Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2022-06-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-2672-810/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-16
Bylos Nr.
2YT-2672-810/2022
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00242-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pareiškėjas
M. M.
Suinteresuotas asmuo
R. M., valstybės įmonės Turto bankas
Advokatai
Algis Prieskienis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2672-810/2022Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00242-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 16 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui M. M., jo atstovui advokatui Algiui Prieskieniui,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. M., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. M., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. M. tėvas E. M. po savo sutuoktinės V. M. mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), sulaukęs 96 metų amžiaus, mirė pareiškėjo tėvas E. M., kuris iki pat savo mirties nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas, kaip pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi pas palikimo atsiradimo vietos notarą ir padavė nustatytos formos prašymą palikimui, kuris priklausė palikėjui jo mirties dieną, priimti. Tvarkant palikimo priėmimo dokumentus paaiškėjo aplinkybė, kad paveldėtinas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), viešame registre yra registruotas mirusiojo velionio tėvo E. M. vardu ir šį paveldimą turtą pareiškėjo tėvai – tėvas E. M., miręs (duomenys neskelbtini) ir motina V. M., mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu. Notarė pareiškėjui žodžiu paaiškino, kad viešame registre esantis paveldimas nekilnojamasis turtas nors ir įregistruotas mirusiojo tėvo vardu, tačiau jis laikomas santuokiniu abiejų tėvų turtu, įgytu tėvams gyvenant santuokoje, todėl norint paveldėti visą tėvams priklausantį nekilnojamąjį turtą, reikėtų teismo keliu nustatyti šio turto dalis arba kitu būdu išspręsti paveldimo viso turto dalių priklausymą jau mirusiems tėvams. Mirus tėvo sutuoktinei V. M., pareiškėjo tėvas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė pas palikimo atsiradimo vietos notarą ir nepadavė pareiškimo apie palikimo priėmimą, o per šį terminą faktiškai priėmė mirusiajai priklausantį palikimą pradėdamas paveldimą turtą valdyti – name toliau nuolat gyveno, šiuo turtu betarpiškai naudojosi, jį prižiūrėjo, tvarkė, šienavo pievas, dirbo žemės ūkio paskirties žemę ir sprendė su šiuo turtu susijusius visus klausimus, mokėjo privalomus mokesčius ar rinkliavas ir šiuo visu nekilnojamuoju turtu naudojosi kaip savo turtu. Pareiškėjas įsitikinęs, kad šiuo atveju įstatyminio įpėdinio – pareiškėjo tėvo E. M., priimtas ir tinkamai valdytas palikimas yra laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo 2016 m. birželio 4 d., kai mirė jo sutuoktinė V. M. (b. l. 1-3).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. M. paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms pareiškime. Papildomai paaiškino, kad E. M. ir V. M. buvo pareiškėjo tėvai. Mamos mirties momentu – (duomenys neskelbtini) jo tėvai santuokos nutraukę nebuvo. Mirus tėvui pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kad jis kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad tėvas po motinos mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo įforminimo. Tėvai santuokoje buvo įgiję žemės sklypą, namą, ūkinius pastatus esančius (duomenys neskelbtini). Tėvai kartu gyveno šiuo adresu, mirus motinai tėvas toliau gyveno šiame name, juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Pareiškėjo brolis – suinteresuotas asmuo R. M. nei po tėvo, nei po motinos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, į jam tenkančią palikimo dalį nepretenduoja.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Algis Prieskienis pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime su pareiškėjo reikalavimu sutiko ir prašė jį tenkinti, į bylos nagrinėjimą neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 31-33).

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai . Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. M. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paveldimo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad E. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjų pareiškimas būtų patenkintas (b. l. 34-37).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus (b. l. 4, 8, 16). E. M. ir V. M. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Santuokos metu E. M. ir V. M. įgijo gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie VĮ „Registrų centras“ yra registruoti pareiškėjo tėvo – E. M. vardu (b. l. 10-12). V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Pareiškėjo tėvas E. M. buvo palikėją pergyvenęs sutuoktinis, turėjęs teisę paveldėti po sutuoktinės mirties likusį turtą pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis). Po sutuoktinės V. M. mirties E. M. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylą neužvesta (b. l. 18). Po tėvo E. M. mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad pareiškėjas negali visa apimtimi įgyvendinti savo teisių į paveldimą turtą, nes dalis tėvo vardu registruoto turto buvo įgyta santuokos metu (b. l. 9, 15).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo M. M., parodymai patvirtina, kad E. M. po savo sutuoktinės V. M. mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje esančių rašytinių įrodymų (VĮ Registrų centras pažymos apie asmens duomenis ir Druskininkų savivaldybės administracijos Leipalingio seniūnijos pažymos dėl fakto patvirtinimo) matyti, kad po sutuoktinės V. M. mirties E. M. toliau gyveno jam ir sutuoktinei priklausiusiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir prižiūrėjo gyvenamąjį namą bei pagalbinius pastatus (b. l. 16, 17). Visas turtas nekilnojamasis turtas buvo registruotas E. M. vardu (b. l. 10-12). Iš E. M. mirties liudijimo matyti, kad jo mirties vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Pareiškėjo teigimu E. M. rūpinosi visu po sutuoktinės mirties likusiu paveldimu turtu, šios aplinkybės bylos nagrinėjamo metu ginčijamos nebuvo, su tuo sutinka ir suinteresuotas asmuo pareiškėjo brolis R. M.. Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. M. tėvas E. M. po sutuoktinės mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po V. M. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad E. M. po savo sutuoktinės V. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą po E. M. mirties, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjas teikdamas pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pareiškimą apmokėjo 63,00 Eur žyminiu mokesčiu (b. l. 5), tačiau pareiškimo teismui pateikimo metu – 2022 m. balandžio 28 d. jį turėjo apmokėti 59,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu ((50 Eur x 117,60 / 100) CPK 80 straipsnio 9 punktas, 82 straipsnis), todėl pareiškėjui grąžintinas už pareiškimą permokėtas 4,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 9,72 Eur. Įvertinus, kad pareiškėjui yra grąžintina 4,00 Eur permokėto žyminio mokesčio, ši permokėta žyminio mokesčio suma įskaitytina į iš pareiškėjo priteistiną procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumą – 9,72 Eur, ir iš pareiškėjo priteistina 5,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (9,72 Eur – 4,00 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo M. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš pareiškėjo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 5,72 Eur (penkių eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė