Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-266-993/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-04-20
Bylos Nr.: 1-266-993/2017
Teisminio proceso Nr.: 03-6-00049-15-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Indrė Averkienė
Kaltinamasis: G. D.
Advokatai: Ramutė Budrytė

Baudžiamoji byla Nr. 1-266-993/2017Teisminio proceso Nr. 03-6-00049-15-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.2.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.10.; 1.2.18.11.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė,sekretoriaujant Vilmai Smolskienei,dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui,kaltinamajam G. D., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), našlys, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, teistas:

Kauno apylinkės teismo 2016-06-06 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – galutine laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, bausmę atlikęs,

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-09-28 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – galutine 40 MGL dydžio bauda, į bausmės laiką įskaitant sulaikyme išbūtą laiką (4 MGL), bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D. 2014-03-18 – 2015-09-14 laikotarpiu, būdamas UAB „G.“ direktoriumi, Kauno mieste tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išsikirta, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, įgyti savo ir bendrininko naudai didelės vertės svetimą turtą – valstybės pinigines lėšas, pasirašė fiktyvius dokumentus: 2015-02-12 sutartį tarp UAB „G.“ ir UAB „A.” Nr. 2015-02-4 dėl kompiuterinės technikos pardavimo, fiktyvų prekių perdavimo – priėmimo aktą prie 2015-02-12 sutarties ir fiktyvią 2015-02-20 PVM sąskaitą – faktūrą serija GRT Nr. 15-0060, kuriuose buvo nurodyti tikrovėje neįvykęs ūkinis sandoris, kad UAB „G.“ parduoda kompiuterinę techniką UAB „A.” už 6 040 320 Eur, tame skaičiuje 1 048 320 Eur PVM, dėl ko tiksliai nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, veikdamas pagal iš anksto paruoštą nusikalstamą planą, pasirašęs fiktyvioje 2015-02-12 pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 2015-03 tarp UAB „A.“ ir įmonės V., adresu (duomenys neskelbtini), bei fiktyvioje PVM sąskaitoje – faktūroje 2015-02-20 serija AID Nr. 839, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „A.” įsigytą kompiuterinę techniką iš UAB „G.“ parduoda Jungtinės Karalystės įmonei V. už 5 024 000 Eur sumą su nuliniu PVM, šiuos suklastotus dokumentus įtraukė į UAB „A.” buhalterinę apskaitą ir 2015-03-25 elektroniniu paštu adpartneriai@gmail.com pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2015-02-01 – 2015-02-28 laikotarpį, kurios 36 langelyje nurodė grąžintiną 1 048 320 Eur PVM ir tęsdamas nusikalstamą veiką per „Mano VMI“ internetinį portalą, 2015-03-30 13.02 val. pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą grąžinti 1 048 320 Eur sumą, pervedant į UAB „A.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, tokiu būdu pasikėsindamas apgaule įgyti savo ir bendrininko naudai didelės vertės svetimą turtą – valstybės pinigines lėšas, tačiau nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus UAB „A.” patikrinimą ir surašius 2016-01-22 Nr. (4.65) FR 0680-40 patikrinimo aktą, 1 048 320 Eur PVM suma nebuvo grąžinta, konstatuojant, kad grąžintina 1 048 320 Eur PVM suma yra nepagrįsta jokiais juridinės galios turinčiai dokumentais.

Be to, G. D. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: 2014-03-18 – 2015-09-14 laikotarpyje, būdamas UAB „G.“ direktoriumi, ir žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-16 Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus yra atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeidė teisės aktų reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, t. y.: pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-16 Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatas “ūkio subjektas apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, nes siekdamas sudaryti UAB „A.“ sąlygas neteisėtai pasinaudoti pirkimo PVM atskaita, UAB „G.“ vardu neteisingai deklaravo pirkimo ir pardavimo PVM – pateiktoje už 2015 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje FR0600 neteisėtai deklaravo prekių įsigijimą už 4 990 000 Eur ir 1 047 900 Eur prekių pirkimo PVM, bei PVM apmokestinamų 4 992 000 Eur pardavimo pajamų, 1 048 320 Eur pardavimo PVM pagal juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus, kuriuose įformino faktiškai neįvykusias ūkines operacijas. Tyčia, siekdamas nuslėpti gautas pajamas, pateiktose už 2014-2015 m. 01-07 mėn. PVM deklaracijose nedeklaravo visų PVM apmokestinamų pajamų bei neapskaičiavo ir nedeklaravo pardavimo 15 297,67 Eur PVM, taip pat nedeklaravo 260 665,56 Eur pajamų, kurioms yra taikomas 0 PVM tarifas, dėl ko iš esmės neteisingai deklaravo mokėtiną PVM už 2014 m., 2015 m. sumažindamas mokėtiną į biudžetą PVM 14 877,67 Eur sumai. Pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014 m. nedeklaravo 10 6711,65 Eur (368454 Lt.) pajamų, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 (nauja redakcija 2008-06-26 Nr. X-1633) II skirsnio „Bendrieji apskaitos principai“ 4 straipsnį – „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas“, „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus. Visos įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas, vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais: 1) įmonės pusiausvyros (dvejybiškumo); 2) įmonės veiklos tęstinumo; 3) periodiškumo; 4) pastovumo; 5) piniginio mato; 6) kaupimo; 7) palyginimo; 8) atsargumo; 9) neutralumo, nes buhalterinėje apskaitoje neteisingai įvertino dalį įvykusių ūkinių operacijų, pažeidė aukščiau nurodyto įstatymo nuostatas ir sudarė neteisingą 2014 m. finansinę atskaitomybę, per tikrintą laikotarpį neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 14 877,67 Eur PVM, įformindamas apskaitoje neįvykusius sandorius tarp UAB „G.“ ir UAB „A.“, sudarė galimybę UAB „A.” neteisėtai pasinaudoti pirkimo PVM atskaita, nesumokėjo į biudžetą 1718 Eur pelno mokesčio. Dėl šių pažeidimų, iš dalies negalima nustatyti UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-07-31.

Be to, G. D. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: 2014-03-18 – 2015-09-14 laikotarpyje, būdamas UAB „G.“ direktoriumi, ir žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-16 Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus yra atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, t. y: pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-16 Nr. IX-574 19 straipsnio nuostatas „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjektų vadovų nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo termino“, nes nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, todėl patikrinimo metu nebuvo galima nustatyti ar bendrovė turėjo visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, ar apskaitos registruose fiksavo visas ūkines operacijas. Dėl nepateiktų dokumentų iš dalies negalima nustatyti bendrovės ūkinės, komercinės veiklos rezultatų, įsipareigojimų, finansinės būklės, PVM ir pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo, įvertinti turto už 2014-01-01 iki 2015-07-31 laikotarpį.

Kaltinamasis G. D. kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo UAB „G.“ direktoriumi, įmonė užsiėmė transporto priemonių, autodalių pirkimu – pardavimu, Rusijoje, Lenkijoje turėjo partnerių. Kompiuterine technika neprekiavo. Vieną dieną, tiksliai neprisimena kada, pas jį atvažiavo D. B., atsivežė sutartį, pasiūlė užsidirbti, pasakė, kad reikia ją pasirašyti. Pasiūlė jam 2000 Eur, jis sutiko. Sutarties neskaitė ir į ją nesigilino, D. B. patikino, jog tai tik tarpininkavimo sutartis ir visi mokesčiai bus sumokėti. Jis pasirašė sutartyje. Kokiuose dar dokumentuose pasirašė, tikslai neprisimena. Tik kitą dieną, jis suprato, jog sutartis fiktyvi, nes jo įmonė jokiais kompiuteriais neprekiavo, be to suma labai didelė, todėl sutartį suplėšė. Negalvojo, kad sutartis bus toliau vykdoma, nors kaip įmonės vadovas turėjo tai padaryti. Iš UAB „A.“ kompiuterių nepirko ir jų UAB „A.“ nepardavė. Jis supranta, kad direktorius atsakingas už tinkamą įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau jis ją tvarkė apgaulingai ir aplaidžiai, nesirūpino tinkamu ir teisingu deklaracijų pildymu, neišsaugojo visų buhalterinių dokumentų. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas, palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-12-01 iki 2015-11-20 laikotarpiu buvo UAB „G.“ direktoriumi. 2015 m. pradžioje jis susipažino su D. B., kuris jį kartais samdydavo darbų vadovu. Apklausos metu jam parodytus dokumentus: 2015-02-12 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2015-02-/GV11-2 tarp UAB „G.“ ir UAB „A.“ dėl kompiuterių pirkimo, 2015-02-15 PVM sąskaitą faktūrą serija ALS Nr. 42115 dėl kompiuterių pirkimo, 2015-02-12 sutartį tarp UAB „G.“ ir UAB „A.” Nr. 2015-02-4 dėl kompiuterinės technikos pardavimo, bei prekių perdavimo-priėmimo akte prie 2015-02-12 sutarties ir PVM sąskaitą – faktūrą 2015-02-20 serija GRT Nr.15-0060, kurioje nurodyta, kad UAB „G.“ parduoda kompiuterinę techniką UAB „A.” už 6 040 320 Eur, tame skaičiuje 1 048 320 Eur PVM, jam į namus atvežė D. B. ir padavė, kad jis juos pasirašytų, uždėtų UAB „G.“ spaudą. Jis taip ir padarė. D. B. jį patikino, kad UAB „G.“ įmonė yra kaip tarpinė ir visi mokesčiai bus sumokėti. D. B. jam už tai, kad pasirašė turėjo sumokėti 500 eurų. Jis iš kart jam vietoje sumokėjo apie 50 Eur. Pasirašytus dokumentus D. B. išsivežė, ką jis toliau su jais darė, nežino. UAB „G.“ apskaitos dokumentų, kuriuos privalėjo saugoti, neišsaugojo, kur juos pradangino, pasakyti tiksliai negali, tačiau ilgą laigą jie buvo jo namuose, adresu Kranto al. 140, Kaunas. UAB „G.“ apskaitos dokumentų praktiškai neturėjo, buvo tik pavieniai dokumentai, kuriuos ir pateikė savanoriškai. Jis pasitikėjo D. B. ir pasirašė dokumentuose, kurie nurodyti įtarime dėl kompiuterinių prekių įsigijimo ir pardavimo. UAB „G.“ niekada nepirko kompiuterinių prekių iš UAB „A.“ ir jų nepardavė UAB „A.“. Jis suprato, kad pasirašyti jo dokumentai dėl kompiuterinių prekių įsigijimo ir pardavimo yra fiktyvus. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi (b. l. 192-196, 2 t., 10-11, 3 t.).

2016-03-01 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, G. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, jog 2014 metais jis tapo UAB „G.“ direktoriumi, juo tapti jam pasiūlė T. G.. Jis turėjo patirties prekyboje su Rusija. Buvo sumanyta per UAB „G.“ į Europą teikti naftos produktus, jis turėjo patirties šioje srityje. Tapęs direktoriumi, jis banke atsidarė įmonės sąskaitą, jam išdavė generatorių ir kortelę. Kadangi T. G. buvo stiprus finansų srityje, jis jam atidavė banko kortelę ir generatorių. Buvo susitarta, kad jis valdys įmonės finansus. UAB „G.“ didelių ūkinių operacijų nevykdė, užsiėmė transporto priemonių perpardavimu. Su įmone „A.“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis dėl kompiuterinės įrangos pirkimo, tą sutartį jam į namus atvežė D. B., jis gerai jos neskaitė, suprato, kad tarpininkaus dėl kompiuterinės įrangos perpardavimo, jam už tai siūlė 2000 Eur. Jis pasidomėjo ar mokesčiai bus sumokėti, D. B. jį patikino, kad taip. Kitą dieną, jis atidžiau perskaitė sutartį ir pamatęs tokią didelę sumą pagalvojo, kad reikia sutartį atšaukti. Jis žinojo, kad sutartį per mokesčių inspekciją reikia užblokuoti. Jis D. B. pasiteiravo dėl sutarties, jam jis pasakė, kad sandoris neįvyko, todėl toliau dėl sutarties užblokavimo nesidomėjo. UAB „G.“ tokia didele suma niekada nedisponavo, todėl sutartis jam pasirodė nereali (b. l. 1-4, 3 t.).

Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „A.“ direktoriumi dirba nuo 2006 metų. Įmonės pagrindinė veikla didmeninė prekyba kompiuterine ir programine įranga. Jam apklausos metu parodytos sutarties tarp UAB „A.“ ir UAB „G.“ Nr. 2015-02-/GV11-2, UAB „A.“ niekada nebuvo sudariusi. Jų įmonė taip pat nėra pardavusi kompiuterių UAB „G.“ pagal jam apklausos metu parodytą 2015-02-15 PVM sąskaitą – faktūrą serija ALS Nr. 42115. Įmonė jokių komercinių sandorių su UAB „G.“ neturėjo. Ant nurodytos sutarties ir PVM sąskaitos – faktūros šalia jo pavardės yra ne jo parašas. Sutartyje nurodytas parduodamas kompiuterių kiekis yra labai didelis, maždaug viso mėnesio pardavimai per visus Lietuvoje esamus pardavėjus. Jis nepažįsta nieko iš UAB „G.“ vadovų, taip pat nepažįsta sutartyje nurodyto G. D.. Įmonės UAB „A.“ PVM sąskaitų registruose, kuriuos pridėjo prie apklausos, nėra tokios PVM sąskaitos – faktūros 2015-02-15 serija ALS Nr. 42115, pagal kurią neva įmonė pardavė kompiuterius UAB „G.“. Jų įmonės išrašomų PVM sąskaitų rekvizitai yra visai kitokie, tai matyti iš prie apklausos pridėtų įmonės PVM sąskaitų – faktūrų pavyzdžių (b. l. 180-181, 2 t.).

Liudytojas T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis niekada nebuvo Anglijos įmonės „V.“ direktoriumi. Prie jam parodytos anglų kalbos pardavimo sutarties Nr. 2015-3 tarp UAB „A.“, šalia jo vardo ir pavardės yra ne jo parašas. Asmenų tokių, kaip G. D., D. B. nepažįsta. Įmonės UAB „G.“ ir UAB „A.“ yra nežinomos, su įmonėmis ir nurodytais asmenimis jokių reikalų neturėjo (b. l. 183, 2 t.).

