- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- 2S-644-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01786-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- B. S., D. P.
- Pareiškėjas
- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ir apsaugos ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens B. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ir apsaugos ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. S., D. P. ir antstolei E. M. dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos ir apsaugos ministerijos teismo prašė nustatyti, kad skolininko sutuoktinės B. S. vardu atidarytose banko sąskaitose ar sąskaitose, kurias ji atidarys savo vardu ateityje, esančių ir į jas pateksiančių piniginių lėšų, taip pat sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų, pusė priklauso skolininkui D. P..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi prašymą patenkino – nustatė, kad skolininkui D. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su sutuoktine B. S. priklauso ½ darbo užmokesčio, mokamo sutuoktinei B. S. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ (duomenys neskelbtini) “.
3. Teismas nustatė, kad skolininkas D. P. ir B. S. yra sutuoktiniai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 2 dalį laikytina, kad B. S. darbo užmokestis yra bendroji jos ir sutuoktinio D. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 2 dalimi, 3.117 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinių B. S. ir D. P. bendro turto (B. S. gaunamo darbo užmokesčio) dalys yra lygios, todėl abiem sutuoktiniams jos priklauso po ½ dalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo B. S. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių, netinkamai taikė proceso teisės normas, neišklausė proceso šalies B. S., dėl to skundžiama nutartis turi būti naikintina.
4.2. Suinteresuotas asmuo B. S. apie gautą teisme pareiškėjos prašymą ir paskirtą teismo posėdžio datą nebuvo informuota jokia forma. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d., nagrinėdamas bylą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, privalėjo patikrinti, ar apeliantei (B. S.) procesiniai dokumentai išsiųsti ir įteikti. Nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolio ir kitų suinteresuotų asmenų pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, tačiau pareiškimai dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo įprastai nagrinėjami žodinio proceso tvarka, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.
4.3. Nagrinėjamu atveju teismas nesilaikė CPK 123 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimų įteikti procesinius dokumentus asmeniškai arba kartu gyvenantiems asmenims, arba darbovietės administracijai. Suinteresuoto asmens tiek gyvenamoji vieta, tiek darbovietė yra žinoma. Tačiau nė vienu iš šių būdų procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. B. S., nežinodama apie teisminį procesą, neturėjo galimybės ginti savo teisių ir teisėtų interesų.
4.4. Nustatyta ½ dalis pažeidžia ne tik B. S. interesus, bet taip pat ir jos nepilnamečio vaiko interesus, neatitinka proporcingumo kriterijų. Nustačius tokią dalį atimama galimybė užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos ir apsaugos ministerijos nurodo, kad neprieštarauja apeliantės prašymui panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų, yra pagrįsta ir teisėta.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje vykdoma 19 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš skolininko D. P.. Vykdomosiose bylose antstolė nustatė, kad skolininkas D. P. nedirba, nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, tačiau jo sutuoktinė B. S. gauna darbo užmokestį, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2019-06-11 patvarkymu dėl skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio arešto Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininko sutuoktinės darbo užmokestis, gaunamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – ½ dalis nuo gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir ½ dalis nuo gaunamų pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Skolininkas per nustatytą terminą nepateikė antstolei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. 2019 m. liepos 9 d. antstolė išieškotojams pasiūlė CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
9. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju skolininkui pasiūlius pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, skolininkas tokio susitarimo nepateikė, todėl antstolė 2019-07-09 patvarkymu pasiūlė išieškotojams ir bendraturtei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo. Išieškotoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos ir apsaugos ministerijos kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo.
11. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji apie gautą teisme pareiškėjos (išieškotojos) prašymą ir paskirtą teismo posėdžio datą nebuvo informuota jokia forma, todėl buvo pažeistos apeliantės teisės pateikti savo paaiškinimus, įrodymus. Apeliantės teigimu pareiškimai dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo įprastai nagrinėjami žodinio proceso tvarka, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.
12. CPK 593 straipsnis numato, jog pareiškimus vykdymo procese teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos; pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio vietą ir laiką teismas šalis informavo teismo pranešimu apie posėdį viešai paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalimi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo rašytinio proceso tvarka, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo išsiųsta pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir apeliantei, kuri pasinaudojo teise skųsti teismo nutartį ir pateikti savo argumentus ir įrodymus, dėl to, kad byla buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka ir apeliantei nebuvo išsiųsti procesiniai dokumentai, jos procesinės teisės nebuvo pažeistos.
13. Apeliantė teigia, kad nustatyta ½ dalis pažeidžia ne tik jos interesus, bet taip pat ir jos nepilnamečio vaiko interesus, kadangi nustatyta ½ dalis neatitinka proporcingumo kriterijų, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, atimant galimybę užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius. Apeliantės manymu, teismas, spręsdamas klausimą dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, privalėjo aiškintis aplinkybes, ar skolininkas ir jo sutuoktinė gyvena skyrium, ar byloje, kurioje yra priteista skola iš vieno sutuoktinio, nėra duomenų, kad tai yra asmeninė vieno iš sutuoktinio prievolė, ar skolininko sutuoktinė viena dirba, taip pat aiškintis, ar prašoma nustatyta dalis atitinka šalių interesų pusiausvyrą, kadangi B. S. turi ir nepilnametį vaiką, kurį išlaiko. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina pagrįstais.
14. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, jei vieno iš sutuoktinių turtinė padėtis yra sunki. Pažymėtina, jog sutuoktinio gaunamos pajamos tiesiogiai susijusios su jo turtine padėtimi, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tai reikšminga teismui sprendžiant dėl CK 3.123 straipsnio taikymo.
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo aplinkybes, jog ji nebegyvena su skolininku, augina nepilnametį vaiką, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų B. S. ir D. P. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nesiaiškinęs aplinkybių, ar skolininkas ir jo sutuoktinė gyvena kartu, ar skolininkas ir sutuoktinė turi vaikų, koks skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dydis, ar nustatant ½ dalį skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų nebus pažeistos skolininko sutuoktinės ar nepilnamečio vaiko interesų, nesiaiškinant, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, galėjo netinkamai atskleisti bylos aplinkybes ir priimti neteisingą sprendimą.
16. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neištyrė faktinių aplinkybių, negalima daryti išvadų dėl priimtos nutarties pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju skundžiamos bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.