Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1058-436/2016 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinį atsakovams R. P., A. R. P., trečiajam asmeniui Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr.lP-327-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodytą 0,9214 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį atsakovams R. P. ir A. R. P., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr.lP-327-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodytiems tikslams – Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti. Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 18 d.

Ieškinyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1013 „Dėl tarptautinio konkurso Kauno laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui ir zonos statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti komisijos sprendimo patvirtinimo“ yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija yra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (toliau - Kauno LEZ) esančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ir teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl Kauno LEZ esančios privačios žemės įsisavinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2014 m. liepos 11 d. priėmė įsakymą Nr. lP-(1.3.)-268 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ (toliau - NŽT 2014 m. liepos 11d. įsakymas), kuriuo buvo pradėta 0,9214 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio atsakovams R. P. ir A. R. P., esančio Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Priėmus NŽT 2014 m. liepos 11 d. įsakymą ir įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimui, kuriuo buvo atmestas skundas dėl NŽT 2014 m. liepos 11d. įsakymo panaikinimo, Ūkio ministerijos užsakymu Alliance valuations, UAB parengė Žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. VA-2015/04-17. Pagal vertinimo ataskaitą atsakovams mokėtinas 53 800 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą, iš kurio Žemės sklypo rinkos vertė – 53 800 Eur, kitų su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis – 0 Eur.

Ūkio ministerija 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (23.10-71)-3-2062 „Dėl sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projekto“ išsiuntė atsakovams sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją (toliau - Sutartis) projektą ir pasiūlė sudaryti sutartį. Raštu Ūkio ministerija taip pat informavo atsakovus, kad per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos atsakovai privalo raštu informuoti Ūkio ministeriją apie sutikimą ar nesutikimą sudaryti sutartį, o per nurodytą terminą nepateikus atsakymo dėl rašte pateikto pasiūlymo, bus laikoma, kad atsakovai nesutinka su sutarties sąlygomis. Ūkio ministerija 2015 m. gegužės 26 d. gavo atsakovo A. R. P. 2015 m. gegužės 22 d. pareiškimą apie tai, kad jis nesutinka sudaryti sutarties. Per rašte nurodytą terminą atsakovė R. P. nepateikė atsakymo dėl rašte pateikto pasiūlymo sudaryti sutartį, todėl laikytina, kad atsakovė R. P. nesutinka su sutarties sąlygomis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2015 m. rugsėjo 1 d. priėmė įsakymą Nr. lP-327-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ (toliau - ir NŽT), kuriuo Žemės sklypą paėmė visuomenės poreikiams ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydį – 53 800 EUR (NŽT 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo 2 punktas). Ūkio ministerija 2015 m. spalio 26 d. į AB DNB banke esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė NŽT 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo 1 punkte nurodytą atlyginimo sumą (53 800 Eur), skirtą sumokėti atsakovams atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ir nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtos žemės sklypo dydį, vadovaujantis Alliance valuations, UAB parengta žemės sklypo vertinimo ataskaita ir priteisti 950 Eur lygiomis dalimis iš atsakovų (po 450 Eur iš kiekvieno) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad jeigu teismas nuspręstų vadovautis teismo eksperto J. U. ekspertizės akte pateikta išvada, tuomet nustatyti, jog žemės sklypo rinkos vertė yra 54 721,04 Eur ir LR Ūkio ministerijai priteisi 925,11 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš atsakovų – po 462,56 Eur. Atsakovų reikalavimą dėl 5% metinių palūkanų priteisimo prašo atmesti.

Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu atstovas advokato padėjėjas A. K. palaikė ieškovo poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas – teisingo atlyginimo atsakovams už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, nurodė, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė turi būti apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintą individualų turto vertinimo būdą, kuris reiškia, kad ji apskaičiuojama atsižvelgiant į visas individualias konkretaus žemės sklypo savybes, be kita ko, naudojimo ypatumus, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimus, kitų asmenų teises į šį turtą (nuoma, įkeitimas, servitutas ir panašiai), draudimus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 9 punktas, Turto vertinimo metodikos 20.2 punktas). Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (Teismų praktika. 2014, 42, p. 43-64).

