Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui G. B. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. J. S.prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje sprendžiamas termino atnaujinimo klausimas nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku J. S. įrodantiems dokumentams pateikti.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijos.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motina D. S. , mirusi 1992 m. gruodžio 8 d., nustatytais terminais - 1992 m. balandžio 30 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (b.l. 37), tačiau po jos mirties pareiškėja iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų.

Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti.

Istoriniu aspektu vertinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentavusių įstatymų raidą, matyti, kad įstatymų leidėjas nuo pirmojo tokio įstatymo – 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ – priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pateikdami kompetentingoms institucijoms atitinkamus prašymus bei įstatymo nustatytus dokumentus. Paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymu Nr. IX-489 nustatant, kad prašymai atkurti nuosavybės teises turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., terminas papildomiems dokumentams pateikti paskutinį kartą buvo pratęstas 2003 m. birželio 19 d. įstatymu Nr. IX-1634, nustatant, kad nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.; šiuos terminus praleidę piliečiai pagal nurodytą teisinį reguliavimą buvo laikomi praradusiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Taigi, faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų, teisėjų kolegija vertina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Priimdamas 2004 m. spalio 12 d. įstatymą Nr. IX-2490 įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą, t.y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atstatomaisiais, įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas – priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Įstatymo nustatytu laiku ir tvarka prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 7,93 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pateikė D. S. 1992 m. balandžio 30 d. (b.l. 37). D. S. 1992 m. gruodžio 8 d. mirė (b.l. 11). 2015 m. rugsėjo 8 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja S. J. S. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos D. S. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b.l. 14-16). Pareiškėja siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į jos senelio, J. S. iki nacionalizacijos valdytą 3,96 ha žemės sklypą, kadangi į ½ dalį iš 7,93 ha žemės sklypo nuosavybės teisės jau yra atkurtos kito J. S. sūnaus M. S. paveldėtojams.

Kaip jau buvo paminėta, Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų giminystės ryšį su žemės savininku ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti. Svarbiomis minėto termino praleidimo priežastimis pareiškėja nurodė, kad anksčiau motina apie senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę nekalbėjo, motina gyveno viena, su dukra (pareiškėja) matydavosi labai retai, mažai bendravo, su tėvo giminėmis pareiškėja nebendravo, pareiškėjos vyras piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, naudojo prieš pareiškėją smurtą, neleido jai tvarkyti jokių teisinių reikalų (net paveldėjimo dokumentų po motinos mirties), tik vyrui mirus pareiškėja kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo po motinos mirties ir sužinojo apie galimybę atkurti nuosavybės teises į senelio valdytos žemės dalį.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Įstatymo normose nėra įtvirtinta, kokios terminų praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo bei protingumo principuose įtvirtintais kriterijais, taip pat ir šiuo klausimu suformuota LVAT praktika (ABTĮ 15 str., 21 str. redakcijos, galiojusios nuo 2016-07-01). Nežinojimas apie būtinumą pateikti nuosavybės ir giminystės dokumentus pripažįstamas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, tačiau tik įrodžius, kad asmuo tikrai neturėjo galimybės žinoti apie tokį faktą, bei pateikus įrodymus, kokiomis aplinkybėmis ir kada apie tai sužinojo. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas gali vertinti, kiek laiko praėjo nuo sužinojimo apie reikšmingas aplinkybes, ar pareiškėja elgėsi rūpestingai, ar operatyviai siekė įgyvendinti savo teises (LVAT 2008-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1516/2008 ir kt.). Pareiškėja ir jos atstovė tvirtina, jog apie būtinumą pateikti giminystės ryšį su žemės savininku ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ji sužinojo tik 2012 metais ir iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų: kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, įgaliojo asmenį tvarkyti reikiamus dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kadangi pati neturi sveikatos ir reikalingų žinių. Teismui pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja anksčiau jokiame nuosavybės teisių atkūrimo procese nedalyvavo. Pateikti duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes (b.l. 11-24). Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjos šeimoje susiklostę paveldėjimo ir nuosavybės valdymo santykiai, apsprendžiantys galimybes dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, nėra įprasti ir standartinai.

Teismas pabrėžia ir tai, jog visuotinai teisėje taikomas protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad pareiškėja pažeidė paminėtas nuostatas. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje turi būti vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą (LVAT 2010-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-748/2010, 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes bei teisingumo, protingumo principų turinį, taip pat į administracinių teismų praktikoje suformuotą nuostatą, jog visos abejonės vertinamos skundą (pareiškimą) padavusio asmens naudai, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus, kuriuos įgyvendinant Įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai iš naikinamųjų buvo pakeisti į atnaujinamuosius, vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, pareiškėjos nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, objektyviomis kliūtimis, trukdžiusiomis realizuoti jos subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (ABTĮ 15 str., 21 str., 56 str., LVAT 2009-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-506/2009, 2013-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-246/2013, 2016-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, kolegija

nusprendė:

Prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. J. S. praleistą terminą giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, siekiant atkurti nuosavybės teises į senelio J. S. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.