusiosios teiginius. Iš esmės nei vienas iš byloje parodymus davusių asmenų nenurodė, jog būtų matęs, kad S. L. būtų metęs į nukentėjusiąją obuolį ir juo pataikęs šiai į galvos sritį ar į kurią kitą kūno vietą. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios teiginius, byloje taip pat nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog vienintelis liudytojas H. N. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jis matė, kaip S. L. jo sutuoktinei pataikė obuoliu į veidą, akinius. Vis tik to paties teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas patikslino, kad iš tikrųjų nematė momento, kai buvo mestas obuolys, tačiau žmona jam sakė, kad į ją buvo mestas obuolys ar akmuo, dėl to jai nukrito akiniai. Čia būtina pažymėti, jog H. N. 2016 m. rugpjūčio 1 d. rašytame prašyme apskritai nenurodė, kad aptariamo įvykio metu jis būtų matęs, jog S. L. į O. N. būtų metęs obuolį ar akmenį, taip pat jis nenurodė, kad nukentėjusioji jam būtų sakiusi apie tokius S. L. veiksmus. Iš pačios O. N. pareiškimo, rašyto 2016 m. rugpjūčio 1 d., matyti, jog tuo metu, kai ji dirbo kieme, S. L. į ją mėtė obuolius ar akmenis. Vis tik pareiškime nėra nurodyta, kad mesti obuoliai ar akmenys kliudė nukentėjusiąją ir dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Be to, iš nukentėjusiosios pareiškimo turinio matyti, jog tokie kaltinamojo veiksmai buvo daugkartiniai, nors teisme nukentėjusioji nurodė tik vieną obuolio metimo ir pataikymo į ją atvejį. Teigtina, jog net jeigu ir būtų galima be jokių abejonių konstatuoti, kad kaltinamasis į nukentėjusiąją metė obuolį, nebūtų pakankamo pagrindo tvirtinti, jog jis pataikė į nukentėjusiąją, o jeigu ir pataikė, tai sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu O. N. vienu metu nurodė, jog akiniai jai nukrito po to, kai S. L. jai ranka sudavė smūgį į galvos sritį, o vėliau to paties posėdžio metu jau aiškino, kad akiniai nukrito tuo metu, kai jai buvo pataikyta obuoliu į veidą (akinius). Taigi nukentėjusioji nėra nuosekli nurodydama įvykio aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu O. N. nenurodė, jog pataikius į ją obuoliu, ji pajuto fizinį skausmą. Nukentėjusioji teigė, kad po nurodytų S. L. veiksmų ji patyrė šoką, išsigando, rankose turėtus obuolius įmetė į sklypą, kuriame buvo S. L., ir pasakė, jog tai jo obuoliai, iš įvyko vietos ji nepasišalino, kadangi negalvojo, kad kaltinamasis atliks kitus smurtinius veiksmus. Nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės, teismo įsitikinimu, rodo, jog net, jeigu į ją ir pataikė galimai S. L. mestas obuolys ar kitas objektas, ji fizinio skausmo, kurio sukėlimas galėtų nulemti baudžiamosios atsakomybės atsiradimą, nepatyrė. Tokią išvadą iš dalies patvirtina tai, kad nukentėjusioji, kai, pasak jos pačios, į ją pataikė obuolys, ir toliau bandė aiškintis santykius su kaltinamuoju. Nukentėjusioji nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad ji patyrė fizinį skausmą. Teismas čia dar kartą pažymi, kad nuketėjusiosios teiginių, jog į ją buvo mestas obuolys, kuris pataikė jai į veidą ir dėl to ji patyrė fizinį skausmą, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs ar kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju yra tik dviejų suinteresuotų pusių, kuriuos sieja ilgai besitęsiantys priešiški santykiai, prieštaringi parodymai, keliantys abejones S. L. kaltumu. Kilusių abejonių pašalinimui buvo išnaudotos visos galimybės, todėl jos aiškintinos kaltinamojo naudai. Taigi teismas konstatuoja, jog byloje nebuvo įrodyta, kad S. L. metė į nukentėjusiąją obuolį, juo pataikė šiai į veido sritį ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, jog nepasitvirtino ir kaltinimo dalis dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajai O. N. į veido sritį.

