Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2716-957/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-30
Bylos Nr.
1-2716-957/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35609-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
S. K.
Advokatai
Algirdas Grinevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2716-957/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35609-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.5.4.1; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,kaltinamajam S. K., jo gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2001 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį bei 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems mėnesiams; paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems mėnesiai;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas - 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant: 1) pradėti dirbti, toliau registruotis darbo biržoje arba mokytis; 2) būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi, darbu, darbo paieška ar lankymusi gydymo įstaigose; 3) gydytis nuo alkoholizmo, kaltinamajam sutikus. Kartu su bausme taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, 2017 m. vasario 1 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K., 2018 m. liepos 25 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje – restorane (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,40 promilės neblaivumo laipsnis) grasino nukentėjusiajai B. M. sakydamas „užmušiu, žinau kur tu gyveni ir dirbi, vakare palauksiu“ bei kumščiu trenkė nukentėjusiosios akivaizdoje į sieną, tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. K. apklausiamas teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną būdamas labai išgėręs eidamas užsuko į restoraną (duomenys neskelbtini). Norėjo dar alaus išgerti, pamatė tą darbuotoją, pasakė jai, kad per ją jau daug baudų turi. Ne kartą buvo, kad praeinant ji žiūri į jį, pirštais rodo, prieini normaliai pakalbėti, o ji policiją kviečia, kad neblaivus. Jis gavo baudą 240 eurų, nes sėdėjo lenkai, jis priėjo pas juos paprašyti 30 centų, lenkai ištraukė peilius ir norėjo ant jų pulti. Jis su draugu buvo. Jie pasitraukė, bet vis tiek jiems iškvietė policiją, nors jie peilių neturėjo, tik draugas turėjo tuščią plastmasinį butelį. Jį (S. K.) išvežė policija. Šį kartą jis ėjo išgėręs, užėjo išgerti alaus, pamatė padavėją, paklausė, kiek per ją baudų gali gauti. Pradėjo jai grasinti, kad žino, kur gyvena, kad užmuš, kad žino, kur dirba. Susinervavo, trenkė į sieną. Iš tiesų tai nežino, kur ji gyvena, jis buvo išgėręs, todėl taip sakė. Šaukė ant jos, keiksmažodžius vartojo. Tada jam buvo iškviesta policija, nuvežė į 2PK, palaikė pora valandų ir tada nuvežė į areštinę, ten jis praleido dvi paras. Taip elgėsi per alkoholį, jį vartoja dažnai, narkotikų nevartoja. Ateityje galvoja nevartoti alkoholio, nes per jį daug problemų. Nedirba, nes antstolių daug turi, supranta, kad ateityje reikės išspręsti tai. Administracine tvarka daug kartų baustas taip pat per alkoholio vartojimą. Norėtų ir sutiktų pasigydyti nuo alkoholizmo. Nukentėjusiosios norėtų atsiprašyti, bet daugiau į kavinę neis, nes jei ji vėl jį pamatytų, tai gal vėl policiją iškviestų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusioji B. M. apklausta tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini), kavinėje-restorane (duomenys neskelbtini) vyriškis grasino klientui su peiliu. Dėl šio įvykio administratorė parašė pareiškimą. 2018 m. liepos 25 d., apie 22.00 val., į restoraną atvyko tas pats vyriškis ir pradėjo garsiai šaukti, priekaištauti dėl minėto pareiškimo, reikalavo, kad ateitų tas žmogus, kuris parašė pareiškimą. Minėtas vyriškis stovėjo prie baro, o ji stovėjo šalia, kai nuėjo pakviesti restorano darbuotojų ir apsaugos, vyriškis tai supratęs pradėjo grasinti, kad ją užmuš, žino kur ji gyvena ir dirba, palauks vakare ir užmuš ir sudavė kumščiu į sieną. Kadangi jis atrodė agresyvus ir elgėsi agresyviai, neprognozuojamai, ji jo grasinimą suprato kaip realų, todėl labai išsigando, bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Supratusi, kad apsauga atvažiuos vėliau, paskambino pagalbos telefonu 112. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė minėtą vyriškį, kuris jai grasino. Prie restorano su minėtu vyriškiu buvo dar 3 vyriškiai ir moteris, tačiau jie nieko negrasino ir jiems pretenzijų neturi (b. l. 9-10).

Liudytoja L. K. apklausta tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 25 d. buvo savo darbe kavinėje-restorane (duomenys neskelbtini). Apie 22.00 val. į restoraną atėjo neblaivus arba nuo narkotinių medžiagų apsvaigęs vyriškis, kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Priėjusi prie jo paklausė „gal galiu kuom padėti“, vyriškis piktai pasakė, „kur barmenė“ ir pradėjo eiti į barą, kur galima užeiti tik darbuotojams. B. M. jam pasakė, kad „ponas Jums čia eiti negalima“, tada jis atsakė rusiškai „mne p... (keiksmažodis)“ ir trenkė rankos kumščiu į sieną. Išsigandusi pradėjo spausti pavojaus mygtuką, kad atvyktų apsaugos darbuotojai, nes visi buvo labai išsigandę. Vyriškis išgirdęs, kad bus iškviesta apsauga išėjo į lauką, po to B. taip pat išėjo į lauką, nes nenorėjo, kad vyriškis pabėgtų, kadangi buvo iškviesta apsauga ir policijos pareigūnai. Tuo metu ji buvo viduje. Grįžusi B. į restorano vidų jai pasakė, kad minėtas vyriškis, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, grasino susidorojimu, bet ji šių žodžių negirdėjo, nes buvo restorano viduje. B. buvo labai išsigandusi, apsiverkusi. Vyriškis visą laiką buvo labai agresyvus, gestikuliavo rankomis, kad nori muštis, labai daug kalbėjo ir keikėsi rusiškai, bet rusų kalbos nelabai supranta, todėl pasakyti, kas buvo sakoma, negali (b. l. 20-21).

Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti pranešimo apie tai, kad kavinėje agresyvus vyras įžeidinėja darbuotojus turinys (b. l. 1).

Iš nukentėjusiosios B. M. 2018 m. liepos 25 ir 27 d. pareiškimų turinio matyti juose nurodytos vykusio įvykio aplinkybės (b. l. 3, 4, 5).

Iš 2018 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti apžiūrėta kavinės-restorano (duomenys neskelbtini) aplinka bei patalpos, kuriose vyko įvykis (b. l. 13-15).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Patrulių rinktinės patrulio J. P. 2018 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jiems atvykus pagal iškvietimą nukentėjusioji B. M. paaiškino, kad sulaikytasis J. K. jai grasino susidorojimu, kad bet kokiu atveju kada nors užmuš (b. l. 22).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. liepos 25 d., 22.52 val. S. K. nustatytas 2.40 prom. girtumas (b. l. 28).

Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis S. K. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną, būdamas labai išgėręs, eidamas užsuko į restoraną (duomenys neskelbtini). Norėjo dar išgerti alaus, pamatė darbuotoją, pasakė jai, kad per ją jau daug baudų turi. Pradėjo jai grasinti, kad žino, kur gyvena, kad užmuš, kad žino, kur dirba. Susinervavo, trenkė į sieną. Tokie kaltinamojo parodymai yra gana nuoširdūs ir patikimi, kadangi juos patvirtina kitų bylos įrodymų visuma. Antai nukentėjusioji B. M. apklausiama tyrimo metu taip pat parodė, kad 2018 m. liepos 25 d., apie 22 val. į kavinę (duomenys neskelbtini) atėjo iš anksčiau matytas vyriškis, kuris dalyvavo prieš mėnesį kitų asmenų konflikte, kuriame buvo naudojami peiliai. Šį kartą vyriškis atvykęs pradėjo garsiai šūkauti, priekaištauti dėl kavinės darbuotojų policijai anksčiau parašyto pareiškimo, tada ėmė grasinti, kad ją užmuš, žino, kur ji gyvena ir dirba, palauks vakare. Be to, dar sudavė kumščiu į sieną. Ji tokius grasinimus suprato kaip realius, todėl labai išsigando (b. l. 9-10). Iš esmės tokios aplinkybės išdėstytos ir nukentėjusiosios B. M. protokole-pareiškime bei kituose pareiškimuose (b. l. 3, 4, 5). Taigi nukentėjusioji iš esmės patvirtino ir kaltinamojo parodymus apie jai išsakytą grasinimą, jo smūgį į sieną. Panašias aplinkybes nurodė ir liudytoja L. K., kuri teigė, kad negirdėjo, ką nukentėjusiajai lauke sakė kaltinamasis, tačiau parodė, kad nukentėjusioji grįžusi į kavinę papasakojo, jog jai buvo grasinama, buvo išsigandusi, apsiverkusi (b. l. 20-21). Iš patrulio J. P. 2018 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jiems atvykus pagal iškvietimą nukentėjusioji B. M. paaiškino, jog sulaikytasis J. K. jai grasino susidorojimu, kad bet kokiu atveju kada nors ją užmuš (b. l. 22). Be to, tokias aplinkybes detalizuoja ir policijos registruojamų įvykių išklotinė, kurioje užfiksuotas pranešimas apie įvykį, o jo turinys iš esmės atitinka apklaustų asmenų parodymus (b. l. 1). Tuo tarpu kaltinime nurodytą aplinkybę, jog kaltinamasis analizuojamo įvykio metu buvo neblaivus, patvirtina alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. liepos 25 d., 22.52 val. S. K. nustatytas 2.40 prom. girtumas (b. l. 28). Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais teismas konstatuoja, jog nekyla abejonių, kad kaltinamasis S. K. nukentėjusiajai B. M. išsakė grasinimą nužudyti, kartu dar ir sudavė kumščiu smūgį į sieną, taip sustiprindamas nukentėjusiajai įspūdį, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji B. M. apklausiama tyrimo metu parodė, jog tokio kaltinamojo elgesio ir žodžių buvo įbauginta. Be to, teismas pažymi, kad kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nesivaldė, keikėsi, vartojo necenzūrinę leksiką, ką patvirtino apklausiamas teisme, o nukentėjusioji matė ir ankstesnį kitų asmenų konfliktą, kuriame dalyvavo ir kaltinamasis, o šiame konflikte buvo naudojami peiliai. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad ir liudytoja L. K. apklausiama tyrimo metu parodė, jog dėl tokio kaltinamojo elgesio nukentėjusioji B. M. buvo išsigandusi, apsiverkusi.

Teismo vertinimu, pirmiau aptarti kaltinamojo S. K. nukentėjusiajai išsakyti žodžiai, jų turinys ir kontekstas, kaltinamojo vartota leksika ir tonas, leidžia spręsti, kad jais buvo siekiama sukelti nukentėjusiajai stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti ją bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras neigiamos pasekmės – ji bus nužudyta ar sužalota. Esant tokioms aplinkybėms tokie kaltinamojo S. K. veiksmai pripažintini objektyviuoju BK 145 straipsnio 1 dalies požymiu – grasinimu nužudyti. Šis grasinimas išsakytas veikiant tiesiogine tyčia.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad aptartų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pakankama daryti išvadą, jog S. K., 2018 m. liepos 25 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje – restorane (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,40 promilės neblaivumo laipsnis) grasino nukentėjusiajai B. M. sakydamas „užmušiu, žinau kur tu gyveni ir dirbi, vakare palauksiu“ bei kumščiu trenkė nukentėjusiosios akivaizdoje į sieną, tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl S. K. skirtinos bausmės

Teismas, parinkdamas S. K. skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas nustatydamas S. K. skirtinos bausmės dydį ir parinkdamas rūšį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika vertinant visų bylos aplinkybių kontekstą yra gana pavojinga, jis grasino nužudyti. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Be to, teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. K. – nedirbantis (b. l. 40-41), teistas (b. l. 42-43), administracine tvarka baustas daug kartų, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 44-57), iš esmės dauguma jo nusikaltimų ir nusižengimų padarytos esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Tokių duomenų visuma rodo kaltinamojo pakankamą baudžiamajai atsakomybei kilti padarytų veikų pavojingumą. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustato kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kadangi tai pripažino ir pats kaltinamasis. Remdamasis pirmiau aptartomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad kaltinamasis S. K. turi nemažai susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, yra iš esmės piktybinis teisės pažeidėjas, turi asmeninių problemų dėl alkoholio vartojimo, kas ir lemia jo elgesį, priešingą visuomeninei tvarkai. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam S. K. už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Kartu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, uždraustina bausmės atlikimo laikotarpiu S. K. lankytis (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu jis įpareigotinas bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, ar lankymusi gydymo įstaigose, bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktu, atsižvelgus į tai kad kaltinamasis sutinka, jis įpareigotinas bausmės atlikimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir taikytini įpareigojimai bei draudimai, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankami ir nelaikytini akivaizdžiai per griežtais.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam S. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis S. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. liepos 25 d., 22.21 val. iki 2018 m. liepos 27 d. 12.50 val. (b. l. 25, 26), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, šios dvi kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtos dienos įskaitytinos į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu lankytis (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini) bei įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu lankytis (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini) bei įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtas dvi dienas, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 25 d., 22.21 val. iki 2018 m. liepos 27 d. 12.50 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Išaiškinti S. K., kad:

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Teisėjas Marijus Kursevičius