Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.2.4.6.2.2; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. lapkričio 11 d.

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorui Andrejui Klimaševskij,

viešame teismo teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirba (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. J. M. 2023 m. lapkričio 30 d. apie 16 val. 20 min. namo adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, mušdama ir kitaip smurtaudama, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios savo šeimos narės - mamos G. Š., sveikatą bei kėlė jai fizinį skausmą, o būtent: sugniaužusi rankų kumščius, juos stipriai spaudė prie nukentėjusiosios veido, po ko kojomis spyrė G. Š. į kojas, dėl ko po įvykio ant nukentėjusiosios kūno buvo užfiksuoti sužalojimai: ant kairio kelio priekinio – išorinio paviršiaus rusva kraujosruva, kraujosruva dešinės blauzdos vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamoji J. M. (toliau – ir kaltinamoji) kalta neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. grįžo iš darbo apie 16.50 val., buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nes nemažai išgėrusi darbe buvo, o grįžusi namo, adresu (duomenys neskelbtini), namie dar išgėrė vyno. Mama pastebėjo, kad ji neblaivi, bet jos nesipyko. Apie 18.00 val. jai pašildė valgyti ir nuėjo į savo kambarį. Tada apie 19.00 val. nulipo parūkyti ir vėl grįžo į 2 aukšto kambarį. Mama užlipo iš paskos ir pamatė, kad ji baigė gerti vyno butelį. Ji mamai tada negražiai pasakė „dink iš mano kambario ir uždaryk duris iš kitos pusės“. Mama susinėrė rankas ir jai pasakė, „o dabar pamatysi, kas tau bus“. Vėliau apie 19.20 val. atėjo brolis K. Š.. Jis į kambarį atėjo filmuodamas, atėjo su policija, mamos šalia nebuvo. Mamos ji nelietė tada, fiziškai nemušė, kitaip nesmurtavo, tik šiurkščiai pasakė išeiti iš kambario, uždaryti duris iš kitos pusės. Virtuvėje, kai šildė maistą nieko nebuvo, jos puikiai pavakarieniavo apie 19.00 val., ir jeigu ji būtų nukentėjusioji ji jau seniai būtų išėjusi pas K. Š., nes jis iš darbo grįžta apie 17.00 val. Brolis gyvena netoliese (duomenys neskelbtini). Pas mamą ant kojų mėlynės yra nuo (duomenys neskelbtini), nuo sėdėjimo, nuo psichotropinių vaistų, nuo to, kad ji labai griuvinėja. Su mama bendravo, kad pareitų namo, todėl padarė įrašus, kad vėl jos nekaltintų. Ji visada rūpinosi mama, neturėjo asmeninio gyvenimo. Jos santykiai su mama iki to įvykio buvo geri, normalūs, konfliktų nebuvo. 2023 m. kovą ją iš mamos nuvežė į (duomenys neskelbtini), nes ji buvo neblaivi ir išmetė telefoną mamos. Kur tą dieną buvo mamos telefonas ji nežino. Nakčiai ji vartoja psichotropinius migdomuosius vaistus, tačiau kai išgeria alkoholio, ji psichotropinių migdomųjų vaistų negeria, nes jie nesuderinami su alkoholiu. Ne kiekvieną dieną vartoja vaistus, atminties sutrikimų neturi, viską atsimena ir šį įvykį prisimena nuosekliai. Kad mama išėjo iš namų su chalatu ir šlepetėmis – negali būti, nematė kaip ji išėjo, ji galėjo persirengti ir išeiti. Kai pas ją buvo kambaryje ji buvo apsirengusi su kelnėmis, megztiniu, guminėmis šlepetėmis, kojinėmis. Po įvykio su mama kalbėjosi per Velykas, ji kalbėjo ir sakė, kad nori kad bylą nutraukti, aptarinėjo tai. Mėlynės, kraujosruvos pas mamą ant kojų- kairės kojos kelieno ir dešinės kojos blauzdos, buvo pora savaičių iki įvykio, ten ne mėlynės buvo, o plačios ružavos dėmės, kurios pas mamą yra nuo sėdėjimo, sintetinių kelnių. Tai kad už mamą rašė viską, o ji tik pasirašinėjo, tai yra senas planas atsikratyti ja. Prieš įvykį su broliu K. Š. santykiai buvo nekokie, nes jis sakė, kokio velnio ji atsigrūdo gyventi pas motiną. Jai mama pasakė, kad ją K. buvo nusivežęs pas notarą, suprato, kad mama visą turtą perrašė K.. Dėl rankų kumščių, kuriuos neva spaudė prie mamos veido – tai yra K. ir mamos fantazijos. Ji nei karto pirštu nelietė, tą dieną kumščiais negrūmojo, kumščių negniaužė ir špygų nespaudė prie mamos veido, nes ji alkoholio išgėrusi yra labai linksmas, taikus žmogus. Virtuvėje gražiai bendravo, ji jai valgyti padavė, bet mamai nepatiko, kad ji buvo išgėrusi. Ji su policija gražiai bendravo, nesikeikė.

3. Nors kaltinamoji savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, tačiau jos kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta pilnai kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

4. Nukentėjusioji G. Š. (toliau – ir nukentėjusioji) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. M. yra jos dukra, kuri nors yra darbšti, tačiau labai daug geria, alkoholikė ji, net darbuotojai ją parvesdavo namo. Tada namie virtuvėje dukra J. jai iš kojos spyrė vieną kartą ir kitą kartą į abi kojas, paskui jai špygas rodė, prie smilkinio kumščiu dėjo. Teisme parodė, jog kumščiai su špygom buvo pridėti prie smilkinio su viršutiniu žandikauliu. Dėl to ji jautė fizinį skausmą. Jai J. spyrė virtuvėje, kai ji sėdėjo, spyrė iš kojos du kart į abi kojų puses. Dėl to ji, taip kaip sėdėjo, su chalatu ir šlepetėm, nežinodama ko laukti iš išgėrusios, audringos J., išėjo pas K. ir pasakė, kad ji šitaip elgiasi. J. M. anksčiau buvo išvežta gydytis, jai ir dabar reikia gydytis, kadangi ji dažnai vartoja alkoholį. Ji užstodavo J. M. prieš kitus savo vaikus, priėmė ją gyventi, mylėjo. Ankščiau dukra J. buvo išvežta gydytis, skambino atsiprašė, sakė nesikartos taip, bet viskas pasikartojo. Ji pati nekvietė policijos, nes ėjo pas sūnų, kai pamatė, kad J. M. audringa. Sakė sūnui, kad ji taip ir taip, negali būti virtuvėje, sakė, kad J. M. mušė ją, viską papasakojo, kaip viskas vyko. Įvykio metu jos telefonas buvo virtuvėje ant stalo, ji pati neskambino policijai, nes nuėjo pas sūnų, kuris paskambino policijai. Tą dieną nebuvo nukritusi, po įvykio taip pat nebuvo nukritusi.

5. Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į šį įvykį atvažiavo, kai buvo iškviesta policija ir J. M. buvo uždaryta tarnybiniame automobilyje. Kai vyksta tokie triukšmai, mama skambina jai ir broliui. Praeitų metų vasario 28 d. važiavo tris kartus visos tarnybos, niekas negalėjo J. M. nuraminti, nes ji išgėrusi alkoholio yra agresyvi, nesiskaito su žodžiais. Tada ji buvo išvežta į (duomenys neskelbtini). Sesę myli, lankė ją tada, sūnus išvežė ją į (duomenys neskelbtini). Jie visi nori, kad ji nustotų gerti, tokie jos veiksmai prieš mamą buvo pastovus dalykas. Kai parvežė ją iš (duomenys neskelbtini) ji mamos atsiprašė, sakė negers, visi patikėjo. Po kelių mėnesių ji vėl pradėjo viską iš naujo. Po šio įvykio ji jau atvažiavo kai viskas buvo įvykę. Jai atvykus į įvykio vietą mama drebėjo, bijojo J. M., jai ne kartą sakė, kad bijo, visada bijojo, kai prasidėjo J. gėrimai. Pareigūnai nusifotografavo mamą. Ant mamos kojų matė mėlynes, įspyrimus, viena virš kelio, kita blauzdos srityje, ant vienos buvo paraudimas, ant kitos kaip mėlynės. Mama tada verkė, sakė baisu, kad savas vaikas taip daro, priėmė ją gyventi, norėjo palengvinti gyvenimą, o kaip gavosi viskas. Mama jai apie šį įvykį pasakojo tai, kad J. M. parėjo namo jau išgėrusi ir užlipusi į antrą aukštą gėrė. Mama sakė, kad J. M. virtuvėje spyrė jai į kojas, kumščiais, špygais į galvą kumščiojo. Mama jai sakė, kad J. M. paėmė mamos telefoną, kai mama norėjo skambinti jai ar broliui. Nemano, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti mamai krentant, nes sužalojimai skirtingose kojų pusėse, vietose. Mama prie jos nėra nukritusi. Kai J. M. išgeria ji labai agresyvi, ji maišo alkoholį su vaistais. Matė, kaip su pareigūnais mama bendravo savarankiškai, jie buvo šone, policija sakė, kad ji kuo puikiausiai atsako į visus klausimus.

6. Liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Kauno VPK vyriausiąja tyrėja, po įvykio atliko tarnybines pareigas pagal gautą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus senolė nurodė, kad smurtavo prieš ją, kad dukra spyrė iš kojų. Ji nufotografavo dvi kraujosruvas ant senolės kojų. Ji užfiksavo, kad prie nukentėjusiosios kojos kelio buvo paraudimas ir prie blauzdos vidinėje dalyje buvo susidaręs šviesios mėlynos spalvos paraudimas. Močiutė kalbėjo adekvačiai, todėl iš jos buvo paimtas pareiškimas, ji apklausta ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su kaltinamąja bendravo kiti pareigūnai ir ji šiek tiek bendravo, kaltinamoji buvo stipriai neblaivi, elgėsi agresyviai, prašė nuvažiuoti iki namų pasiimti vaistus, kuriuos ji geria. Ji kalbėjo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius, vengė bendrauti su pareigūnais, vengė papasakoti įvykio aplinkybes. Kiek bendravo su kitais, jie kalbėjo, kad moteris nevengia vartoti alkoholį ir kad tai ne pirmas kartas dėl smurto. Buvo bendrauta ne nukentėjusiosios namuose, o nukentėjusiosios sūnaus namuose. Rašant pareiškimą, kartu buvo močiutės artimieji, dirbo su kūno kamera. Sužalojimus jai parodė pati nukentėjusioji, apklausos metu dukra ir sūnus tik sėdėjo šalia kol ji viena bendravo su močiute. Nei K. Š., nei L. M. nepadėjo močiutei atsakinėti į jos klausimus, jeigu močiutė kokio klausimo nesuprato, tai jos vaikai padėjo kitaip suformuluoti klausimą, kad močiutė suprastų. Pareiškime nurodyta jos terminologija, kurios jei močiutė nesuprasdavo ji ar jos vaikai paaiškindavo.

7. Liudytojas K. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. vakare su vaikais sėdėjo namie, vakarieniavo, kuomet atėjo jo mama ne kaip visada, o verkdama, sakė gelbėkit. Atėjo jo mama su tapkėmis, be viršutinių drabužių, prašė iškviesti policiją, jis klausė, kodėl pati neišsikvietė namie, jam atsakė – iš jos telefoną atėmė. Tai jis mamos prašymu iškvietė policiją. Greitosios nekvietė, nes pagalbos nereikėjo, kraujai nebėgo, laukė pareigūnų kurie ir būtų nusprendę ar greitosios reikia. Tai buvo ne pirmas kartas, mamą anksčiau apstumdydavo ir panašiai, pernai vasario mėnesį ji prie jo akių grasino mamai, trankė telefoną, skambino J. M. sūnui M., pats sūnus jai iškvietė policiją, išvežė į gydymo įstaigą. Mama jau ne kartą J. atleido, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Patikėjo, kad ji gydysis ir leido jai gyventi toliau. Sesė J. M. žiemos metu dirbdavo iki pietų, nes neturi tiek darbų. Ir tą dieną, ji dirbo iki 13-14 val. Atėjusi mama pasakojo, kad sesuo J. M. jau nuo pietų pijokavo, po ko ją sėdinčią virtuvėje ant supamos kėdės mušė, spyrė į kojas, kišo špygas į veidą, atėmė telefoną ir vadino necenzūriniais žodžiais. Išsikvietus policiją mama sakė, kad skauda kojas, po to policija apžiūrėjo atidžiau. Kai su policija nuvažiavo iki mamos namų, sesuo J. gulėjo akivaizdžiai girta. Ar mama tą dieną buvo antrame aukšte pas J. M. – nežino, nes ten negyvena, ar mama pasakojo apie tai, kad ji būtų užlipusi pas J. M. – nežino. Mama atėjusi jiems pasakė, kad mušė ją. Pagalbos centrui nurodė, jog jo sesuo smurtavo prieš mamą, yra girtuokliaujama. Kai pareigūnai kalbėjo su mama, jis tuo metu su sese Laima pasitraukė į šoną, kad netrukdyti. Negirdėjo ką pareigūnai mamos klausinėjo, ir ką mama atsakinėjo. J. M. buvo paskirta nesiartinti prie mamos, o ji jau kitą dieną savavališkai pasisodino mamą, tardė ką norėjo, įrašinėjo viską. Jis norėjo, kad ji mamos atsiprašytų ir eitų gydytis. Nėra jokių turtinių motyvų, nes mama ir šiai dienai to namo savininkė, jam nieko nereik, jis turi savo.

