Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjasVirginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal E. J.-P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal E. J.-P. ieškinį atsakovams AB DNB bankui ir V. K. dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl ieškinio reikalavimų pobūdžio vertinimo.

Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams AB DNB bankui ir V. K. dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuriuo teismo prašo pripažinti negaliojančia 2008-05-27 kreditavimo sutartį Nr. K-2418-2008-11 dalyje, kuria ieškovė E. J.-P. yra 124246,98 EUR kredito, skirto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui, gavėja; pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro D. B. 2008-07-23 patvirtintą hipotekos lakštą, hipotekos identifikavimo kodas Nr. 01120080019494, ir išregistruoti jį iš Hipotekos registro; taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą AB DNB banką grąžinti ieškovei sumokėtus AB DNB bankas 22500,00 Lt pagal 2008-05-27 kreditavimo sutartį Nr. K-2418-2008-11.

Ieškinys paduotas apylinkės teismui ir apmokėtas žyminiu mokesčiu kaip turtinis reikalavimas nuo 22500 litų sumos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog teismas, siekdamas nustatyti reiškiamo reikalavimo pobūdį (turtinis ar neturtinis), turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką, o šį klausimą galima teisingai išspręsti tik nustačius pareikšto ieškinio rūšį ir teisines pasekmes, kurios atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju. Ieškiniai yra skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Tiek pinigų perdavimo pagal sandorį fakto ginčijimas, tiek reikalavimas pripažinti šį sandorį negaliojančiu, kai restitucija šalies pareikšto reikalavimo atžvilgiu negalima (nes tiek patenkinus, tiek atmetus ieškinį, šalis nepraturtėtų), yra neturtinio pobūdžio reikalavimai ir teismas negali reikalauti už jų nagrinėjimą mokėti proporcinį žyminį mokestį. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti iš dalies negaliojančia kreditavimo sutartį ir jos pagrindu sudarytą hipotekos lakštą. Ieškovė ieškiniu įrodinėja, jog atsakovai sudarė kreditavimo sutartį nesąžiningai ir neteisėtai, nes ieškovė pagal kreditavimo sutartį 124.246.98 EUR (428.999.98 Lt) dydžio kredito negavo ir šie sandoriai ieškovei negalėjo sukelti jokių pasekmių. Ieškovė šiais ieškinio reikalavimais neprašo priteisti pinigų ar išreikalauti turtą, o nustatyti faktus, t.y. reiškia negatyvų ieškinį dėl sandorio negaliojimo fakto pripažinimo. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimus dėl dalies kreditavimo sutarties ir hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais pripažino turtiniais. Ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteisimą turtą ar priteisimas lėšas. Ieškovė kartu su reikalavimais pripažinti sandorius negaliojančiais reiškia reikalavimą taikyti restituciją, t.y. turtinį reikalavimą, nes ieškovė yra sumokėjusi 230.000 Lt AB DNB bankui, o ieškovės kredito dalis pagal sutartį sudarys 207.500 Lt (415.000 Lt / 2). Todėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atveju, ieškovės turtinė nauda laikytina 22.500 Lt dydžio suma, už kurią ieškovė jau sumokėjo proporcinį žyminį mokesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantės teigimu, ieškinys dėl hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atitinka neturtinio ieškinio kriterijus, o ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008-05-27 kreditavimo sutartį dalyje, kuria ieškovė E. J.-P. yra 124.246,98 EUR kredito, skirto gyvenamojo namo įrengimui, gavėja yra turtinis, tačiau jo suma yra tik 22.500 litų, kuriuos ieškovė prašo restitucijos pagrindu priteisti iš banko, todėl ginčas yra nagrinėtinas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Tokia ieškovės pozicija vertintina kritiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Sutartinės hipotekos atsiradimo pagrindas yra sandoris, kuriam taikomos bendrosios civilinės teisės normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į civilinių bylų rūšinio teismingumo kriterijus, kuriuos lemia ir materialiųjų santykių pobūdis, CPK 27 straipsnyje nurodomi ginčai, kuriuos apygardų teismai nagrinėja kaip pirmoji instancija. Vienas iš civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams kriterijų yra ieškinio suma. Civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas); ieškiniai už turtinius ginčus apmokami proporciniu žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnis). Ieškinio suma pagal turtinį reikalavimą nustatoma pagal CPK 85 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Taigi turtinio reikalavimo suma lemia ieškinio teismingumą ir žyminio mokesčio dydį, todėl kiekvienu atveju turtinio ginčo tinkamas įkainojimas yra teisiškai reikšmingas. Jeigu turtinis reikalavimas pagal CPK 85 straipsnio taisykles negali būti įvertintas pinigais, jis laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir toks ieškinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu. Ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.

Nagrinėjamu atveju pasirašius ginčijamą kredito sutartį bankas įgijo teisę iš ieškovės reikalauti sumokėti atsakovui 124.246,98 EUR kredito. Ieškovė ginčija paskolos sutartį šioje dalyje ir hipotekos sandorį, t. y. ginčija atsakovo turtinę teisę gauti iš ieškovės paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą ir nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Atmetus ieškinį, ieškovei liktų turtinė pareiga. Ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo turtinio reikalavimo teisė ir dėl to atsakovas patirtų turtinių praradimų. Be to ieškinio tenkinimo atveju būtų panaikinta ir atsakovo daiktinė teisė, t. y. teisė reikalauti perduoti įkeistą turtą ir teisė išsireikalauti iš jo įsiskolinimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, nes jos apibrėžtos ieškinio reikalavimais ir įkainojamos pagal ginčijamos teisės vertę. Kadangi ginčijama suma yra ne mažesnė nei 124.246,98 EUR, byla teisminga apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pareikštą reikalavimą byloje turtiniu, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias ieškinio sumos apskaičiavimą bei teismingumo taisyklių taikymą.

Kiti apeliantų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.