Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-669-425/2017

teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00721-2017-2

2017 m. rugsėjo 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. T. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-827-762/2017 pagal ieškovo N. T. ieškinį atsakovei S. T., išvadą teikiančiai institucijai Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas N. T. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei S. T. išvežti į užsienio valstybę nepilnametį vaiką K. T. ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui be ieškovo rašytinio sutikimo bei nustatyti laikinąją ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi K. T..

Nurodė, kad 2017-05-24 atsakovė pasiėmė sūnų ir išsivežė su savimi. Teigė, jog atsakovė neteikė ieškovui jokių duomenų apie vaiko buvimo vietą, vaiką slėpė, tokiu būdu apribodama ieškovo teisę su vaiku matytis, bendrauti, jį auklėti. Prašė nustatyti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko ir ieškovo teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino visa apimtimi.

Nustatė, kad 2016-12-21 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio vaiko K. T. nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina S. T., tačiau vaikas gyvena su ieškovu tėvu N. T. nuo 2016 m. gegužės mėnesio. Atsakovė vaiko motina S. T. gyvena ir dirba Vokietijoje, į Lietuvą grįžti neketina.

Nenustatė, jog ieškovas darytų neigiamą įtaką sūnui ar netinkamai jį prižiūrėtų. Darė išvadą, jog nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikia pagrindą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė S. T. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį.

Nurodo, kad ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, arba pasidaryti neįmanomas.

Paaiškina, jog pagal susitarimą su ieškovu ji 2017-05-24 grįžo į Lietuvą iš Vokietijos ir nuvežė vaiką pas gydytojus planinei operacijai atlikti. Nurodo, jog operacija nebuvo atlikta ir privalėjo grįžti atgal į Vokietiją ir, sūnui labai prašant, jį pasiėmė kartu sus savimi. Tvirtina, jog ieškovas nepasidomėjo vaiko sveikata, su vaiku susisiekė tik po savaitės, išvykus iš Lietuvos. Teigia, kad ieškovas buvo informuotas apie vaiko išvykimą į Vokietiją ir tam neprieštaravo, jam buvo žinomi kontaktai tiek jos, tiek vaiko, tačiau ieškovas nesidomėjo vaiku, su atsakove nebendrauja.

Teigia, ieškovui naudojus jos duotus pinigus ne vaiko poreikiams tenkinti, leidus vaiką į mokyklą sergantį, suprastėjus vaiko mokslams, nesutarus sūnui su ieškovo drauge ir jos vaiku. Nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas vaiką išsivežti ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui, nepagrįstai varžo jos ir vaiko teises.

Ieškovas N. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad atsakovė su juo nesitarė ir neinformavo, jog pasiims vaiką iš mokyklos ir išsiveš į Vokietiją. Sutinka su skundo teiginiais dėl vaikui atliktinos planinės operacijos, tačiau pažymi, jog vaikas į mokyklą buvo išleistas sveikas, o kad jis susirgo, atsakovė ieškovo neinformavo.

Teigia, jog atsakovė į Lietuvą atvyko labai trumpam laikotarpiui, kas leidžia teigti, kad turėjo tikslą pasiimti vaiką ir išsivežti į užsienį, o priešieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog vaiką išsivežė nuolatiniam gyvenimui.

Neigia atsakovės teiginius dėl aplinkybių, susijusių su vaiko leidimu į mokyklą šiam sergant, mokslo pasiekimais, dėl santykių su drauge ir jos vaiku.