Vilniaus apskrities VMI patikrinimo akte 2016-01-22 Nr. (4.65)-FR0680-40 nurodyta, kad buvo atliktas UAB „A.“ mokesčių laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30 patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad bendrovė Vilniaus apskrities VMI pateikė 2015-03-30 prašymą grąžinti 1 048 320 Eur PVM permoką (skirtumą), kuri susidarė dėl buhalterinėje apskaitoje apskaitytos PVM sąskaitos – faktūros, gautos iš UAB „G.“ už kompiuterinę techniką už 4 992 000 Eur ir 1 048 320 Eur pirkimo PVM, iš viso 6 040 320 Eur, pagal kurią bendrovė įformino teikimus Jungtinės Karalystės įmonei V. pagal išrašytą sąskaitą – faktūrą už 5 024 000 Eur, taikant 0 proc. PVM tarifą. Patikrinimo metu vertinti bendrovės sudaryti sandoriai su UAB „G.“ (2015-02-12 pirkimo – pardavimo sutartis tarp bendrovės ir UAB „G.“, 2015-02-20 prekių perdavimo – priėmimo aktas Nr. 2015-02-4/1, Tarptautinis prekių gabenimo važtaraštis, UAB „G.“ PVM sąskaita – faktūra GRT Nr. 15-0060, 2015-02-12 pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „G.“ ir UAB „A.“, UAB „A.“ išrašyta sąskaita – faktūra ALS Nr. 42115), taip pat bendrovės sudaryti sandoriai su V. (bedrovės 2015-02-12 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su V., PVM sąskaita – faktūra Nr. AID Nr. 839). Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad bendrovė PVM sąskaitą – faktūrą, išrašytą V., apskaitė buhalterinės apskaitos registruose, 5 024 000 Eur prekių tiekimus deklaravo 2015 m. 02 mėn. PVM deklaracijoje bei 2015 m. 02 mėn. prekių teikimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitoje. Įvertinus bendrovės buhalterinę apskaitą, nustatyta, kad UAB „G.“ neįsigijo prekių pagal UAB „A.“ vardu įformintus dokumentus ir nepardavė prekių UAB „A.“, o UAB „A.“ neįsigijo prekių iš UAB „G.“ ir jų nepardavė Jungtinės Karalystės įmonei V.. Todėl konstatuota, kad UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-02-28 buhalterinės apskaitos registruose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, t.y. 4 992 000 Eur plius 1 048 320 Eur PVM, iš viso 6 040 320 Eur sumai apskaitė realiai neįsigytas prekes pagal UAB G.“ vardu įformintą neatitinkančią operacijos turinio 2015-02-20 PVM sąskaitą – faktūrą serija GTR Nr. 15-0060 bei paskaitė šių prekių tiekimą Jungtinės karalystės įmonei V., kuri nepatvirtino prekių gavimo pagal įformintą 2015-02-20 PVM sąskaitą – faktūrą serija AID Nr. 839, iš viso už 5 024 000 Eur su 0 proc. tarifu (b. l. 149-157, 1 t.).

Kauno apskrities VMI patikrinimo akte 2016-01-15 Nr. (4.65)-FR0680-19 nurodyta, kad buvo atliktas UAB „G.“ mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-07-31. Patikrinimo metu buvo vertinti G. D. pateikti dokumentai (2015-02-12 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2015-02-/GV11-2 tarp UAB „A.“ ir UAB „G.“ dėl kompiuterinės technikos įsigijimo, 2015-02-12 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2015-02-4, sudaryta tarp UAB „G.” kaip kompiuterinės technikos pardavėjo ir UAB „A.”, sutartyje vadinamo pirkėju, 2015-02-12 prekių perdavimo aktas bei 2015-02-20 PVM sąskaita – faktūra serija GRT Nr. 15-0060, taip pat UAB „A.“ vadovo E. R. paaiškinimas, 2015 m vasario mėn. UAB „A.” pridėtinės vertės mokesčio deklaracija FR0600). Patikrinimo metu įvertinus surinktą informaciją ir operatyvaus patikrinimo bei tyrimo metu nustatytas aplinkybes pagal mokėtojo pateiktus dokumentus dėl vykdytų sandorių su UAB „A.“, nustatyta, kad ūkinė operacija, pateiktoje bendrovės „G.“ PVM sąskaitoje – faktūroje, įformintoje UAB „A.“ vardu, tarp nurodytų ūkio subjektų UAB „G. „ir UAB „A.“ neatitinka tikrovės, nes pateiktoje PVM sąskaitoje –faktūroje ūkinė operacijos tarp minėtų ūkio subjektų realiai neįvyko, apskaitos dokumente nurodytos prekės nebuvo parduotos, o tik surašyti apskaitos dokumentai. UAB „A.“ tokių prekių nepardavė ir PVM sąskaitos faktūros neišrašė. Tokiu būdu mokėtojas negalėjo perparduoti prekių UAB „A.”. Įvertinus, kad ūkinės operacijos tarp mokėtojo ir UAB „G.” bei UAB „A.” dėl tariamai parduotų prekių (kompiuterinės technikos) tikrovėje neįvyko, nebuvo ir PVM objekto, todėl daroma išvada, kad mokėtojas nepagrįstai padidino apmokestinamąsias pajamas išrašytose bendrovei „A.”, PVM sąskaitoje –faktūroje 2015 metais – 4 992 000 Eur suma ,o pardavimo PVM 2015 m. vasario mėn. nepagrįstai padidino 1 048 320 Eur pardavimo PVM. Patikrinimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad ūkinės operacijos tarp PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų ūkio subjektų UAB „G.“ ir UAB „A.“, UAB „G.“ bei UAB „A.“ realiai neįvyko. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad UAB „G.“ tikrinamuoju laikotarpiu pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4, 21 straipsnio nuostatas, nes tikrinamuoju laikotarpiu neteisingai deklaravo pardavimo pirkimo ir pardavimo PVM, be to Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014 m. nedeklaravo 368 454 Lt pajamų, įmonės vadovas neužtikrino teisingo duomenų pateikimo sudarant finansines ataskaitas. Taip pat UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje neteisingai įvertinusi dalį įvykusių ūkinių operacijų, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 (nauja redakcija 2008-06-26 Nr. X-1633) II skirsnio „Bendrieji apskaitos principai“ 4 straipsnio nuostatas, nes sudarė neteisingą 2014 m. finansinę atskaitomybę, per tikrintą laikotarpį neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 14 877,67 Eur PVM, įformindama apskaitoje neįvykusius sandorius, sudarė galimybę UAB „A.” neteisėtai pasinaudoti pirkimo PVM atskaita, nesumokėjo į biudžetą 5932 Lt (1718 Eur) pelno mokesčio. Konstatuota, jog patikrinimo metu iš dalies negalima nustatyti Mokėtojo mokestinės prievolės dydžio. Mokėtojas už tikrinamąjį laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-07-31 nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, todėl patikrinimo metu nebuvo galima nustatyti, ar bendrovė turėjo visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, ar apskaitos registruose fiksavo visas ūkines operacijas. Dėl nepateiktų dokumentų iš dalies negalima nustatyti bendrovės ūkinės, komercinės veiklos rezultatų, įsipareigojimų, finansinės būklės, PVM ir pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo, įvertinti turto (b. l. 69-87, 2 t.).

