- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- I-1596-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06209-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas V. P. su 2013 m. spalio 31 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Kalėjimų departamentas) 2013 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 7S-865 „Dėl prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 7S-865); priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. (b. l. 1-4). Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, be kita ko, nurodo, kad tarnybą Kalėjimų departamente pradėjo (duomenys neskelbtini) Šiuo metu tarnauja (duomenys neskelbtini) pareigose; pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 13, o kvalifikacinė kategorija – I.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundo netenkinti, be kita ko, nurodo, kad: prievolės, dėl kurios kilęs ginčas šioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisės akte, todėl nėra pagrindo pareiškėjo reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo tenkinti teismine tvarka; Kalėjimų departamentas, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai, taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus; pareiškėjo reikalaujama darbo užmokesčio dalis buvo neišmokėta ne dėl Kalėjimų departamento kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas buvo nustatęs tokį teisinį reguliavimą, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai; sprendimas Nr. 7S-865 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus; teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, teismo sprendimo vykdymas atidėtinas 1 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 9-13).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, b. l. 14-15). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjas dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016.
Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl Departamento 2013 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 7S-865 „Dėl prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“ panaikinimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.