- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-495-45/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Rimantas Brazys (pran.), Jolanta Badaugienė
- Atsakovas
- S. R., S. S.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- J. S.
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1168-156/2008 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams S. S. ir S. R., trečiajam asmeniui J. S. dėl nuostolių priteisimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovių S. S. ir S. R. 706,20 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. vasario 23 d. dėl bendraatsakovio S. S., vairavusio S. R. priklausančią transporto priemonę „VW Pasat“ ( valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta K. Ž. priklausanti transporto priemonė „Fiat tipo“ ( valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu bendraatsakovio S. S. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę „VW Pasat“ ( valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieškovą, kuris šią žalą draudimo išmokos forma atlygino ir įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą iš atsakingo už eismo įvykį vairuotojo S. S. arba transporto priemonės savininko S. R..
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovų S. S. ir S. R. solidariai 706,20 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 706, 20 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime nurodė, kad S. R. priklausančiu ir S. S. vairuotu automobiliu apgadinto kito automobilio savininkui buvo išmokėta 706,20 Lt draudimo išmoka padarytai žalai atlyginti. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinta žalą padariusio asmens ir automobilio savininko, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių privalomojo draudimo sutartį, solidarioji prievolė grąžinti ieškovui atlygintos žalos sumą. Eismo įvykio metu automobilis pagal įgaliojimą, išduotą J. S., nebuvo parduotas, todėl automobilio savininku žalos padarymo metu buvo S. R.. Teismas ieškinį tenkino nusprendęs, kad tiek eismo įvykio tiesioginis kaltininkas S. S., tiek transporto priemonės savininkas S. R. yra atsakingi solidariai dėl nuostolių atlyginimo ieškovui ( LR CK 6.263 str. 2 d., 6.270 str. 2 d., 6.6 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. R. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo S. R. ir iš atsakovo S. S. ieškovui priteista solidariai 706,20 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteista po 29,50 Lt žyminio mokesčio ir po 6,10 Lt teismo išlaidų valstybei panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį prieš atsakovą S. R. visiškai atmesti; priteisti apeliantui už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
Teismas turėjo vadovautis specialiu LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, o ne CK normomis, numatančiomis solidariąją skolininkų pareigą ( civilinę atsakomybę). Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl teismo išvada dėl solidariosios atsakomybės nepagrįsta nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu ( CPK 185 str.).Žalą eismo įvykio metu kitam automobiliui tiesiogiai padarė tik jį teisėtai valdęs asmuo – transporto priemonės valdytojas atsakovas S. S., todėl yra visiškai pašalinamas teisinis pagrindas apelianto atsakomybei dėl nuostolių atlyginimo ieškovui atgręžtinio reikalavimo teise.Apeliantas nėra transporto priemonės savininkas nuo 2004-12-23, nes tą dieną savo transporto priemonę jis faktiškai pardavė ir perdavė pagal 2004-12-23 įgaliojimą J. S., kuri automobilio pirkimo įstatymo nustatyta tvarka dėl apeliantui nežinomų priežasčių neįformino. Automobilį atsakovui S. S. perdavė jo sutuoktinė J. S.. Tarp apelianto veiksmų ir veiksmų, kuriais teisėtas automobilio valdytojas atsakovas S. S. padarė eismo įvykį, žinodamas, jog vairuoja neapdraustą privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę, nėra priežastinio ryšio, todėl apeliantui negali būti taikoma jokia civilinė atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta transporto priemonės savininko ir atsakingo už žalos padarymą asmens pareiga atlyginti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą yra solidarioji; teisės aktai nustato privalomą sandorių registravimą parduodant transporto priemonę, todėl neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių remdamosi kitais įrodymai, jų tarpe ir įgaliojimu; atlyginę ieškovui jo išmokėtą sumą bendraatsakoviai turi teisę spręsti tarpusavio atgręžtinius reikalavimus, vadovaudamiesi bendrosiomis skolininkų daugeto atsakomybės taisyklėmis; apelianto S. R. solidarioji atsakomybė kyla dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų, kuriose nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje valdomas ir naudojamas transporto priemones jų savininkai privalo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir kad transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdraustos iki jos yra įregistruotos, pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė solidariąją skolininkų pareigą reglamentuojančias teisės normas.
CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Vertinant, kokia atsakomybė taikytina atsakovams, reikia vadovautis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Transporto priemonių draudikų biurui sumokėjus draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę, biuras turi teisę reikalauti, kad asmuo, atsakingas už žalos padarymą, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Įstatymas aiškiai apibrėžia galimus civilinės atsakomybės subjektus, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone. Teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės taikymo tokiais atvejais klausimus, yra saistomas šio imperatyvaus reglamentavimo ir negali riboti Transporto priemonių draudikų biuro teisės reikalauti taikyti civilinę atsakomybę visiems galimiems jos subjektams. Pažymėtina, jog toks reglamentavimas, kai biurui suteikiama teisė reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš asmens, atsakingo už eismo įvykį, bet ir iš transporto priemonės savininko, siejamas su transporto priemonės savininko pareiga privalomai apdrausti jam priklausančią transporto priemonę ir įstatyme įtvirtintu draudimu nenaudoti bei neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonės (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnis). Transporto priemonės savininkas, neįvykdęs šios įstatyme numatytos pareigos, prisiima neigiamų pasekmių atsiradimo riziką, šiuo atveju – pareigą atlyginti neapdrausta transporto priemone eismo įvykio metu padarytą žalą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, numatanti galimybę reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, įtvirtina solidariosios skolininkų atsakomybės taisyklę. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tą faktą, jog biurui suteikta teisė reikalauti visos žalos atlyginimo iš abiejų atsakomybės subjektų, t.y. nustačius, jog eismo įvykio metu žala padaryta neapdrausta transporto priemone, tiek asmuo, atsakingas už žalos padarymą, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, laikomi atsakingais už padarytą žalą ir negali reikalauti padalinti prievolę – kiekvienas atsako už visos prievolės įvykdymą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad eismo įvykio metu 2005 m. vasario 23 d. apeliantas nebuvo transporto priemonės savininkas, kadangi transporto priemonė 2004-12-23 pagal įgaliojimą buvo faktiškai parduota trečiajam asmeniui J. S.. Iš byloje esančio 2004 m. gruodžio 23 d. įgaliojimo matyti, kad S. R. įgaliojo J. S. parduoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“ savo nuožiūra už nustatytą kainą ir sąlygas ( b.l. Nr. 42). Nors apeliantas nurodo, kad tą dieną transporto priemonę jis faktiškai pardavė trečiajam asmeniui J. S., tačiau šio sandorio tinkamai neįformino, t.y. pardavęs transporto priemonę jos neišregistravo ( Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių ( 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 1V-289 redakcija) 43.1 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilio savininku žalos padarymo metu buvo S. R., yra pagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad automobilio savininko atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad automobilio savininkas neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje valdomas ir naudojamas transporto priemones jų savininkai privalo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Įstatymui įtvirtinant solidariosios skolininkų atsakomybės taisyklę, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl solidaraus nuostolių atlyginimo priteisimo iš asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir iš transporto priemonės savininko, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, yra teisėta ir pagrįsta.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinį skundą atmeta.
Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo S. R. valstybei priteistinos 4,72 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l. 108; LR CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. R. valstybei 4,72 litų ( keturis litus 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.