Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-04-08 · Administracinė byla Nr. I-270-583/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-08
Bylos Nr.
I-270-583/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
Pareiškėjas
G.K.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Advokatai
Kęstutis Kanišauskas, Kęstutis Kanišauskuidėl
Administracinė byla Nr. I-270-583/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00674-2010-5 (S)
Teismo procesinio sprendimo kategorija 24; 74KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujančio ir pranešėjo), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G.K. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatui Kęstučiui Kanišauskui dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pakeisti advokatą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G.K. skundu kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pakeisti advokatą K.Kanišauską kitu advokatu. Savo skundą argumentuoja tuo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010-07-01 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1027-10 jai suteikta antrinė teisinė pagalba Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1298-676/2010 dėl žalos atlyginimo ir paskirtas advokatas Rolandas Stirbinskas, o Tarnybos 2010-07-07 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-82-10 pakeistas jai antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas ir antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas Kęstutis Kanišauskas. Teigia, jog ją atstovauja ir įgaliotas atstovas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. S. Nurodo, kad advokatas K.Kanišauskas kategoriškai atsisakė bendrauti su jos atstovu J.S., todėl bendradarbiavimas su advokatu tapo nebeįmanomas. Be to, nurodo, kad advokatas tris kartus iš eilės neatvyko į teismo posėdį, byla buvo išnagrinėta nesant advokato, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant jos teises. Teigia, jog jai būtina antrinė teisinė pagalba apeliaciniame procese, todėl teigia, jog Tarnybos 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštas, kuriuo atsisakyta pakeisti advokatą K.Kanišauską kitu yra subjektyvus ir nepagrįstas.

Šiais ir išsamiau skunde išdėstytais argumentais pareiškėja teismą prašo :

- įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pakeisti Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatą Kęstutį Kanišauską kitu advokatu.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu (b.l.23-27) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2010-07-01 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1027-10 pareiškėjai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, teisinė pagalbą teikti paskirtas advokatas R.S.tirbinskas. Advokatas R.Stirbinskas 2010-07-02 pranešė, kad toje pačioje civilinėje byloje teikia antrinę teisinę pagalbą atsakovui J.S., kurio pozicija skiriasi nuo G.K. pozicijos, todėl kyla interesų konfliktas. Tarnybos 2010-07-07 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-82-10 advokatas pakeistas ir pareiškėjai paskirtas kitas advokatas. Nurodo, jog pareiškėjos atstovas J.S. 2010-07-13 teikė prašymą panaikinti Tarnybos sprendimą dėl advokato pakeitimo ir Tarnyba 2010-08-03 raštu Nr. (1.7)-SR-2717 nepatenkino prašymo ir įpareigojo pareiškėją bendradarbiauti su advokatu K.Kanišausku. Pareiškėjos atstovas 2010-08-10 dar kartą pateikė prašymą nušalinti paskirtą advokatą. Advokatas 2010-08-12 pranešė, jog pareiškėja G.K. į jį nesikreipia, nebendrauja atstovavimo klausimais, todėl jis nežino jos pozicijos civilinėje byloje ir jam kyla abejonė dėl pareiškėjos poreikio gauti antrinę teisinę pagalbą ir ar pareiškėjos įgalioto asmens J.S. pozicija atitinka pareiškėjos poziciją. Tarnyba 2010-08-13 raštu Nr. (1.7)-SR-2838, nenustačiusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų, prašymo nepatenkino ir pakartotinai nurodė, jog pareiškėjai nebendradarbiaujant su advokatu, gali būti nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Tarnyba argumentuoja, jog pareiškėjai paskirtą advokatą R.Stirbinską pakeitė advokatu K.Kanišausku dėl akivaizdaus interesų konflikto, veikdama išimtinai G.K. interesais. Atsakovės teigimu, pareiškėjos motyvas, kad advokatas K.Kanišauskas veikia prieš jos interesus yra visiškai nepagrįstas, nes pati pareiškėja nėra nei karto bendravusi su jai paskirtu advokatu, todėl aplinkybių, sąlygojančių jos ir advokato interesų konfliktą nėra. Nurodo, kad minėtoje civilinėje byloje yra kilęs interesų konfliktas tarp G.K. ir J.S., nes nors J.S. ir yra įgaliotas G.K. atstovas, tačiau jų pozicijos byloje skiriasi, todėl pareiškėjos nurodymas advokatui privalomai bendrauti su jos atstovu negali būti įpareigojantis. O pareiškėjos atstovas, vykdydamas pareigas, numatytas pavedimo sutartyje turi vengti interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Be to, nurodo, kad pati G.K. nei civilinę bylą nagrinėjusiam teismui, nei jai paskirtam advokatui, nei Tarnybai pati asmeniškai savo pozicijos dėl ieškinio neišsakė, o visus prašymus ir raštus už ją pasirašė ir Tarnybai pateikė jos atstovas J.S.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu pareiškėjos skundą (b.l.57-58) prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra savarankiška institucija, kompetentinga priimti sprendimus, susijusius su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, nutraukimu, advokato pakeitimu. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nepagrindė reikalavimų ir nenurodė konkrečių advokato padarytų pažeidimų, susijusių su nagrinėjama byla.

Dėl sąlygų bylos nagrinėjimui neatvykus proceso šalims ir jų atstovams.

2011 m. kovo 29 d. teismui pareiškėjos atstovas J.S. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą kitai dienai, kadangi jis neatstovaus pareiškėjos interesų ir pateikė nušalinimą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b.l.125). Teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi nutarė netenkinti prašymo dėl pareikšto nušalinimo bei perdavimo bylos kitam teismui, todėl bylos nagrinėjimui iš esmės kliūčių nėra. Be to teismui 2011 m. vasario 11 d. LVAT nutartimi grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ir skiriant 2011 m. vasario 25 d. nutartimi bylą nagrinėti teismo posėdyje bei sprendžiant pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus (b.l.109), teismas nenustatė privalomo šalių ar jų atstovų dalyvavimo teismo posėdyje, visiems proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Proceso šalių ir jų atstovų nedalyvavimas teismo posėdyje pagal ABTĮ 78 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra kliūtimi bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui.

Šalies argumentai

Išsamiau pasisakant dėl pareiškėjos tinkamo informavimo apie teismo posėdį būtina akcentuoti, kad pareiškėja teikiamame skunde savo adresą nurodė (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l4). Šis adresas nurodytas ir teikiamame apeliaciniame skunde (b.l.92). Teismo šaukimas G.K. buvo siunčiamas ir į jos gydymo stacionare nurodytąją gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l.94). Šiais adresais siunčiami šaukimai grąžinti neįteikti, neįteikimo priežastį nurodant – neatsiėmė pašto siuntos. 2011 m. vasario 28 d. kreiptasi į gyventojų registro tarnybą, kuri nurodė, kad G.K. nuo 2011-02-08 pakeitė gyvenamąją vietą, kuri dabar deklaruota (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l.123). Šiuo adresu siunčiamos registruotos pašto siuntos teismui taip pat grąžintos neįteiktos. ABTĮ 77 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu, arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę. Pareiškėja apie adreso pasikeitimą teismo neinformavo, todėl įvardijamu būdu pranešus apie teismo posėdį yra visos cituojamo ABTĮ 77 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos konstatuoti, kad pareiškėjai apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir nėra kliūčių bylos nagrinėjimui iš esmės. Be to pareiškėja pagal pavedimo sutartį yra suteikusi įgalinimus įgaliotiniui, o ar įgaliotinis tinkamai atlieka savo pareigas atsisakydamas atstovauti jos interesus pagal pavedimo sutartį ir teisinės pasekmės dėl tokio atsisakymo yra įgaliotojo vertinimo dalykas (CK. 6.760 str.).

Dėl įvardijamų priežasčių atstovo J.S. atsisakymas atstovauti pareiškėją teisminio proceso metu nėra kliūtis bylos nagrinėjimui iš esmės ir sprendimo priėmimui. Įvardintos aplinkybės teismo kolegijos taip pat buvo įvertintos kaip teisinės prielaidos bylos nagrinėjimą tęsti rašytinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 4 dalimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Skundas netenkintinas:

Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuris nustato teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą realizavimo detales. Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ, Įstatymas). Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (VGTPĮ 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalis). Iš šios Įstatymo nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-07-01 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1027-10 pareiškėjai G.K. pagal jos 2010-06-28 prašymą suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr.2-1298-676/2010 dėl nuostolių atlyginimo ir antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas R.Stirbinskas (b.l. 28-32, 40). 2010-07-02 advokatas R.Stirbinskas informavo Tarnybą, jog toje pačioje civilinėje byloje, Tarnybos 2010-05-25 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-73-10 yra paskirtas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovui J.S. (b.l. 41). Be to, nurodė, kad iš civilinės bylos duomenų akivaizdu, kad J.S.ir G.K., kuri civilinėje byloje yra tretysis suinteresuotas asmuo, interesai yra priešingi, todėl vadovaudamasis Advokatų etikos kodekso 3.1 punktu, negali teikti teisinės pagalbos ar veikti dviejų klientų vardu toje pačioje byloje ar tuo pačiu klausimu, jeigu jų interesai yra priešingi. Tarnyba, išnagrinėjusi minėtą pranešimą, vadovaujantis VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalimi, nustačiusi interesų konfliktą, 2010-07-07 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-82-10 pakeitė advokatą ir valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai G.K. teikti paskyrė advokatą K.Kanišauską (b.l. 43). Pareiškėjos atstovas pareiškimu prašė atšaukti advokato K.Kanišausko įgaliojimus teikti antrinę teisinę pagalbą G.K. minimoje civilinėje byloje, tačiau Tarnyba 2010-08-13 raštu Nr. (1.7)-SR-2838, atsižvelgdama į advokato K.Kanišausko 2010-08-12 pranešimą dėl pareiškėjos nebendradarbiavimo, prašymo nepatenkino ir nurodė, jog pareiškėjai nebendradarbiaujant su advokatu, gali būti nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas (b.l. 48-49, 50, 51-54).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja su jai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu K.Kanišausku susitikusi nebuvo, bylos esmės bei atstovavimo strategija ir taktika su ja aptariama nebuvo, todėl nėra teisinių prielaidų pripažinti pareiškėjos įvardijamus argumentus dėl paskirto advokato atstovavimo negalimumo ir interesų konflikto buvimo, pagrįstais. VGTPĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėja privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pagal nurodytą Įstatymo nuostatą asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokią pagalbą teikia, kad būtų tinkamai realizuoti to paties Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principai. Įstatymu nustatyta, jog fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis. Įgyvendinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo tikslus ir suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai, kurių pareiga užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas.

Pareiškėja skunde nurodo, advokatas K.Kanišauskas kategoriškai atsisako bendrauti su jos atstovu J.S., neatstovauja jos teisme, dėl ko bendradarbiavimas su advokatu tapo nebeįmanomas, todėl jis turi būti pakeistas kitu advokatu. Tačiau pareiškėja, nei Tarnybai, nei teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų ir konkretizuotų jos teiginius dėl advokato negalėjimo tinkamai atlikti savo pareigas ir jai atstovauti. Iš teismų informacinės duomenų bazės „Liteko“ duomenų bazės nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1298-676/2010 pareiškėjos atstovu yra advokatas K.Kanišauskas, jis dalyvavimo bylą nagrinėjant teisme iš esmės Klaipėdos miesto apylinkės teisme (b.l.111-116). Kadangi pareiškėjos teiginiai paremti prielaidomis, todėl teismo negali būti pripažinti pagrįstais. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog advokatas pareiškėjai G.K. paskirtas 2010-07-07 sprendimu, o jau 2010-07-13, 2010-08-10 (jos įgaliotas atstovas) pateikė prašymą pakeisti advokatą kitu advokatu. Iš pareiškėjos atstovo teiktų prašymų dėl advokato pakeitimo (b.l.(48-49, 66) turinio akivaizdu, kad būtent pareiškėjos atstovas, o ne pati pareiškėja turi išankstinį negatyvų požiūrį į paskirtąjį advokatą. Įvertinus aptariamų aplinkybių visetą konstatuojama, kad tiek pareiškėja, tiek jos atstovas dėl išankstinio negatyvaus požiūrio į paskirtąjį advokatą nesiekia bendradarbiauti su paskirtu advokatu, tai yra nevykdo savo pareigos, numatytos Įstatymo 4 straipsnyje.

Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju yra iškilusi konfrontacija ne tarp pareiškėjos ir advokato, o tarp pareiškėjos atstovo J.S. ir antrinę teisinę pagalbą teikti G.K. paskirto advokato K.Kanišausko. Įvertintina ir tai, kad 2010 m. liepos 2 d. pranešimu (b.l.41) advokatas R.Stirbinskas Klaipėdos VGTPT nurodė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1298-676/2010 atsakovu yra J.S., o trečiuoju asmeniu G.K. ir jų interesai nagrinėjamoje byloje skiriasi. Kaip jau minėta šiame teismo sprendime, antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Šiuo atveju valstybė G.K. antrinei teisinei pagalbai teikti skyrė advokatą, t.y. profesionalų teisininką ir yra preziumuojama, kad jis turi tinkamą kompetenciją ir žinių tokios teisinės pagalbos teikimui, todėl asmens, kuriam antrinė teisinė pagalba yra teikiama valstybės lėšomis atstovavimas yra pavedamas būtent advokatui. Jei pareiškėjui paskyrus antrinę teisinę pagalbą paaiškėja jog jis yra atstovaujamas taip pat atstovo pagal pavedimą (ne teisininko) ir tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato bei atstovo pagal pavedimą kyla priešprieša dėl kurios negalima užtikrinti efektyvios ir tinkamos teisinės pagalbos teikimo, o asmuo kuriam paskirta antrinė teisinė pagalba nesiima jokių priemonių dėl pavedimo sutartimi suteiktų įgaliojimų pabaigos (CK.2.147 str.), yra pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, kadangi tokie veiksmai gali būti vertinami kaip akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Tokia išvada seka ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr.: 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 – 558/2009 ir kt.).

Būtina pažymėti ir tai, kad kai atlygintina pavedimo sutartimi yra teikiamos teisinės paslaugos, kaip yra šiuo atveju (b.l.38-39), yra pakankamas pagrindas vertinti ar asmeniui iš vis pagrįstai paskirta nemokama antrinė teisinė pagalba, ar racionaliai naudojamos valstybės lėšos.

Įvertinus visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą atlikti veiksmus, tai yra, įpareigoti pakeisti advokatą K.Kanišauską kitu advokatu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasVida StonkuvienėIrena Stulpinienė