- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-642-258/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01800-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė (pran.), Alma Urbanavičienė, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- G. J., R. B.
- Ieškovas
- M. Š.
- Trečiasis asmuo
- A. Š.
- Kategorijos
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės, teisėjų Almos Urbanavičienės, Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovams G. J., R. B., trečiajam asmeniui A. Š. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas M. Š., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. J. ir R. B. 10 030 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2010-10-28 su trečiuoju asmeniu A. Š. pagal automobilio Mercedes – Benz 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį perdavė jam minėtą automobilį neatlygintinai naudotis iki automobilio pareikalavimo. Panaudos sutarties 2.3 p., ieškovas trečiajam asmeniui suteikė teisę be atskiro ieškovo sutikimo perduoti automobilį tretiesiems asmenims. 2011 metų kovo mėnesį ieškovas leido jo automobiliu Mercedes – Benz 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai išvykti į Baltarusijos Respubliką atsakovų reikalais, atsakovams tiesiogiai automobilį perdavė tretysis asmuo A. Š.. Sugrįžę be automobilio atsakovai paaiškino, kad automobilis yra sulaikytas Baltarusijos Respublikos muitinėje. Pasidomėjęs sužinojo, kad automobilis yra konfiskuotas dėl atsakovų kaltės. Atsakovai 2011-03-10 kirsdami Lietuvos – Baltarusijos valstybinę sieną (automobilį vairavo R. B.), nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, automobilio nedeklaravo, R. B. padarė pažeidimą pagal Baltarusijos Respublikos ATPK 14.5 str. 1 d. G. J., būdamas atsakingas už transporto priemonę, nepasirūpino kad R. B. tinkamai uždeklaruotų automobilį ir juo išvažiuotų iš Baltarusijos Respublikos. 2011-03-28 G. J. pats be R. B. mėgino išvažiuoti iš Baltarusijos Respublikos, buvo sulaikytas Baltarusijos muitinės „Kamenij Log“ poste, kur muitinės pareigūnai iš G. J. paėmė ieškovo automobilį, registracijos pažymėjimą bei automobilio raktelius. 2011-04-08 Ašmenos rajono teismo nutartimi R. B. buvo nubaustas 175 000 Baltarusijos rublių bauda bei buvo konfiskuotas ieškovui priklausantis automobilis.
Atsiliepimas
Atsakovas G. J. prašė ieškinį atmesti, skirti ieškovui iki 20 000 Lt baudą už nesąžiningą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, ieškinys grindžiamas 2010-10-28 automobilio panaudos sutartimi, kurios šalimis atsakovai nebuvo. Taip pat nėra duomenų, kad J. J. minėtą automobilį vairavo ar prisidėjo prie jo sulaikymo Baltarusijos Respublikoje.
Automobilį į Baltarusiją vairavo R. B., o jis sėdėjo keleivio pusėje. Važiuojant į priekį pasienio poste nedeklaravo automobilio, nes nežinojo, kad reikia. Po to, jiems jau būnant Minske, A. Š. apžiūrėjęs automobilio dokumentus sakė, kad nėra deklaracijos. Jis taip pat sakė, kad jei važiuojant atgal, kas nors bus ne taip, tai kad jis padės. Važiuojant per pasienio postą atgal, automobilis buvo sulaikytas, konfiskuotas. J. J. į Lietuvą grįžo vienas. Nesutiko su automobilio verte, nes jis pirmyn ir atgal vos važiavo, buvo visas surūdijęs.
Atsiliepimas
Atsakovas R. B. nurodė, kad pritaria G. J., su ieškiniu nesutinka. Automobilį vairavo jis, automobilio dokumentų nežiūrėjo. Važiuojant į priekį iš Lietuvos į Baltarusiją, problemų nekilo, jiems sakė, kad čia lengvasis automobilis, todėl deklaracijos nereikia. Kai G. J. sulaikė su automobiliu, jo kartu nebuvo. Po to jie buvo nuvažiavę pas A. Š., prašė padėti, bet jis nepadėjo. Tuo metu jie ir sužinojo, kad automobilis yra kito savininko. A. Š. jis pranešė, kad automobilis konfiskuotas, su konfiskavimu jis sutikęs, nes neturėjo pinigų baudai sumokėti. Nesutinka su nurodyta automobilio verte, jis nebuvo to vertas.
Trečiasis asmuo A. Š. nurodė, kad ieškovo automobiliu naudojosi apie 4 metus, dėl naudojimo buvo sudaryta panaudos sutartis tarp jo ir ieškovo, kurioje aptarta, kad jis gali duoti automobilį ir tretiesiems asmenims. Automobilis buvo įvertintas apie 15 000 Lt. Atsakovams jis sakęs, kad už automobilį jie bus atsakingi. Kad pasienyje reikia pildyti deklaraciją, jis aiškino G. J. Apie automobilio konfiskavimą jam pranešė G. kovo 28 dieną. jokių pretenzijų iš ieškovo jis nesulaukė, bet draugiškai sakė, kam tu automobilį atidavei. Tarp jo ir ieškovo panaudos sutartis nutraukta nebuvo, ieškovas iš jo nepareikalavo grąžinti automobilį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: Priteisė solidariai iš atsakovų G. J. (G. J.) ir R. B. ieškovui M. Š. 5015 Lt žalos atlyginimo ir 277,20 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 42,38 Lt pašto išlaidų valstybei.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Atsakovai yra kalti dėl ieškovui padarytos 10 030 Lt žalos. Atsakovas R. B. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vykdamas per valstybės sieną jis nedeklaravo svetimo automobilio, nesumokėjo baudos už savo pažeidimą bei neprieštaravo prieš automobilio konfiskavimą, nors sumokėjęs baudą, galėjo to išvengti. Atsakovo G. J. neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškė tuo, kad jis, būdamas tiesiogiai atsakingas už automobilį, nepasirūpino tuo, kad jį vairavęs R. B. jį tinkamai deklaruotų, apie įvykį nepranešė nei automobilio savininkui, nei A. Š., sąmoningai leido atsirasti aplinkybėms, dėl kurių ieškovas neteko automobilio. Kadangi G. J. prisiėmė atsakomybę už automobilio naudojimą, su R. B. į Baltarusijos Respubliką važiavo kartu, žinojo, kad automobilis nebuvo deklaruojamas leido šioms aplinkybėms atsirasti, todėl su tiesioginiu kaltininku – R. B. atsako solidariai. Trečiojo asmens A. Š. veiksmuose nenustatyta neteisėtos veiklos, nes automobilį atsakovams jis perdavė su ieškovo žinia, nepažeidžiant 2010-10-28 panaudos sutarties sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. J. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad automobilio panaudos sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu A. Š., o ne su atsakovais. Byloje nėra įrodyta, kad trečiasis asmuo A. Š. perdavė ginčo automobilį apeliantui ir atsakovui R. B. ar kad tarėsi su jais dėl automobilio perdavimo. Panaudos sutartyje nėra numatyta, kokiomis sąlygomis panaudos gavėjas gali perduoti ginčo transporto priemonę ar kokiu būdu ją susigrąžinti iš trečiųjų asmenų. Neaišku, kodėl nei ieškovas, nei trečiasis asmuo A. Š. nesikreipė į apeliantą bei atsakovą R. B. su reikalavimu grąžinti automobilį. Pats automobilis yra Baltarusijos Respublikoje, dėl ko pats žalos atsiradimo faktas nėra įrodytas. Pagal galiojančią sutartį ginčo automobilis yra perduotas trečiajam asmeniui A. Š., o ieškovas iš jo automobilio iki šiol nėra raštiškai pareikalavęs grąžinti. Neįrodyti ir apelianto neteisėti veiksmai, nes ginčo automobilis jam nebuvo perduotas, apelianto kaltė ir priežastis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Ginčo vertė buvo nustatyta remiantis neleistinais rašytinais įrodymais – internetiniais duomenimis bei VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutine kaina. Kai neįmanoma nustatyti transporto priemonės vertės, šalis privalo remtis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos patvirtintomis transporto priemonių vertėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. Š. prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovas G. J. 2011-03-28 surašė raštelį, kuriuo patvirtino, kad paėmė automobilį Mercedes-Benz 208 nuvažiuoti į Baltarusiją. Vadinasi, tarp jo ir trečiojo asmens A. Š. susiklostė panaudos santykiai. Paimant turtą atsakovui G. J. atsirado pareiga išlaikyti ir saugoti perduotą daiktą. Ginčo automobilio perdavimas vairuoti R. B. su ieškovu nebuvo suderintas, nebuvo ieškovo sutikimo tokiam perdavimui, todėl G. J. yra atsakingas už ieškovo patirtą žalą. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas G. J. nežinojo apie tai, kas yra automobilio savininkas, prieštarauja pačių atsakovų paaiškinimams, kuriuose jie abu patvirtino, kad automobilio dokumentai buvo automobilyje, abu atsakovai juos apžiūrėjo, t.y. susipažino, kas yra automobilio savininkas. Žalos padarymo ieškovui faktas byloje yra įrodytas ir jį patvirtina Ašmenos rajono teismo 2011-04-08 nutartis Nr.12-36/11, pagal kurią automobilis buvo konfiskuotas dėl R. B. veiksmų. Ieškovas neteko jam nuosavybės teise priklausančio automobilio dėl abiejų atsakovų veiksmų, todėl jiems taikytina civilinė atsakomybė. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jų nekaltumą, įrodymų, kurie nuginčytų ieškovo teismui pateiktus įrodymus, patvirtinančius žalos dydį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2010 m. spalio 28 d. tarp ieškovo M. Š. ir trečiojo asmens A. Š. buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis, kuria ieškovas perdavė trečiajam asmeniui automobilį Mercedes-Benz 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai neatlygintinai naudotis (t.1, b.l. 69). Ašmenos rajono teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu dėl R. B. padaryto ATPK 14.5. str. 1 d. pažeidimo nuspręsta ginčo automobilį konfiskuoti (t.1, b.l. 20-21). Konfiskavus automobilį, jo savininkas – ieškovas patyrė žalą, kurią turi atlyginti dėl automobilio konfiskavimo kalti asmenys.
Automobilio panaudos sutartyje numatyta, kad automobilis Mercedes-Benz 208 perduotas A. Š., kuris įsipareigojo panaudos davėjui pareikalavus grąžinti automobilį per septynias kalendorines dienas (sutarties 3 p.). Kita vertus, panaudos sutarties 2.3 p. numatyta, kad panaudos gavėjas turi teisę be atskiro panaudos davėjo sutikimo perduoti automobilį naudotis tretiesiems asmenims. Toks automobilio perdavimas tretiesiems asmenims prilygsta panaudos sutarties su jais sudarymui. Atsižvelgiant į tai, perdavus automobilį tretiesiems asmenims, jiems tenka iš panaudos sutarties kylančios pareigos panaudos davėjui.
CPK 6.636 str. numato, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam perduotą daiktą. Apeliantas ginčija automobilio perdavimo jam faktą kaip ir savo atsakomybę dėl šio automobilio praradimo, teigdamas, kad jis nėra prarastas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Nors, kaip nurodė apeliantas, automobilis yra Baltarusijos Respublikoje, tačiau jis yra konfiskuotas ir nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų negali jo atgauti, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad automobilis nėra prarastas.
Byloje kilęs ginčas dėl automobilio Mercedes-Benz 208 perdavimo apeliantui fakto. G. J. neigia perdavus jam ginčo automobilį, neigia pažįstantis ieškovą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto argumentui dėl automobilio jam neperdavimo prieštarauja jo paties pasirašytas raštelis, kuriame jis patvirtina, kad paėmė ginčo automobilį, kad nuvažiuotų į Baltarusiją (t.1, b.l. 25), taip pat jo paties paaiškinimai, kad jis ginčo automobiliu 2011-03-10 vyko, o 2011-03-28 grįžo iš Baltarusijos Respublikos (t.1, b.l. 7-8). Atsakovas R. B. parodė, kad automobilis buvo perduotas abiems atsakovams (t.1, b.l. 138). Aplinkybė, kad apeliantas ieškovo asmeniškai nepažįsta, nėra reikšminga, nes sutarties šalies pažinimas nėra būtina panaudos sutarties sąlyga. Pakanka konstatuoti, kad atsakovas perėmė ginčo automobilį, juo naudojosi ir dėl jo veiksmų, susijusių su automobiliu, panaudos davėjui atsirado žala, t.y. nagrinėjamu atveju dėl ginčo automobilio nedeklaravimo šis automobilis buvo konfiskuotas. Nors administracinė atsakomybė taikyta R. B., už automobilio praradimą yra atsakingas ir apeliantas, nes, perėmęs ginčo automobilį tapo atsakingas už jo išsaugojimą. Be to, žinodamas, kad įvažiuojant į Baltarusijos Respubliką, reikalinga automobilio deklaracija, jos neturėdamas, rizikavo išvykti iš Baltarusijos, dėl ko automobilis buvo konfiskuotas. Darytina išvada, kad neteisėtais veiksmais – atsakovui G. J. važiuojant per Baltarusijos pasienio postą nedeklaravus automobilio, o atsakovui R. B. neatlikus pastarojo veiksmo, t.y. automobilio deklaravimo vykstant į Baltarusijos Respubliką per jos pasienio postą buvo padaryti neteisėti veiksmai, kurių sekoje, atsakovai, nemokamai naudojęsi ieškovo turtu- automobiliu Mercedes-Benz 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki šiol jo negrąžino. Atsakovo R. B. veiksmų neteisėtumą patvirtina Ašmenos rajono teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimas, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 14.5. str. 1 d. pažeidimą, o atsakovo G. J. - važiavimas ginčo automobiliu per Baltarusijos pasienio postą žinant, kad neturi reikiamo dokumento – automobilio deklaracijos. Taigi nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, dėl kurių žalos priteisimas iš atsakovų G. J. ir R. B. laikytinas pagrįstu.
Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieškovas turėjo pareikšti raštišką reikalavimą trečiajam asmeniui dėl automobilio perdavimo ar žalos atlyginimo. Kadangi byloje nustatyta, kad automobilis, nepažeidžiant panaudos sutarties sąlygų, buvo perduotas G. J. ir R. B. bei byloje yra duomenys, kad automobilis konfiskuotas, reikalavimas trečiajam asmeniui dėl automobilio grąžinimo būtų beprasmiškas. Be to, pats ieškovas buvo sutikęs ir žinojo, kad automobilį trečiasis asmuo perdavė kitiems asmenims (t.1, b.l.133). Taigi ieškovas žinojo, kad panaudos pagrindais ginčo automobiliu naudojosi ne trečiasis asmuo, o kiti asmenys, todėl nepareikšdamas reikalavimo A. Š., elgėsi racionaliai. Nėra pagrindo reikalauti iš ieškovo, kad jis reikštų reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš trečiojo asmens. Kadangi byloje esantys duomenys rodo, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų jiems besinaudojant ginčo automobiliu, nėra pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš trečiojo asmens, kaip asmens, su kuriuo ieškovas buvo sudaręs panaudos sutartį, nors ginčo automobiliu nesinaudojo ir jį buvo perdavęs atsakovams.
Apeliantas nesutinka su automobilio vertės nustatymu remiantis internetiniais duomenimis bei VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutine automobilio rinkos kaina, pagal kuriuos iš jo, kaip ir kito atsakovo, solidariai priteistas 5 015 Lt žalos atlyginimas, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir net nenurodė, kokia, jo manymu, tikroji ginčo automobilio kaina. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Apeliantas, nepagrįsdamas savo teiginių dėl netinkamo automobilio kainos nustatymo, savo nesutikimo su ja nepagrindė ir jokių duomenų nepateikė, todėl, nesant kitų įrodymų, teismas pagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutine automobilio kaina bei internete viešai skelbiamomis automobilių kainomis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas teigia, jog nustatydamas vidutinę rinkos kainą, teismas turėtų remtis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos patvirtintomis transporto priemonių vertėmis. VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija yra gaunama į ją nukreipiant būtent prisijungus prie Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapio, kuris, siekiančius nustatyti vidutinę automobilio vertę, nukreipia į VšĮ „Emprekis“ teikiamą informaciją apie automobilių rinkos vertes. Taigi VšĮ „Emprekis“ informacija, kuri pateikta į nagrinėjamą bylą ir į kurią atsižvelgė teismas, vertindamas ją kartu su kitais internete skelbiamais duomenimis apie automobilių kainas, ir yra ta informacija, kuria, remiantis apelianto paaiškinimais, teismas turėtų vadovautis. Nors VšĮ „Emprekis“ skelbiama ginčo automobilio rinkos kaina žemesnė, nei nurodyta internetiniuose autoplius.lt, autogidas.lt puslapiuose, tačiau pažymėtina, kad žala iš atsakovų priteista net gerokai mažesnė už VšĮ „Emprekis“ nurodytą automobilio rinkos kainą, įvertinus šios žalos priteisimo pasekmes atsakovams, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais.
Netenkinus atsakovo G. J. apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.