Iš O. N. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog ji nurodė, kad S. L. prie jos priėjo ir, persisvėręs per sklypus skiriančią tinklinę tvorą, sudavė jai kumščiu į galvą. Taip pat nukentėjusioji aiškino, jog kaltinamasis ją dar bandė spardyti per tvorą, tačiau tinklas kaltinamajam sutrukdė suduoti smūgius. O. N. teigė, jog ji suriko, kad S. L. mušasi, tuomet, kai šis ranka jai sudavė smūgį. Teismas konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie be jokių pagrįstų abejonių patvirtintų aptartus nukentėjusiosios teiginius.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. N. parodė, jog jis išgirdo motinos pagalbos šauksmą, ji šaukė, jog S. L. ją muša, pažiūrėjęs į vietą, iš kurios sklido pagalbos šauksmas, jis pamatė, kad motina suklupo ant žemės, o kaltinamasis virš jos mojuoja rankomis, sudavė smūgius iš viršaus, du ar tris kartus per tvorą įspyrė. Iš V. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad O. N. paaiškino, jog neblaivus kaimynas sudavė delnais jo motinai. Akivaizdu, jog aptarti O. N. teiginiai nesutampa ne tik su S. L. nurodomomis aplinkybėmis, bet ir su pačios nukentėjusiosios, liudytojų E. P., H. N. bei M. V. parodymais, jo paties 2016 m. rugpjūčio 1 d. rašytame paaiškinime užfiksuotais duomenimis.

Kaip jau minėta, O. N. parodė, jog jai buvo suduotas vienas smūgis kumščiu į galvos sritį, būtent po to smūgio ji pradėjo šauktis pagalbos. Taigi nukentėjusiosios teiginiai leidžia daryti išvadą, jog po to, kai ji pradėjo šauktis pagalbos, daugiau jai jokių smūgių rankomis nebuvo suduota. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu liudytojas H. N. teigė, kad nukentėjusiajai greičiausiai buvo suduotas tik vienas smūgis. O. N. teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad jis matė, jog motinai buvo suduoti smūgiai (daugiau nei vienas) po to, kai ji suriko. Taigi šiuo atveju teigtina, jog pagal nukentėjusiosios duotus parodymus O. N. jo nurodytų faktų, t. y. smūgių sudavimo nukentėjusiajai, apskritai negalėjo matyti, kadangi po pagalbos šauksmo prieš ją fizinis smurtas nebuvo naudojamas. Be to, O. N. parodymai nesutampa ir su O. N. bei H. N. parodymais dėl smūgių skaičiaus. O. N. teigė, jog S. L. jai bandė įspirti, tačiau smūgiai nepasiekė tikslo, kadangi tam trukdė tvora, o O. N. tvirtino, kad jis matė, kaip kaltinamasis nukentėjusiajai du ar tris smūgius sudavė kojomis. Pažymėtina ir tai, jog O. N. paaiškinime, rašytame 2016 m. rugpjūčio 1 d., nėra užsimenama apie tai, kad liudytojas būtų matęs, kaip S. L. jo motinai suduoda smūgius. Paaiškinime buvo nurodoma tik tai, kad tuo metu, kai O. N. tvarkė automobilį (teisiamojo posėdžio metu liudytojas teigė, kad tuo metu bendravo su automobilio pirkėju), išgirdo motinos riksmą, pamatęs, jog motina guli prie tvoros, jis pradėjo bėgti link įvykio vietos ir pamatė S. L. nugarą.

O. N. parodymai leidžia teigti, jog liudytojas M. V., kuris tiesiogiai nėra susijęs nei su viena iš kilusio konflikto pusių, turėjo matyti, kas vyksta toje vietoje, kurioje buvo O. N., kadangi jis stovėjo greta O. N., kai šis išgirdo motinos riksmą. Taigi iš esmės M. V. turėjo matyti tuos pačius įvykius, kuriuos matė ir O. N.. Vis tik liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis girdėjo tik moters klyksmą, kivirčus. Šis liudytojas jokių smurtinių veiksmų nematė, matė tik garbaus amžiaus moterį, kuri skėsčiojo rankomis, buvo susilenkusi, tačiau prie jos kito asmens nematė. Taigi liudytojo M. V. parodymai iš tikrųjų patvirtina, kad buvo kilęs konfliktas, kurio viena iš dalyvių buvo nukentėjusioji, tačiau jo parodymai nepatvirtina to, jog prieš nukentėjusiąją buvo vartojamas fizinis smurtas, iš dalies paneigia O. N. parodymus.