Iš 2015-02-12 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2015-02-/GV11-2 matyti, kad ji sudaryta tarp UAB „G.“ (pirkėjo) ir UAB „A.“ (pardavėjo) dėl kompiuterinės technikos pirkimo – pardavimo, sutartyje nurodyta, kad ją pasirašė UAB „G.“ direktorius G. D. ir UAB „A.“ direktorius E. R. (b. l. 9-12).

Iš PVM sąskaitos – faktūros Nr. 42115 matyti, kad ji išrašyta 2015-02-15 UAB „A.“ dėl apmokėjimo už kompiuterinę techniką (prekių kaina 4 990 000 Eur, PVM suma 1 047 900 Eur, iš viso 6 037 900 Eur). Sąskaitoje – faktūroje nurodyta, kad ją išrašė ir pasirašė UAB „A.“ direktorius E. R. (b. l. 13, 2 t.).

Iš UAB „A.“ rašto Kauno apskrities VMI Kontrolės departamentui matyti, kad UAB „A.“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2015-02-/GV11-2 dėl kompiuterinės technikos pardavimo nėra sudariusi, įmonės direktorius E. R. jos nepasirašė, sąskaitos – faktūros Nr. 42115 nėra išrašęs ir jos direktorius taip pat nepasirašė. UAB „A.“ sąskaitos – faktūros yra visai kitokios formos, žymimos kitokiais serijiniais numeriais. Bendrovė jokių pardavimų su UAB „G.“ niekada nėra vykdžiusi (b. l. 14, 2 t.).

Iš UAB „A.“ PVM sąskaitų registro išrašo matyti, kad UAB „A.“ 2015 m. vasario mėn. buhalterinėje apskaitoje nėra įrašytos 2015-02-15 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 42115 (b. l. 69-143, 1 t.).

Iš UAB „A.“ pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų pavyzdžių matyti, kokia yra šios įmonės išrašomų sąskaitų – faktūrų forma, rekvizitai (b. l. 144-145, 1 t.).

Iš 2015-02-12 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2015-02-4 matyti, kad ji sudaryta tarp UAB „A.“ (pirkėjo) ir UAB „G.“ (pardavėjo) dėl 8000 vnt. kompiuterinės technikos įsigijimo už 4 992 000 Eur (be PVM). Sutartyje nurodyta, kad ją pasirašė UAB „G.“ direktorius G. D. ir UAB „A.“ direktorius D. B. (b. l. 50-53, 2 t.).

Iš 2015-02-12 prekių perdavimo – priėmimo akto matyti, kad pardavėjas (UAB „G.“) perduoda prekes už 6 040 320 Eur sumą pirkėjui (UAB „A.) (b. l. 49, 2 t.).

Iš 2015-02-20 PVM sąskaitos – faktūros GRT Nr. 15-0060 matyti, kad ją išrašė UAB „G.“ (pardavėjas) pirkėjui (UAB „A.) dėl apmokėjimo už kompiuterinę techniką (už įrangą 4 992 000 Eur, PVM 1 048 320 Eur), sąskaitoje nurodyta, kad ją išrašė ir pasirašė G. D., sąskaitą priėmė D. B. (b. l. 48, 2 t.).

Iš 2015-02-12 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2015-03 matyti, kad ji sudaryta tarp UAB „A.“ (pardavėjo) ir V. (pirkėjo) dėl kompiuterinės technikos pirkimo – pardavimo, sutartyje nurodyta, kad ją pasirašė UAB „A.“ direktorius D. B. ir V. direktorius T. V. (b. l. 36-39, 40-46).

Iš 2015-02-20 PVM sąskaitos – faktūros AID Nr. 839 matyti, kad ją dėl apmokėjimo už kompiuterinę techniką išrašė ir pasirašė UAB „A.“ direktorius D. B., o sąskaitą priėmė V. (suma 5 024 000 Eur, PVM 0 proc.) (b. l. 34, 2 t.).

Tarptautiniame prekių gabenimo važtaraštyje (CMR) (be Nr.) nurodyta krovinio siuntėjas – UAB „G.“, krovinio gavėjas – V., krovinio pakrovimo data ir vieta – 2015-02-16, Bijūnų g. 16, Kaunas, krovinio iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini) Jungtinė Karalystė, krovinio vertė 6 040 320 Eur, krovinio vežėjas – UAB „G.“, gavimo žymos vietoje (24 eil.) nurodyta, kad krovinys gautas 2015-02-20 (b. l. 33, 2 t.).

UAB „A.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-02-28 nurodytas grąžintinas PVM iš biudžeto – 1 048 320 Eur (b. l. 161, 1 t.).

Dėl informacijos apie įmonę V. ir sudarytą sandorį pateikimo kreiptasi į Jungtinės karalystės Centrinę ryšių įstaigą, gautas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus atsakymas, kad nuvykus deklaruotu bendrovės V. registracijos adresu (duomenys neskelbtini), bendrovė nerasta, minėtu adresu esančios patalpos yra gyvenamosios patalpos, kuriose vyko remontas, todėl mažai tikėtina, kad minėtose patalpose būtų gyvenama (neapstatyti kambariai, nenaudojama virtuvė, nėra prietaisų). Paliktas pranešimas susisiekti su Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriumi per 7 dienas arba bendrovė bus išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Bendrovė V. per nustatytą terminą su mokesčių administratoriumi nesusisiekė, todėl mokesčių administratorius nuo 2015-08-05 šią bendrovę išregistravo iš PVM mokėtojų registro (b. l. 18-22, 2 t.).

Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu G. D. pateikė turimus UAB „G.“ dokumentus (b. l. 127-178, 2 t.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir veikos kvalifikavimo

BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, t. y. svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą apgaule. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė neteisėtai pasisavinant PVM ar išvengiant pelno mokesčio reiškiasi suklastotu dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje. Apskaitos dokumentų klastojimas pasireiškia tuo, kad dokumente (parastai PVM sąskaitoje – faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita – faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma (kasacinės bylos Nr. 2K-171/2010, 2K-34/2011).

Byloje nustatyta, kad G. D., būdamas UAB „G.“ direktoriumi ir žinodamas, kad sandoris dėl kompiuterinės technikos pirkimo – pardavimo realiai nėra vykdomas ir negalėjo būti vykdomas, pasirašė 2015-02-12 sutartyje Nr. 2015-02-4 dėl kompiuterinės technikos pardavimo UAB „A.“. Taip pat pasirašė šios sutarties pagrindu surašytame prekių (kompiuterinės technikos) perdavimo – priėmimo akte bei PVM sąskaitoje – faktūroje serija GRT Nr. 15-0060, iš kurios matyti, kad pirkėjas UAB „A.“ turi sumokėti pardavėjui UAB „G.“ 4 992 000 Eur už prekes ir 1 048 320 Eur PVM, iš viso 6 040 320 Eur. Kaltinamasis G. D. šių aplinkybių neginčijo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis nurodė, jog UAB „G.“ kompiuterine technika neprekiavo, jos iš UAB „A.“ nepirko ir realiai UAB „A.“ nepardavė. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad minėtuose dokumentuose buvo užfiksuotas tikrovėje neįvykęs sandoris.

Byloje taip pat nustatyta, kad dėl tos pačios kompiuterinės technikos pirkimo – pardavimo vėliau buvo sudaryta sutartis tarp UAB „A.“ ir Anglijos įmonės „V.“. Bylos duomenys rodo, jog pirkimo – pardavimo sandoris tarp minėtų bendrovių realiai taip pat neįvyko, o prekių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2015-03 ir PVM sąskaita – faktūra 2015-02-20 serija AID Nr. 839 yra fiktyvios. Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus atsakyme nurodyta, kad sutartyje nurodytu V. registracijos adresu (duomenys neskelbtini), bendrovė nerasta, patalpos remontuojamos, paliktas pranešimas susisiekti su Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriumi per 7 dienas arba bendrovė bus išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Bendrovė V. per nustatytą terminą su mokesčių administratoriumi nesusisiekė, todėl buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. V., nurodė, jog niekada nėra buvęs V. direktoriumi ir sutartyje tarp UAB „A.“ ir V. nepasirašė, sutartyje prie jo vardo ir pavardės yra ne jo parašas. Su UAB „A.“ jokių reikalų nėra turėjęs.

Pažymėtina, jog PVM sąskaita – faktūra 2015-02-20 serija AID Nr. 839, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „A.” įsigytą kompiuterinę techniką iš UAB „G.“ parduoda Jungtinės Karalystės įmonei „V.“ už 5 024 000 Eur sumą su nuliniu PVM, buvo įtraukta į UAB „A.” buhalterinę apskaitą, tokiu būdu buvo sukurta ir 2015-03-25 Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta fiktyvi pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už 2015-02-01 – 2015-02-28 laikotarpį, kurioje nurodyta grąžintina 1 048 320 Eur PVM suma. Tęsiant nusikalstamą veiką 2015-03-30 Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktas prašymas grąžinti 1 048 320 Eur sumą, pervedant ją į UAB „A.” sąskaitą.

Taigi, tokiais veiksmais buvo pasikėsinta apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – valstybės pinigines lėšas (1 048 320 Eur), tačiau nusikaltimas nebuvo baigtas, kadangi Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus UAB „A.” patikrinimą ir surašius 2016-01-22 Nr. (4.65) FR 0680-40 patikrinimo aktą, 1 048 320 Eur PVM suma nebuvo grąžinta, konstatuojant, kad grąžintina 1 048 320 Eur PVM suma yra nepagrįsta jokiais juridinės galios turinčiai dokumentais. Nors kaltinamasis nurodė, jog iš pradžių sutarties esmės nesuprato, tačiau jis, būdamas pilnametis, socialiai subrendęs, pagal turimą gyvenimišką patirtį (ilgametis verslininkas, vykdęs sandorius su užsienio valstybėmis, ankščiau teistas už sukčiavimą) akivaizdžiai sugebėjo atskirti ir įvertinti savo elgesio teisėtumą, o tuo pačiu suvokti, jog savo veiksmais tyčia kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, padaryti žalą turto savininkui ir iš to turėti turtinės naudos. Be to, pats pripažino, jog vėliau suprato sutarties fiktyvumą, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė – įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į Mokesčių inspekciją ar teisėsaugos insturicijas.

Ištirtų rodymų visuma patvirtina, jog G. D. turėjo tiesioginę tyčią apgaulės būdu savo ir kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – valstybės pinigines lėšas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, todėl padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Byloje esančių faktinių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog G. D. veikė bendrininkų grupėje kartu su tiksliai nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, nes atliko tam tikrus nusikalstamus veiksmus, būtinus bendram nusikalstamam tikslui pasiekti – pasirašė fiktyviuose dokumentuose dėl kompiuterinės technikos pardavimo UAB „A.“. Taigi sukčiavimo mechanizme veikė bent dvi šalys (asmenys). Kaltinamasis nurodė, jog už fiktyvios sutarties pasirašymą, jis turėjo gauti 2000 Eur, sutarties pasirašymo dieną gavo 50 Eur. Taigi G. D. veikė bendrai su kitu bendravykdytoju ir jų veiksmai buvo būtini bendram nusikalstamos veikos tikslui – svetimų piniginių lėšų užvaldymui apgaule pasiekti. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad G. D. veikė bendrai su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nes šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantys įrodymai ir ji yra abejotina.

Dėl kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir veikos kvalifikavimo

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2014). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą.

Byloje nustatyta, kad G. D., būdamas UAB „G.“ direktoriumi ir atsakingu už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, PVM deklaracijoje už 2015 m. vasario mėn. neteisėtai deklaravo prekių įsigijimą už 4 990 000 Eur ir 1 047 900 Eur PVM bei PVM apmokestinamų 4 992 000 Eur pardavimo pajamų, 1 048 320 Eur pardavimo PVM, nes apskaitos dokumentuose įformino faktiškai neįvykusias ūkines operacijas. Sandoriai tarp UAB „A.“ ir UAB „G.“, tarp UAB „G. ir UAB „A.“ dėl kompiuterinės technikos prikimo – pardavimo realiai neįvyko, todėl nebuvo ir PVM objekto. UAB „G.“ nepagrįstai padidino apmokestinamąsias pajamas išrašytose bendrovei „A.”, PVM sąskaitoje –faktūroje 2015 metais – 4 992 000 Eur suma, o pardavimo PVM 2015 m. vasario mėn. nepagrįstai padidino 1 048 320 Eur pardavimo PVM. PVM deklaracijose už 2014-2015 m. 01-07 mėn. nedeklaravo visų PVM apmokestinamų pajamų, neapskaičiavo ir nedeklaravo paradavimo 15 297,67 Eur PVM, taip pat nedeklaravo 260 665,56 Eur pajamų, kurioms taikomas 0 PVM tarifas, dėl ko iš esmės neteisingai deklaravo mokėtiną PVM už 2014 m., 2015 m. sumažindamas mokėtiną į biudžetą PVM 14 877,67 Eur sumai. Be to, Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014 m. nebuvo nedeklaruota 368 454 Lt pajamų. UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje neteisingai įvertinusi minėtas ūkines operacijas, sudarė neteisingą 2014 m. UAB „Gretrans“ finansinę atskaitomybę, nepaskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 14 877,67 Eur PVM, įformindamas apskaitoje neįvykusius sandorius, sudarė galimybę UAB „A.“ neteisėtai pasinaudoti pirkimo PVM atskaita, nesumokėjo į biudžetą 1718 Eur pelno mokesčio. Dėl minėtų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-07-31. G. D. savo kaltę iš esmės pripažino, teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo UAB „G.“ direktoriumi, todėl buvo atsakingas už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos vedimą, žinojo įstatymuose numatytas pareigas, tačiau neužtikrino teisingo duomenų pateikimo sudarant finansines ataskaitas, įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo realiai neįvykusį sandorį dėl kompiuterinės technikos pirkimo, dėl ko sudarė UAB „A ir D parneriai“ galimybę neteisėtai pasinaudoti pirkimo atskaita. G. D. kaltę patvirtina Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surašytas 2016-01-15 UAB „G.“ patikrinimo aktas, liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad sutarties su UAB „G.“ dėl kompiuterinės technikos pirkimo – pardavimo nėra sudaręs, PVM sąskaitoje – faktūroje nepasirašė, kita rašytinė ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis G. D. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-16 Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias, kad ūkio subjektas apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 (nauja redakcija 2008-06-26 Nr. X-1633) II skirsnio „Bendrieji apskaitos principai“ 4 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus, visos įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas, turi vadovautis įmonės pusiausvyros (dvejybiškumo), įmonės veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, kaupimo, palyginimo, atsargumo, neutralumo principais, ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir veikos kvalifikavimo

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl aplaidžių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą.

Nustatyta, jog G. D., laikotarpiu nuo 2014-03-18 iki 2015-09-14, būdamas atsakingas už UAB „G.“ apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė UAB „G.“ buhalterinę apskaitą ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „G.“ ūkinės, komercinės veiklos rezultatų, įsipareigojimų dydžio, finansinės būklės, PVM ir pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo, įvertinti turto už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-07-31. G. D. kaltę iš esmės pripažino, teismo posėdžio metu nurodė, jog tinkamai nesaugojo įmonės buhalterinių dokumentų, turimus dokumentus, susijusius su UAB „G.“ veika, pateikė ikiteisminio tyrimo metu, kitų dokumentų neišsaugojo. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto UAB „G.“ patikrinimo akte konstatuota, jog UAB „G.“ už tikrinamąjį laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-07-31 nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, todėl patikrinimo metu nebuvo galima nustatyti ar bendrovė turėjo visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ar apskaitos dokumentuose fiksavo ūkines operacijas. Dėl pateiktų dokumentų iš dalies negalima nustatyti bendrovės komercinės veiklos rezultatų, įsipareigojimų dydžio, finansinės būklės, PVM ir pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo, įvertinti turto.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. D. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-16 Nr. IX-574 19 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjektų vadovų nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo termino, ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.).

Teismų praktikoje pažymima, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

G. D. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 182 str. 2 d.), už kurį numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 222 str. 1 d.) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 223 str. 1 d.). BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl pavojingi padariniai nekilo, žala valstybei nepadaryta.

G. D. ankščiau baustas (b. l. 28-30, 3 t.), tačiau kitų ikiteisminių tyrimo jo atžvilgiu nėra pradėta. Nors G. D. ankščiau teistas už nusikaltimus nuosavybei (BK 182 str. 1 d., 189 str. 1 d.), tačiau nusikaltimus, už kuriuos teisiamas šioje byloje padarė dar iki jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį (b. l. 31-37, 173-175, 3 t.). Todėl nelaikytina, kad G. D. nusikaltimus padarė pakartotinai. G. D. padaryti nusikaltimai nėra smurtinio pobūdžio, jie priskiriami turtiniams, finansinio pobūdžio nusikaltimams. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors G. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupėje, tačiau atsižvelgiant į jo antraeilį vaidmenį darant nusikalstamą veiką, atliktų veiksmų pobūdį, teismas šios aplinkybės nepripažįsta kaip atsakomybę sunkinančios (BK 60 str. 1 d. 1 p.). G. D. dirba, yra našlys. Teismo posėdžio metu nurodė, jog jo sveikata sunki, yra apdegęs 30 proc. kūno, jam kojos srityje persodinti audiniai, tačiau iki šiol žaizdos nesugijo, reikalinga tolesnė priežiūra ir gydymas (b. l. 171, 3 t.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas, yra per griežta, todėl siekiant įgyvendinti teisingumo principą G. D. skirtina švelnesnė bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje (BK 54 str. 3 d.). Kaltinamasis dirba, teismo posėdžio metu nurodė, jog per mėnesį uždirba nuo 300 iki 500 Eur, todėl bausmės už šį nusikaltimą tikslai gali būti pasiekti G. D. skiriant prokuroro pasiūlytą bausmę – baudą. Už nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat skiriamos, jau šiuo atveju straipsnių sankcijose numatytos bausmės – baudos. Paskirtų bausmių (baudų) dydžiai, įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skiriami mažesni nei baudos vidurkiai (BK 47 str. 3 d. 2 p., 3 p., 4 p.).

Paskirtos bausmės bendrinamos taikant bausmių apėmimo taisykles (BK 182 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. pagal BK 63 str. 5 d. 1 p., o BK 182 str. 2 d. ir 223 str. 1 d. pagal BK 63 str. 5 d. 2 p.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-09-28 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta galutine bausme – 36 MGL dydžio bauda. Kadangi šioje byloje inkriminuotas nuskalstamas veikas G. D. padarė dar iki baudžiamojo įsakymo priėmimo, bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 9 dalį.

Kiti klausimai

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su informacija apie UAB „G.“ sąskaitas, prisijungimus elektroniniais kanalais, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

G. D. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.

Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 90 MGL (3389,40 Eur) baudą.

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) baudą.

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir skirti G. D. subendrintą bausmę – 90 MGL (3389,40 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. D. bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-09-28 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir skirti G. D. galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) baudą.

Išaiškinti G. D., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

G. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su informacija apie UAB „G.“ sąskaitas, prisijungimus elektroniniais kanalais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Averkienė