Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos duodančios išvadą, VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS Kazlų Rūdos savivaldybėje atstovei R. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui G. A., institucijai duodančiai išvadą VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS Kazlų Rūdos savivaldybėje dėl materialinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimas negautas. Institucijos duodančios išvadą, VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS Kazlų Rūdos savivaldybėje, atstovės nuomone ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti ( CK 3.3 str.).

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės . Jei tėvai savo noru neteikia vaikui išlaikymo, tai išlaikymas iš tėvų priteisiamas priverstinai ( CK 3.192 straipsnio 1 dalis ) .

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam , doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikų vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes ( Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys ) . Analogiškai nacionalinėje teisėje – CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas . Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį tiekiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo ( CK 3.3 straipsnio 1 dalis ), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių ( fiziologinių ) poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais vaiko poreikiais, o pastaruosius lemia jo gabumai ir polinkiai. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt. (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-36/2005 ).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai ( CK 3.192 str. 3 d. ) .

Iš šalių aiškinimų, bylos duomenų seka, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus N. A., g. (duomenys neskelbtini), tėvas, o sūnus gyvena su ieškove, kuri jį išlaiko ir rūpinasi juo.

Iš ieškovės aiškinimo seka, kad atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų jau nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, kuomet jie gyvena atskirai, nes prie sūnaus išlaikymo nuo 2018-11 neprisideda.

Šalių sūnaus N. A., g. (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu yra jau (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vieno mėnesio poreikių patenkinimui, ieškovės teigimu, reikalinga 400 Eur suma. O būtent: maistas 120 Eur (1dx4Eur), komunalinės paslaugos 35 Eur, rūbai 40 Eur, avalynė 26 Eur, patalynė/rankšluosčiai 3 Eur, ugdymui 15 Eur, laisvalaikiui 15 Eur, kirpykla 7 Eur, laisvalaikio priemonės (dviratis, paskirtukas ir kt.) 10 Eur, higienos priemonės 10 Eur, skalbimo priemonės 3 Eur, rinkliavos mokykloje/neplanuotos išlaidos 10 Eur, vitaminai ir vaistai 15 Eur, atostogoms (išvykos ir kt. : į mokyklą kiekvieną rytą 15 km važiuoja traukiniu) 11 Eur, dienpinigiai 80 Eur (po 4 Eur x1 d).

Bylos duomenys (nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „M“- darbo užmokestis 452 Eur, iki tol dirbo UAB „V“ – darbo užmokestis 379 Eur, ieškovė turi vieno kambario butą, automobilį Peugeot 407, v/n (duomenys neskelbtini), 2005 m. laidos) liudija kokia dalimi prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovė. Ieškovė su sūnumi šiuo metu gyvena ieškovės motinai priklausančiame žemės sklype įsigytame ir pastatytame mobiliame adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovės mama (pensininkė) padeda jai išlaikyti sūnų.

Iš ieškovės aiškinimo, bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas nedirba (iš darbo L. g. atleistas dėl girtavimo), nuo 2018-10-20 iki 2019-03-18 jam per VSDFV Utenos skyrių buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka – viso išmokėta 2337,02 Eur; nuo 2019-03-19 bedarbio statusas nutrauktas asmeniui be svarbių priežasčių atsisakius siūlomo tinkamo darbo. Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamas turtas: negyvenamoji patalpa –ūkio patalpa (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); vieno kambario butas (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalis vieno kambario buto (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalis pastato-ūkinio pastato 2.5- unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis pastato ūkinio pastato (2.7-unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ patalpos/butai , adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ patalpos/butai (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas automobilių neturi. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi (VĮ RC Gyventojų registro (duomenys neskelbtini) pažyma apie asmens duomenis). Iš ieškovės aiškinimo seka, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas.

Minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama orientacinio kriterijaus sąlygomis tai, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti vadovaujamasi LR CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2018-01-01 minimali mėnesinė alga yra 400 Eur, o nuo 2019-01-01 buvo 555 Eur .

Tokiu būdu, byloje surinktų įrodymų viseto duomenys įgalina teigti, kad atsakovas, būdamas tik 44-erių metų amžiaus, sveikas ir darbingas, neturintis kitų išlaikytinių, realiai turėjo ir turi galimybę mokėti sūnui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį nuo 2019-02-01. Todėl, atsižvelgiant į materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą bei būtinų vystymosi ir išsilavinimo sąlygų sudarymą, išlaikymas šalių sūnui iš atsakovo priteisiamas periodine išmoka po 200Eur kas mėnesį nuo 2019-02-01 iki dukros pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė ( CK 3.192 str.,3.196 str.1d.1 p., 3.200 str., 3. 208 str.) .

Iš atsakovo priteisiamas ir išlaikymo įsiskolinimas. Re­mian­tis CK 3.200 straips­niu iš­lai­ky­mas tu­ri bū­ti pri­tei­sia­mas nuo tei­sės į iš­lai­ky­mą at­si­ra­di­mo die­nos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. To­kią tei­sę at­sa­ko­vo ne­pil­na­metis vai­kas pa­gal kil­mę įgi­jo nuo jo gi­mi­mo die­nos ( CK 3.137 straips­nio 1 da­lis, 3 da­lis) . Pa­gal CK 3.192 straips­nio 1 da­lį tė­vai pri­va­lo ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius vai­kus nuo tei­sės į iš­lai­ky­mą at­si­ra­di­mo die­nos, t. y. nuo vai­kų gi­mi­mo die­nos. By­lo­je nu­sta­ty­ta, kad at­sa­ko­vas, bū­da­mas vai­ko tė­vu (pa­gal kil­mę), pa­rei­gos iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­metį vai­ką ne­vyk­do nuo 2018-11-01. To­dėl iš jo, re­mian­tis CK 3.200 straips­niu, pri­tei­sia­mas 600Eur dydžio iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mas už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2019-01-31 , t.y. už 3 mėn x po 200 Eur = 600 Eur ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004).

Iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos šios turėtos bylinėjimosi išlaidos: 240 Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (CPK 93 str.).

Iš atsakovo valstybei priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: 72 Eur žyminio mokesčio (nuo priteistinos 200 Eur dydžio periodinės išlaikymo išmokos) bei 33,34 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą atlyginimo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str., 282 str, 1 d. 1 p.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui N. A., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) , 600 Eur ( šešis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2019-01-31, priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė L. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui N. A., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. vasario 01 d. (2019-02-01) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė L. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. A. ieškovės L. T. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidos: 240 Eur ( du šimtus keturiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo G. A. valstybės naudai 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) bei 33,34 Eur (trisdešimt tris eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (įmokos kodas 5660), sumokant VMI prie LR FM sąskaiton.

Nukreipti sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.