O. N. parodymų nepatvirtina ir liudytojos E. P. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Ši liudytoja teigė, jog tuo metu, kai išgirdo O. N. pagalbos šauksmą, pamatė, kad ši klūpo, yra susiėmusi už galvos, rėkė, šalia jos stovėjo vyras, kuris mosikavo rankomis, šis vyras viena ranka laikėsi už tvoros, o kitos rankos rodomuoju pirštu kažką įrodinėjo. Taigi iš šios liudytojos parodymų yra akivaizdžiai matyti, jog ji nematė, kad O. N. būtų suduotas koks nors smūgis, tarp O. N. ir S. L. būtų koks nors fizinis kontaktas. Taip pat akivaizdu, kad liudytoja nematė, dėl kokių priežasčių O. N. atsidūrė ant kelių, t. y. ar tai nulėmė S. L. veiksmai, ar kitos aplinkybės, pavyzdžiui, paslydimas ant obuolio, užkliuvimas už kokio nors ant žemės buvusio objekto ir pan. Tuo pačiu pastebėtina, jog E. P. parodymai nesutampa su liudytojo M. V. parodymais, kuris, kaip jau buvo minėta, nurodė, kad prie nukentėjusiosios kitų asmenų nematė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas H. N. parodė, jog jis girdėjo, kaip jo žmona suriko, kad ją muša S. L., kuris per tvorą sudavė jai į viršugalvį, matė, kaip žmona nugriuvo. Tuo pačiu pastebėtina, kad šis liudytojas teigė, jog S. L. į jo žmoną obuolį metė ir smūgį sudavė vienu metu, tačiau to paties posėdžio metu liudytojas nurodė ir tai, kad iš tikrųjų nematė, kaip buvo mestas obuolys. Tuo metu, kai žmona pradėjo šauktis pagalbos, jis buvo namuose ant laiptelių. H. N. prašyme, rašytame 2016 m. rugpjūčio 1 d., yra užfiksuota, kad jis išgirdo žmonos šauksmą, todėl kiek galėdamas greičiau išėjo į kiemą, šalia tvoros pamatė, kaip O. N., peršokęs per tvorą, bandė ginti O. N. nuo S. L., kuris iš savo kiemo pusės spardė O. N.. Taigi yra visiškai akivaizdu, jog liudytojo H. N. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, nesutampa su jo rašytame prašyme užfiksuotais duomenimis. Iš H. N. teiginių matyti, jog jis kilusio konflikto tarp O. N. ir S. L. pradžios nematė, į jį sureagavo tik po to, kai O. N. pradėjo šauktis pagalbos. Taigi H. N. kaip ir O. N. atveju teigtina, jog jis negalėjo matyti jokio smūgio sudavimo ranka fakto, kadangi, pasak O. N., smūgis buvo suduotas prieš tai, kai ji pradėjo šauktis pagalbos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad H. N. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog tuo metu, kai jis matė įvykį, jis stovėjo prieangyje ant laiptelių. Tokie jo teiginiai sutampa su liudytojo M. V. parodymais. Tuo pačiu teigtina, jog iš byloje esančios fotonuotraukos Nr. 2 (b. l. 155), kurioje užfiksuota vieta, kurioje įvykio metu buvo H. N., bei vaizdo įrašo (b. l. 137), kuriame taip pat užfiksuota, kur buvo šis liudytojas, matyti, kad H. N., išgirdęs sutuoktinės riksmą, iš karto negalėjo pamatyti, kas vyksta įvykio vietoje, kadangi vaizdą jam turėjo užstoti ir užstojo namo dalis.

Vertinant nukentėjusiosios, liudytojų H. N., E. P., O. N. parodymus, atsižvelgtina ne tik į šių asmenų esminius anksčiau aptartus parodymų nesutapimus, bet ir į tai, kad šie asmenys yra vienos šeimos nariai (liudytoja E. P. bylos nagrinėjimo metu gyveno kartu su O. N.), jų šeimą su S. L. ir A. G. L. sieja ilgai besitęsiantys konfliktiški santykiai, be to, šiuo metu O. N. yra kaltinamas smurtinių nusikaltimų prieš S. L. ir A. G. L. padarymu, todėl O. N. šeimos nariai, siekdami palengvinti jo teisinę padėtį kitoje baudžiamojoje byloje, gali siekti apkalbėti kaltinamąjį, nurodyti aplinkybes, kurios iš dalies galėtų pateisinti O. N. veiksmus prieš S. L. ir A. G. L..

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų be jokių pagrįstų abejonių tvirtinti, kad S. L. iš tikrųjų nukentėjusiajai ranka sudavė smūgį į galvos sritį, dėl ko ši patyrė fizinį skausmą. Ant nukentėjusiosios kūno nebuvo nustatyta jokių požymių, kurie leistų konstatuoti, jog įvykio metu jai buvo suduotas smūgis. Faktas, jog O. N. po įvykio pakilo kraujospūdis, nepatvirtina to, kad prieš ją buvo vartojamas fizinis smurtas. Kaip jau minėta, byloje nekilo ginčo, kad tarp O. N. ir S. L. buvo kilęs konfliktas, vėliau į šį konfliktą įsitraukė ir nukentėjusiosios sūnus bei kiti asmenys, buvo kviečiama policija. Taigi akivaizdu, jog konflikte dalyvavę asmenys buvo pakliuvę į nekasdieninę stresinę situaciją, kuri gali neigiamai paveikti ne tik garbaus amžiaus asmens, bet jaunesnio bei pakankamai sveiko asmens savijautą.

Teismas įvertina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. A. parodė, jog S. L. po įvykio jam sakė, kad buvo priėjęs prie O. N., ją pastūmė, norėjo ją sudrausminti. Tuo pačiu šis liudytojas tvirtino, jog S. L. nurodė, kad nukentėjusiosios nemušė. Liudytojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad tarp S. L. ir O. N. galėjo įvykti fizinis kontaktas, tačiau šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad šis fizinis kontaktas buvo tokio pobūdžio, kuris galėtų užtraukti atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, atsižvelgtina ir į tai, jog pats R. A. įvykio nematė, minėtą aplinkybę nurodė apklausiamas praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo nagrinėjamų įvykių.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo apklausti liudytojai A. G. L., T. L., V. P. D. bei V. G.. Teismas konstatuoja, jog šių liudytojų parodymai nei patvirtina, nei paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes, kadangi A. H. L. matė tik dalį tarp S. L. ir O. N. kilusio konflikto, o kiti liudytojai apskritai kilusio konflikto nematė.

Teisme buvo keliama gynybinė versija, kad S. L. apskritai negalėjo suduoti jokio smūgio nukentėjusiajai, kadangi įvykio metu jis neturėjo objektyvios galimybės prisiartinti prie nukentėjusiosios, nes besiribojančius sklypus skiria pakankamai aukšta tvora bei vešlios tujos. Vis tik teismui nekyla abejonių, kad objektyvių kliūčių, kurios būtų galėję užkirsti kelią hipotetiniams kaltinamojo smurtiniams veiksmas, konflikto metu nebuvo. Net ir iš kaltinamojo pateiktų foto nuotraukų matyti, jog žmogus gali pakliūti tarp tvoros ir tujų, kurios nėra ypatingai vešlios, jų šakos akivaizdžiai nėra tokio tvirtumo, kad galėtų sudaryti sunkiai įveikiamą kliūtį. Čia pastebėtina ir tai, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog, jų įsitikinimu, prie tvoros buvo įmanoma prieiti iš abiejų sklypų pusių. Taip pat teismas konstatuoja, jog įvertinus sklypus skiriančios tvoros aukštį bei jos rūšį (vielinė tinklinė, o tai reiškia, jog ji nėra visiškai stabili, ji gali kažkiek judėti tiek į vieną, tiek į kitą pusę, priklausomai nuo jai daromo poveikio žemėti), nėra pagrindo tvirtinti, kad ji O. N. nurodytus S. L. veiksmus daro net hipotetiškai neįmanomus. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, teigtina, jog S. L. turėjo galimybę persisvėręs per tvorą kontaktuoti su O. N., tačiau, kaip jau buvo minėta, byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad iš tikrųjų kaltinamasis kontaktavo su O. N., o jeigu fizinis kontaktas ir buvo, tai jis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčų dėl to, ką S. L. veikė iki konflikto su O. N., ar jis konflikto metu buvo neblaivus ir pan. Teismas dėl šių aplinkybių detaliau nepasisakys, kadangi jos nėra susijusios su S. L. pareikštu kaltinimu, jos nėra esminės, jas patvirtinus arba paneigus anksčiau aptartų duomenų vertinimas nesikeistų. Teismas iš tikrųjų turi pagrindo manyti, jog S. L. konflikto metu buvo neblaivus. Vis tik asmens neblaivumas nėra Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties elementas. Net ir tuo atveju, jeigu būtų be jokių abejonių nustatyta, kad S. L. prieš įvykį vartojo alkoholį, ši aplinkybė nepatvirtintų O. N. ir nepaneigtų paties kaltinamojo versijos dėl smurtinių veiksmų. Tas pats pasakytina ir apie tai, kur S. L. buvo vieną dieną prieš įvykį bei tą pačią dieną. Aišku, tam tikri kaltinamojo naudai liudijančių asmenų parodymų nesutapimai kelia abejonių ir paties kaltinamojo nurodoma įvykių versija. Vis tik byloje turi būti be jokių pagrįstų abejonių įrodytos privataus kaltintojo nurodomos esminės aplinkybės (šioje byloje to nebuvo padaryta), o ne vien sukeltos abejonės dėl kaltinamojo nurodomų šalutinių, tiesiogiai su įvykiu nesusijusių aplinkybių.

Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju tėra dviejų suinteresuotų pusių, kurioms savo parodymais talkina tik šeimos nariai ar draugiškus santykius palaikantys asmenys, prieštaringi parodymai, keliantys abejones S. L. kaltumu. Šių abejonių pašalinimui, teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, todėl jos aiškintinos kaltininko naudai.

Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, S. L. išteisintinas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

O. N. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad kuomet kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, jog S. L. savo gynėjai už teisines paslaugas baudžiamajame procese sumokėjo 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad S. L. dėl privataus kaltinimo tvarka reiškiamo kaltinimo yra išteisinamas, jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš O. N..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. L., gimusį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

O. N. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Iš O. N. S. L. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) jo turėtoms advokato išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis