Kauno apygardos teismo nutartis

2010-01-25 · Civilinė byla Nr. 2A-70-413/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-25
Bylos Nr.
2A-70-413/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algirdas Remeika
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
R. R.
Trečiasis asmuo
I. B.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-70-413/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; (S) 121.15.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės, Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Simonai Janulaitienei,

apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto R. R. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-450-634/2009 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui R. R., tretysis asmuo I. B., dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu (b.l. 2-3) prašė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 7d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir nuo 2009 m. kovo 1 d. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. R., (duomenys neskelbtini), ir R. R., (duomenys neskelbtini), po 350 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Šilutės rajono apylinkės teismas nutarė išieškoti iš atsakovo R. R. išlaikymą kas mėnesį po 125 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Šiuo metu kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga ne mažiau kaip 1600 Lt per mėnesį. Vieno mėnesio išlaidas sudaro: maisto pirkimas – 1200 Lt, drabužių ir avalynės pirkimas – 200 Lt, lavinimosi reikmenų pirkimas – 200 Lt. Atsakovo mokamos išmokos po 125 Lt yra nepakankamos vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, ūkininkauja ir gauna pajamas, todėl pajėgus tinkamai vykdyti tėvo pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 13 d. sprendimu (b.l.68-72) ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1120-164/2006 patvirtintos santuokos nutrakimo pasekmių sutarties 2 punktu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš R. R. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: L. R., (duomenys neskelbtini), ir R. R., (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2009 m. kovo 1 d. iki išlaikytinių pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę. Priteisė iš atsakovo 400 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės naudai bei i 66 Lt žyminio mokesčio ir 20,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės pajamas per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-02-01 sudarė 831,23 Lt mėnesines motinystės pašalpos ir vaiko išlaikymo išmokos. Ieškovė po santuokos nutraukimo įsigijo nekilnojamojo turto – du žemės sklypus: 6.12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Maštaičių kaime, Šakių rajono savivaldybėje, kurio vertė 21775 Lt, ir 2.0 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Maštaičių kaime, Šakių rajono savivaldybėje, 5174 Lt vertės. Po santuokos nutraukimo ieškovei gimė trečias vaikas. Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto neturi, yra įregistravęs ūkininko ūkį, verčiasi ūkine veikla ir jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 1203,47 Lt. Atsakovas nuo 2009-05-23 augina savo nepilnametę dukrą G. R.. Teismas konstatavo, kad esminių šalių turtinės padėties pasikeitimų nenustatyta, tiek ieškovei, tiek atsakovui po santuokos nutraukimo atsirado pareiga išlaikyti papildomai po vieną vaiką. Ieškovės ir atsakovo vaikai gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Teismas pažymėjo, kad pagrindas, leidžiantis keisti nustatytą išlaikymo dydį, yra vaikų poreikių pasikeitimas. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikai yra devynerių ir dešimties metų, lanko mokyklą ir jiems reikalingos papildomos lėšos mokslo ir lavinimosi reikmenims pirkti, teismas pripažino, kad vaikų poreikiai pasikeitė ir kad jiems turi būti skiriamas didesnis išlaikymas negu 125 Lt per mėnesį. Priteisiant išlaikymą būtiniems vaikų poreikiams patenkinti, teismas orientavosi į minimalios mėnesinės algos dydį, kuris ginčo metu buvo 800 Lt. Atsižvelgdamas į pasikeitusius nepilnamečių vaikų poreikius, tėvų turtinę padėti bei vadovaudamasis prioritetiniais vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais teismas pripažino, kad 2006 m. birželio 7 d. sprendimu nustatytas 125 Lt mėnesinis išlaikymo dydis kiekvienam vaikui negali patenkinti minimalių vaikų poreikių, todėl ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir padidino išlaikymo dydį iki 200 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l.76-77) prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:

1. Teismas neteisingai išsiaiškino ir įvertino aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu bei aplinkybes, susijusias su vaikų poreikių pasikeitimu. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų akivaizdžiai matosi, kad nuo 2006 m. birželio 7 d. teismo sprendimo priėmimo ieškovės turtinė padėtis nepablogėjo, o pagerėjo, tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis akivaizdžiai pablogėjo, nes faktinės mėnesinės pajamos tesudaro vos 580 Lt.

2. Ieškovė savo reikalavimų nepagrindė nenuginčijamais įrodymais, nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų. Be to, tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas neteisingai išsprendė teismo išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.83-84) ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tuo, kad jos ir atsakovo gaunamos pajamos sudaro vidutiniškai 1000 Lt per mėnesį. Todėl akivaizdu, kad dabartinėmis gyvenimo sąlygomis priteistas iš atsakovo išlaikymas vaikams po 125 Lt per mėnesį neproporcingas ir nepakankamas minimaliems vaikų poreikiams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CK 3.192 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu; kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio

išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri ieškinio padavimo metu sudarė 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Konkretus vaikui reikalingas išlaikymo dydis nustatomas tiriant faktines aplinkybes, patvirtinančias vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnyje nustatytas teisės normas, nustatęs šalių vaikų padidėjusius poreikius, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie šalių pakitusią šeiminę ir turtinę padėtį, pagrįstai padidino išlaikymo dydį iki 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Todėl apeliacinio skundo argumentai aptariamu klausimu pripažintini nepagrįstais.

Be materialinės teisės normų pažeidimo, kur teisėjų kolegija atsakovo argumentus pripažino nepagrįstais, apeliantas nurodė ir procesinės teisės pažeidimus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų priteisimu ir paskirstymu. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais iš dalies sutinka ir sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje patikslina. Pagal CPK 80 str. 1 dalies 1 punkto ir 85 str. 1 dalies 6 punkto nuostatas žyminis mokestis nagrinėjamoje byloje sudarytų 162 Lt (225 x 2 x 12 x 3 proc.). Ieškovės reikalavimas buvo patenkintas 33 proc. reikalavimų apimties (prašoma padidinti išlaikymo suma vienam vaikui – 225 Lt, priteista suma - 75 Lt). Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista pagal įstatymą, todėl pagal CPK 80 str. 1 dalies 1 punkto, 82 str. 1 dalies ir 96 str. 1 dalies taisykles iš atsakovo priteistinas žyminis mokesti valstybei sudaro 54 Lt. Apeliantas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo žyminio mokesčio daugiau, negu numato įstatymas, todėl permokėta 78 Lt dydžio (132-54=78) šio mokesčio dalis jam grąžintina (CPK 80 str. 4 d., 87 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į paminėtą 33 proc. ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, tikslintinos ir bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teisme. Ieškovė tokių išlaidų turėjo 700 Lt (b.l. 4, 42) atsakovas – 500 Lt (b.l. 37, 45). Todėl pagal CPK 93 str. 2 dalies ir 98 str. 1 dalies nuostatas priteistina nurodytų išlaidų suma ieškovei būtų 231 Lt (700 x 33 proc.), o atsakovui – 335 Lt (500 x 67 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti iš atsakovo R. R. priteistas 400 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovės R. R. naudai iki 231 Lt ir žyminį mokestį valstybei nuo 66 Lt iki 54 Lt.

Papildomai priteisti iš ieškovės R. R. 335 Lt advokato atstovavimo išlaidų atsakovui R. R..

Grąžinti R. R. 78 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ir nutarties vykdymą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlgirdas Remeika