Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovėsuždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamasdalinai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB ,,Bitė Lietuva“ sudarė šias sutartis: Nr. GSCD/75830/2010, Nr. GSCD/75835/2010, Nr. GSPD/1363/2011, Nr. GSCD/6396/2011, Nr. GSCD/6598/2011, (toliau – sutartis) pagal kurias UAB ,,Bitė Lietuva“ atsakovui suteikė ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už UAB ,,Bitė Lietuva“ suteiktas paslaugas. Be to, atsakovas įsipareigojo naudotis UAB ,,Bitė Lietuva“ paslaugomis ne mažiau kaip 20 ar 21 mėnesius nuo abonento įjungimo dienos, o tuo atveju, jeigu nepasibaigus minėtam terminui atsakovas nutrauks sutartį anksčiau laiko arba sutartis bus nutraukta dėl atsakovo kaltės, atsakovas įsipareigojo sumokėti baudą, kurios dydis lygus nuo pažeidimo dienos iki sutarties nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių arba minimalių mėnesinių mokesčių sumai. Sutarties 24 punktu nustatyti 0,05 proc. delspinigiai. Pradinė kreditorė reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovo skolą ieškovei. Atsakovas tinkamai sutartinių įsipareigojimų neįvykdė (nemokėjo už ryšio paslaugas, nesinaudojo pradinės kreditorės teikiamomis paslaugomis nustatytą laikotarpį) ir liko skolingas prašomas priteisti sumas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs šį įsiskolinimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atlygintinų paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento interesų prioriteto principo (CK 6.718 straipsnis), pagal kurį kliento, kaip paslaugų gavėjo, padėtis teisiniuose paslaugų teikimo santykiuose yra išskirtinė. Kaip viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra jo teisė vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo. Iš teismui pateiktų sutarčių nustatyta, kad atsakovas yra paslaugos vartotojas. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos, numatančios vartotojo atsakomybę už paslaugos sutarties nutraukimą exofficio negalioja nuo sutarties sudarymo momento. Bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Dėl atlygintinų paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta specialioji teisės norma, pagal kurią klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 19 d. nutartyje UAB ,,Meilina ir KO“ v. UAB ,,Naderna“, bylos Nr. 3K-3-494/2005, išaiškino, kad ,,klientui vienašališkai nutraukus sutartį, CK 6.721 straipsnyje numatyta jo pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, t. y. už tas paslaugas, kurios yra faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, t. y. paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato“. Šios teisinės pasekmės taikytinos visais CK XXXV skyriaus pirmojo skirsnio reglamentuojamų atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių kliento vienašališko nutraukimo atvejais. Ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl baudos taikymo vartotojui pažeidžia LR CK 6.228 ⁴ str. 2 d. 5 p. reikalavimus – už paslaugos sutarties nutraukimą numato baudą už kiekvieną mėnesį. Tai yra vartotojo privertimas naudotis paslaugomis, taikant baudas, vadovaujantis LR CK 6.228 ² str. 1 d., exofficio negalioja nuo sutarties sudarymo momento.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus įstatymo nustatyta tvarka reikalavimą, reikalavimo įgijėjas tampa skolininko kreditoriumi.

Nagrinėjamu atveju atsakovasdalį savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl atsakovas laikytinas pažeidusia prievolę šalimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo202,86 Eurskolą, 18,26 Eur delspinigių yra tenkinamas.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (221,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 15,23 Eurbylinėjimosi išlaidų (žyminisir komisinis mokestis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovoD. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 202,86 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų 86 ct) skolą, 18 eurų 26 centų netesybas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (221,12 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,23 Eur (penkiolika eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovėsUAB „Sergel“, j.a.k. 125026242, naudai.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.