Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-392-81/2009

2009m. rugpjūčio 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Arvydo Stankaus, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nuteistajam R. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK / 259 str. 2 d. padarymą 15 (penkiolikos) parų arešto bausme.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3d. , 65 str. 1d. 1 p. „a“pp., prie 2008-04-18 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos 6 mėn.14 d. laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės- 10(dešimt) parų, ir skirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 259 str. 2 d. padarymą nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 16 d., apie 20 val., prie klubo „duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytų asmenų už 20 litų neteisėtai įsigijo, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 0,178 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią neteisėtai laikė savo namuose (duomenys neskelbtini); 2009 m. vasario 19 d., apie 9.30 val., neteisėtai ją gabeno, kol (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikė policijos pareigūnai,

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo, jo gynėjo, prašiusių skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Apeliantas R. V. kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau – LR BPK/ 320 str. 3 d., nagrinėja apeliacinį skundą neišeidama už skundo ribų.

LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Paskirtoji bausmė turi būti adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, pavojingumui, o kartu ir nuteistojo pavojingumui bei pakankama įgyvendinti bausmės tikslus, realizuoti teisingumo principą, t.y. nuteistajam turi būti paskirta teisinga bausmė.

Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. V. atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas, teistumai neišnykę, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Teismas R. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, geranoriškai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas bausmė, atsižvelgė ir į tai, kad R. V. padarė tyčinę nusikalstamą veiką būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taip pat atsižvelgė į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas bausmės trukmę R. V. pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.

Atmetamas apelianto skundo teiginys, kad jam skirtoji bausmė yra per griežta, nes lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, geranoriškai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą ir nėra nustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę R. V. pripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, geranoriškai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai negali būti pagrindu švelninti teismo paskirtą bausmę.

Paskirtoji bausmė turi būti adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, pavojingumui, o kartu ir nuteistojo pavojingumui bei pakankama įgyvendinti bausmės tikslus, realizuoti teisingumo principą, t.y. nuteistajam turi būti paskirta teisinga bausmė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos stadiją ir kt. aplinkybes, t.y. tai, kad R. V. baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, anksčiau teistas, teistumai neišnykę, pagrįstai nuteistajam skyrė arešto bausmę.

LR BK 64 str. 1 d. reglamentuojama, kad jeigu naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Teismas, vadovaudamasis šiomis įstatymo normomis, paskyręs bausmę R. V. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 259 str. 2 d. padarymą, bausmę subendrino su 2008-04-18 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad R. V. 2008-12-09 nutartimi lygtinai paleistas į laisvę iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį/b.l.66, 84/. Pažymėtina, kad nustatant neatliktos bausmės dalį asmeniui, kuris buvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, bendrinama likusi realiai neatlikta bausmės dalis iki nuteistasis buvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą. Dėl šių motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu, subendrindamas dalinio sudėjimo būdu su neatliktos bausmės dalimi, teisingai taikė LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas.

Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad teismas galėjo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, skirdamas bausmę teismas turėjo taikyti LR BK 62 str. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR BPK 54 str. 3 d. ir 62 str. reglamentuojama kada galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Teisinio pagrindo taikyti LR BK 62 str. ir 54 str. 3 d. šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į asmenybę bei sunkią būklę teismas turėjo jį atleisti nuo bausmės.

LR BK 76 str. 1 d., apibrėžiančioje atleidimo nuo bausmės pagrindus, nurodyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Tokiu atveju teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Atleidimas nuo paskirtosios bausmės vadovaujantis LR BK 76 str. 1 d. nuostatomis galimas esant dviem sąlygom: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga ir 2) dėl šios ligos bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui atlikti būtų per sunku. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad R. V. serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Išraše iš medicininių dokumentų matyti, kad 2009-03-26 jam atlikta laparatomia, operacija ir pooperacinis laikotarpis be komplikacijų, bendra sveikatos būklė patenkinama, prognozė palanki, uždrausta rūkyti, gerti alų/b.l. 121/. Teisėjų kolegija nurodo, kad medicininė pagalba ar gydymas, jei jie reikalingi ,yra suteikiami įkalinimo įstaigoje.

Baudžiamojoje byloje nėra pagrindo atleisti R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2009-05-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. V. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus. Teisinio pagrindo bausmę švelninti ar R. V. atleisti nuo bausmės nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.