Iš byloje esančio ieškovo Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos atestuoto turto vertintojo Alliance valuations, UAB atlikto vertinamo žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. VA-2015/04-10 matyti, kad ginčo žemės sklypo vertė nustatyta 53 800 Eur. Turto vertės nustatymo data yra 2015 m. kovo 19 d. Tokia vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau - Metodika). Lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Žemės sklypo rinkos vertė nustatyta taip pat vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 17.1, 17.2 ir 17.5 papunkčių reikalavimais. Žemės sklypo rinkos vertę nustatė vertintoja D. A., turinti nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Alliance valuations, UAB vertinimo ataskaitoje nustatytą ginčo žemės sklypo vertę 53 800 Eur ieškovas Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 2015 m. spalio 26 d. pervedė į AB DNB banke esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovai nesutikdami su ieškovo teismui pateiktoje vertinimo ataskaitoje nustatyta ginčo žemės sklypo verte, pateikė teismui kito vertintojo atliktą to paties žemės sklypo vertinimo ataskaitą, kurią atliko UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ir to paties ginčo žemės sklypo rinkos vertę nustatė 89 000 Eur. Šios vertės nustatymo data yra 2015 m. rugsėjo 18 d. Vertinimą atliko nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją trintis turto vertintojas P. C., kuris tokią vertę nustatė taikydamas lyginamąjį metodą, patvirtintą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos. Taip pat vadovavosi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ normomis.

Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovei ir trečiajam asmeniui pripažinus, kad šioje byloje yra būtina skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, paskyrė ginčo turto vertinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui J. U.. Iš teismui pateikto šio teismo eksperto atlikto ekspertizės akto matyti, kad ekspertas taikė lyginamąjį metodą, kurio taikymas apibrėžtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarime Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad žemės sklypo 0,9214 ha bendro ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo, esančio Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015 m. rugsėjo 1 d., kai ši žemė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 1P-327-(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ buvo paimta visuomenės poreikiams, buvo 54 721,04 Eur.

Išplėstinė teisėjų kolegija formuodama vienodą praktiką analogiškose bylose yra konstatavusi, kad, teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 43-64).

Taigi, nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pateikti trys nurodyto pobūdžio įrodymai – tai ieškovės, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu atliktos turto įvertinimo ataskaita, atsakovų prašymu atlikta ginčo turto įvertinimo ataskaita bei teismo paskirta atlikta turto vertinimo ekspertizė. Tai yra, byloje surinkta grupė vienos rūšies įrodymų – asmenų, turinčių specialių žinių, nustatant turto vertę, išvadų, tačiau tik rašytiniuose įrodymuose – atsakovų pateiktoje turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta ginčo turto vertė ženkliai skiriasi nuo kituose įrodymuose nustatytos turto vertės. Teismo eksperto atliktoje ekspertizėje ir ieškovo užsakymu atliktoje vertinimo ataskaitoje nustatyta ginčo turto vertė yra artima. Be to, pažymėtina, kad iš visų trijų pateiktų turo vertės nustatymo išvadų, vienintelės teismo ekspertizės išvadoje ginčo turto vertė yra nustatyta būtent institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną –2015 m. rugsėjo 1 d. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą nesivadovauti atsakovų teikiamais įrodymais. Pažymėtina, kad jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – civilinio proceso kodekso 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197str.). Teismas pažymi tą aplinkybę, kad viena iš trijų išvadų apie žemės rinkos vertę yra gauta CPK nustatyta tvarka, t. y. teismui paskyrus atitinkamą ekspertizę. Kiti gi dokumentai gauti byloje pačių dalyvaujančių asmenų užsakymų pagrindu. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertas J. U., kadangi tai yra paskutinė ekspertizė, atlikta šioje byloje, ekspertizės atlikimo metu buvo vadovautasi anksčiau atliktų ekspertizių aktais, turto vertinimo ataskaitomis, dėl ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos, jo išvadų pagrįstumo nei vienas iš proceso dalyvių nepareiškė objektyvių ir pagrįstų abejonių, nes nei vienas iš proceso dalyvių neprašė kviesti eksperto papildomiems klausimams užduoti. Ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą. Pažymėtina, kad esminis nesutikimas tarp šalių dėl ekspertizės akte nurodytų turto verčių kyla dėl to, jog jos nepriimtinos atsakovams, jie pageidauja, kad ginčo turto vertė būtų nustatyta pagal jų užsakymu atliktą turto vertinimą. Minėta, teismas nesivadovauja nei atsakovų, nei ieškovo pateiktomis turto verčių nustatymo ataskaitomis ir vadovaujasi teismo ekspertizės duomenimis, kadangi teismo paskirtas ekspertas ginčo žemės sklypo rinkos vertę nustatė būtent institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, t. y. 2015 m. rugsėjo 1 d. Taip pat pažymėtina, kad teismo ekspertas atlikdamas turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę jokių sąlygų ir aplinkybių, kurios galėtų įtakoti turto vertės tyrimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nenustatė.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nustatytinas atsakovams R. P. ir A. R. P. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr.lP-327-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 0,9214 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 54 721,04 Eur.

Atsakovai, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo teismo iš ieškovės atsakovams priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Teismas pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalį prieš kreipdamasi į teismą žemės paėmimu suinteresuota institucija perveda sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovams R. P. ir A. R. P. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr.lP-327-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 0,9214 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 53 800 Eur, ieškovas Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 2015 m. spalio 26 d. pervedė į AB DNB banke esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įsiteisėjus šiam teismo sprendimui iš karto bus pervesta atsakovams. Nors teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo vertė yra 54 721,04 Eur, tačiau ši suma neženkliai didesnė, nei prieš nustatyta minėtu įsakymu, todėl šis reikalavimas nagrinėjamoje byloje negali būti tenkinamas. Visų pirma, pažymėtina, kad turto paėmimą visuomenės poreikiams tiek ginčo teisinių santykių metu, tiek ir dabar reglamentuoja specialūs teisės aktai (Žemės įstatymas), kurie nenumato valstybei pareigos mokėti procesines palūkanas. Be to, ginčo santykiai – žemės paėmimas visuomenės poreikiams priskirtini viešajai teisei, todėl dėl jų specifikos taikyti jiems privatinius santykius reglamentuojančias teisės normas nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog teigti, kad nagrinėjamuoju atveju valstybė (savivaldybė) yra praleidusi tam tikrų prievolių įvykdymo terminą, kol tiksliai nenustatyta pati prievolės apimtis, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų priteista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovų ieškinys tenkinamas iš dalies, atsižvelgiant į tai, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos mažinamos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė Ūkio ministerija ieškinyje prašė nustatyti, kad atsakovams R. P. ir A. R. P. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,9214 ha ploto žemės sklypą dydis yra 53 800 EUR. Atsakovai siekė – 89 000,00 EUR. Tai reiškia, kad ginčo suma yra 35 200,00 EUR. Teismas prieš tai nusprendė, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą minėtą žemės sklypą dydis yra 54 721,04 Eur, t. y. padidintas dydis nuo 53 800,00 Eur iki 54 721,04 Eur. Tai reiškia, kad atsakovų prašymas patenkintas 921,04 Eur suma, todėl patenkintų ieškovės Ūkio ministerijos reikalavimų proporcija sudaro 97,38 procentai (100 % – (921,04 Eur x 100 % / 35 200,00 Eur)).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė Ūkio ministerija už atliktą ekspertizę sumokėjo 950,00 Eur, tačiau įvertinus ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijas, ieškovei iš atsakovų turėtų būti priteista 925,11 Eur (950,00 Eur x 97,38 % / 100 %). Atsakovai šioje byloje turėjo 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl jiems iš ieškovės Ūkio ministerijos turėtų būti priteista 7,86 Eur (300,00 Eur x 2,62 % / 100 %). Atlikus įskaitymą, iš atsakovų ieškovei Ūkio ministerijai priteistina 917,25 Eur (925,11 Eur – 7,86 Eur), t. y. iš kiekvieno iš atsakovų ieškovei priteistina po 458,63 Eur.

Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalį žemės paėmimu suinteresuota institucija atleidžiama nuo žyminio mokesčio, todėl iš atsakovų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškinio suma yra 53 000,00 Eur, todėl mokėtinas už ieškinį žyminis mokestis yra 1365 Eur, tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškinys teismui pateiktas elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP), todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 1023,75 Eur (CPK 80 str. 7 d.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 13,33 Eur. Teismui nusprendus ieškinį patenkinti 97,38 procentus, iš atsakovų valstybei priteistina 996,93 Eur, t. y. iš kiekvieno iš atsakovų valstybei priteistina po 498,47 Eur žyminio mokesčio ir po 6,49 Eur (13,33 Eur x 97,38 % / 100 % / 2) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 80 straipsnio 7 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovams R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr.lP-327-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 0,9214 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 54 721,04 Eur.

Priteisti iš atsakovų R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 458,63 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš atsakovų R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 498,47 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 47 ct) žyminio mokesčio ir po 6,49 Eur (šešis eurus 49 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant atitinkamai mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“ arba „bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.