Tvirtina, kad atsakovė absoliučiai eliminavo jo teisę bendrauti su vaiku, jį matyti ir dalyvauti jo auklėjime, tuo pažeisdama tiek jo, tiek vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 144 straipsnyje nustatytas sąrašas laikinųjų apsaugos priemonių, kurios gali būti taikomos dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, tiek ir teismo iniciatyva, įstatyme numatytais atvejais. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tam tikrų kategorijų bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali taikyti minėto straipsnio 2 dalyje išvardytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytos laikinosios apsaugos priemonės – be teismo leidimo uždrausti išsivežti vaiką iš Lietuvos Respublikos taikymo aspektą, pirmiausia pažymi, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė nors tiesiogiai nėra reglamentuota CPK 144 straipsnio bei CK 3.65 straipsnio nuostatose ir nėra reikalavimo įvykdymą užtikrinanti priemonė, tačiau teismų praktikoje naudojama kaip kraštutinė priemonė šeimos bylose, esant šalių konfliktiniams santykiams, siekiant išvengti galimos žalos saugomiems asmens (šiuo atveju vaiko) interesams. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo išsivežti vaiką – taikymas aktualus tada, kai viena iš šalių ketina vaiką išsivežti iš Lietuvos Respublikos valstybės į kitą valstybę, kas reiškia, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas iš esmės pasižymi gyvenamosios vietos – šalies aspektu, vertinant realios grėsmės pagrįstumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė S. T. neneigia be ieškovo N. T. žinios ir sutikimo išvykusi su sūnumi Kajumi gyventi į užsienį. Be to, byloje esančiame priešieškinyje išdėstytos aplinkybės bei reikalavimų formuluotė leidžia spręsti apie atsakovės apsisprendimą su sūnumi gyventi Vokietijoje.

Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose pirmiausia būtina užtikrinti, jog kuo mažiau būtų pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai, todėl pagrindas taikyti šias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno iš tėvų teisės ir interesai.

CK 3.156 straipsnio nuostatos nustato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o šio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis numato, jog vaikas turi teisę būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog dėl sūnaus gyvenamosios vietos užsienio šalyje, šalys buvo susitarusios, nepaneigė ieškovo teiginių, jog jo teisė, o tuo pačiu ir mažamečio sūnaus teisės bendrauti yra ribotos. Esant minėtoms aplinkybėms egzistuoja aplinkybė, jog S. T. dirbant užsienyje ir jai su sūnumi išvykus iš Lietuvos Respublikos, teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog atsakovė sudariusi neterminuotą būsto nuomos sutartį, pateikta terminuoto darbo (iki 2017-06-28) sutarties kopija nesuteikia pagrindo manyti, jog atsakovė turi stabilias pajamas. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje sprendimo įvykdymo grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė procesines teisės normas, kadangi išvežus sūnų į užsienį be ieškovo sutikimo ir esant šalių ginčui dėl mažamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, būtų ribotos galimybės įvertinti vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas, todėl būtų pažeisti vaiko interesai bei pažeista proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (jeigu tektų kreiptis į užsienio valstybės nacionalinį teismą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti) ar tapti visiškai neįmanomu, realiai neįvykdomu, jei, pvz., atsakovė nuslėptų vaiko buvimo vietą arba ją periodiškai keistų. Rizika, jog teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar netgi padarytas neįmanomu, sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 8 p.). Būtina įvertinti ir tai, jog neuždraudus atsakovei išvežti nepilnametį sūnų be vaiko tėvo sutikimo, nepilnametis vaikas, pats to nesuprasdamas, gali būti išvežtas į užsienį ir tokiu būdu atskirtas nuo tėvo, tuo apribojant vaiko ir tėvo bendravimą kas itin pažeistų vaiko teises (CK 3.170 str.).

Apeliantės teiginiai, jog draudimas išsivežti sūnų į užsienį pažeidžia ne tik vaiko bet ir jos teises, į tinkamas darbo sąlygas ir gyvenimą, gyvenamąją vietą, atmestini. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog S. T. savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms pažeidžiant apeliantės nurodytas teises (CPK 12 str., 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pats savaime neapsprendžia ieškinio reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo, t.. ar ieškinys bus patenkintas, be to, šios priemonės yra laikino pobūdžio, apibrėžiamos teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Atsižvelgiant į nutarties 17, 19-20 punktus, naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.