8. Iš 2023-11-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką nustatyta, kad G. Š. nurodė, jog gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, kartu šiuo metu su ja gyvena jos dukra J. M.. Kartu gyvena apie du metus. 2023-11-30 apie 08.00 val. jos dukra J. M. išėjo iš namų į darbą. Dukra grįžo į namus apie 13.00 val. Po kurio laiko, kai ji buvo grįžusi į namus pamatė, kad ji yra neblaivi. 2023-11-30 apie 16.00 val. dukra J. M. nusileido į namo pirmąjį aukštą ir nuėjo į koridorių parūkyti, ji besirūpinanti jos sveikata pasakė jai, kad apsirengtų, nes sušals, tačiau ji tapo agresyvi, t. y. pradėjo ją įžeidinėti, sakydama tokius žodžius kaip „kūrva“, „sūsna“, „blet“, „blede“, taip pat jai rodydama „špygas“. Vėliau apie 16.19 val. jai paskambino kita jos dukra L. M., su kuria kalbėjo apie pasirūpinimą ja, pagalbą jai, kai dukra J. M. išvyks kuriam laikui iš jos namų. Išgirdusi J. M. jos pokalbį su kita dukra supyko, pradėjo žodžiu konfliktuoti su ja, ir po ko, t. y. apie 16.20 val., tyčia ne mažiau kai vieną kartą sugniaužusi abiejų rankų kumščius pridėjo juos prie jos abiejų skruostų, dėl ko ji jautė tuo metu fizinį skausmą, bei ne mažiau kaip tris kartus su abejomis kojomis spyrė jai į abejas kojas, dėl ko patyrė fizinį skausmą, kurį jautė iki šiol, bei sužalojimus, t. y. ant kairės kojos kelio matoma kraujosruva bei ant dešinės kojos blauzdos matomas paraudimas. Tuo metu GMP pagalba buvo nereikalinga, sakė, kad jei pasijus blogiau, kreipsis į gydymo įstaigą asmeniškai. Po dukros J. M. smurto ji dar stengėsi pati paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, ir iškviesti pagalbą, tačiau dukra atėmė iš jos juodos spalvos, su mygtukais, daugiau nežino jo duomenų, mobiliojo ryšio telefoną ir kažkur paslėpė, todėl ji nusprendė pabėgti iš namų, ir nuėjo pas sūnų K., kur ją priėmė sūnus ir jis iškvietė policijos pareigūnus. Tai ne pirmas kartas kuomet jos dukra J. M. smurtauja prieš ją, buvo pradėtas tyrimas policijoje, tačiau jis buvo nutrauktas, bet nepamena tiksliai dėl kokios priežasties. Taip pat jos dukra J. M. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, bei jai nustatyta depresija, vartoja vaistus, ar reguliariai negali atsakyti, dėl šių priežasčių dukra buvo gydoma įvairiose gydymo įstaigose, tačiau niekuomet jai nepadėdavo visiškai pasveikti. Dukra J. M. būdama apsvaigusi nuo alkoholio yra neprognozuojama, konfliktuoja, smurtauja, agresyvi. Visi konfliktai įvyksta dėl to, kad J. M. būna neblaivi (1 t., b. l. 33-42).

9. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. Š. poodinės kraujosruvos kojose padarytos dviem smūgiais kietu buku daiktu ir greičiausiai spyriais. Sužalojimai galėjo išsivystyti ir griūnant. Kūno sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai, tiek visumoje, tiek atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l 66-67).

10. Iš 2023-11-30 G. Š. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrima moteris, apie 1,50 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkinti rudos spalvos paltu, mėlynos spalvos marškiniais, pilkos spalvos kelnėmis, avinti rudos spalvos batais. Apžiūrėjus moters veido sritį akivaizdžių sužalojimų nematyti. Apžiūrėjus galvos plaukuotosios dalies sritį akivaizdžių sužalojimų nematyti. Apžiūrėjus moters dešinę ir kairę ranką akivaizdžių sužalojimų nematyti. Apžiūrėjus moters dešinę koją, ant blauzdos srities matosi paraudimas, kuris nufotografuojamas su masteline liniuote. Apžiūrėjus moters kairę koją, ant kairės kojos kelio matosi kraujosruva, kuri nufotografuojama su masteline liniuote. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nematyti (1 t., b. l. 43-52).

11. Iš 2023-11-30 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko G. Š., kuri paaiškino, kad dabar atėjo pas savo sūnų K. Š., nes buvo išvaryta iš savo namų esančių (duomenys neskelbtini), kuriose gyvena kartu su savo dukra J. M.. G. Š. nurodė, kad dukra namuose, virtuvėje ją puolė, įspyrė kelis kartus į kojas, sukėlė fizinį skausmą, keikė mamą, šaukė ant jos, atėmė iš jos mobilųjį telefoną, asmens tapatybės dokumentus ir išvarė iš namų. G. Š. taip pat parodė du ant kojų matomus rausvos spalvos sumušimus esančius ant kairės kojos virš kelėnio ir ant dešinės kojos blauzdos. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), J. M. buvo rasta namo antro aukšto miegamajame gulinti lovoje. Paklausus apie įvykio aplinkybes, ši paaiškino, kad jinai mamos nepuolė, tiesiog gulėjo lovoj, iš mamos daiktų neatėmė. Tvirtino, kad jos mama G. Š. serga psichinėmis ligomis, pati prisigalvoja, kad ją puola, pati kelia konfliktus, meluoja, o pas brolį išėjo pati šiaip sau, o ne dėl to, kad buvo išvaryta. Toliau pasakojo apie giminės konfliktus dėl turto nepasidalinimo ir atidavė iš savo rankinės ištraukus G. Š. pasą. Paaiškino, kad jį turėjo rankinėje todėl, nes pirko mamai vaistus ir reikėjo dokumento. Patikrinus J. M. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZJ 0204, patikros sertifikato Nr. 1938305, 19:39 val. nustatytas 2.26 prom. neblaivumas. J. M. pristatyta adresu (duomenys neskelbtini) į saugios nakvynės namus. Įteiktas šaukimas. Įvykis perduotas tyrėjams radijo ryšio šaukinys „(duomenys neskelbtini)“. Filmuota BODY (1 t., b. l. 7-14).

12. Iš alkotesterio duomenų nustatyta, kad po įvykio atvykus policijos pareigūnams buvo nustatytas J. M. blaivumas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZJ 0204, patikros sertifikato Nr. 1938305, ir 19:39 val. nustatytas 2.26 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 80-81).

13. Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas BPC garso įrašas pavadinimu: „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2023-11-30 19_06_13)“. Apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) garso įrašas buvo atsisiųstas iš Policijos registruojamų įvykio registro ir įrašytas į CD diską. Įrašo trukmė 1 min. 37 sek. Paleidus garso įrašą girdime moterišką ir vyrišką balsus. Moteriškas balsas sako: „vienas vienas du“, yra Bendrojo pagalbos centro darbuotoja (toliau- BPC darbuotoja), o vyriškas balsas sako: „laba diena“, yra pranešėjo (toliau – Pranešėjas). BPC darbuotoja: „labas diena, kas atsitiko?“ Pranešėjas: „labas diena, norėtume, kad su policija sujungtumėte“ BPC darbuotoja: „kas atsitiko?“ Pranešėjas: „nu atvejis yra toks, turiu mamą seną, pas mamą atsikraustė sesuo mano gyventi, ir jinai jau ne pirmą kartą smurtauja prieš motiną. Dabar mama yra išvaryta (duomenys neskelbtini) metų iš namų atėjusi iki manęs, sesuo yra girta, ją stumdo, kolioja.“ BPC darbuotoja: „mamai reikalingi medikai?“ Pranešėjas: „ne, dabar jinai pas mane. Mums reikėtų policijos. Jau nebe pirmą kartą, vieną kartą buvo vežta ir į (duomenys neskelbtini), na agresyvus žmogus. „ BPC darbuotoja: „o yra tenai namuose, tai yra, kur yra sesuo šiuo metu, mažamečių vaikų?“ Pranešėjas: „ne, mažamečių nėra vaikų.“ BPC darbuotoja: „ir koks adresas mamos?“ Pranešėjas: „mama dabar pas mane yra.“ BPC darbuotoja: „aš suprantu, dėl to klausiu, man yra reikalinga (kažką neaiškiai pasako)“ Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“ BPC darbuotoja: „nuosavas namas?“ Pranešėjas: „taip, nuosavas namas, jos namas.“ BPC darbuotoja: „o čia kuri gyvenvietė?“ Pranešėjas: „čia yra (duomenys neskelbtini)“ BPC darbuotoja: „(duomenys neskelbtini)?“ Pranešėjas: „jo, (duomenys neskelbtini) „ BPC darbuotoja: „gerai, ir patikslinkite dabar savo adresą“ Pranešėja: „aš gyvenu irgi toje pačioje gatvėje, savo name, irgi (duomenys neskelbtini) būtų, viskas tas pats.“ BPC darbuotoja: „mhu, (duomenys neskelbtini)“ Pranešėjas: „jo, mes jau nežinom ką daryti. Aną kartą vėl tas pats davėsi ir smurtauja prieš motiną seną, aš ne šeimininkas aš negaliu spręsti.“ BPC darbuotoja: „Supratau, jūsų vardas, pavardė?“ Pranešėjas: „aš būsiu sūnus, K. Š..“ BPC darbuotoja: „gerai, laukite tenai, namuose, informuosiu policiją“ Pranešėjas: „tai aš pas save lauksiu, nes ten bus muštynės.“ BPC darbuotoja: „taip, gerai, laukite namuose, informuoju. Viso.“ Garso įrašo pabaiga (1 t., b. l 82-84).

14. Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas du vaizdo įrašai pavadinti: „1704787766261860“ ir „1704787951174303“. Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu: „1704787766261860“, buvo atsiųstas J. M. advokato Lino Stanislavo Bagdono elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini), įrašytas į DVD bei įkeltas į IBPS prie apžiūros protokolų. Įrašo trukmė 5 min. Stebint vaizdo įrašą matome dviejų moterų dialogą. Pirmoji moteris - J. M., antroji moteris - G. Š.. Stebint vaizdo įrašą, matome kaip J. M. ir G. Š. viso vaizdo įrašo metu aiškinasi pareiškimo parašymo aplinkybes. Stebint toliau, matome, kad J. M. G. Š. klausia: „ 0:03:58 aš parėjau namo 17 valandą, o tu parašei pareiškime 16:20 val., tai kaip aš tave galėjau sumušti? Ir vaistus dar tau šeštą valandą padaviau“. 0:04:17 G. Š. atsako: „ai nežinau, J., man galvos nesuk, aš net nežinau nieko.“ J. pasiteiravus ką pasakys ji teisme 0:04:36 G. Š.atsako: „ pasakysiu tą ką žinau. Daugiau nieko. Nu, kad susistumdėm ir špygas parodei man“. 0:04:45 J. M. pasiteiravus: „ir viskas?“, 0:04:45 G. Š. atsako: „nu“. Daugiau šiam ikiteisminiam tyrimui reikšmingos medžiagos vaizdo įraše neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Antrasis vaizdo įrašas pavadinimu: „1704787951174303“ taip pat buvo atsisiųstas J. M. advokato Lino Stanislavo Bagdono elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini), įrašytas į DVD bei įkeltas į IBPS prie apžiūros protokolų. Įrašo trukmė 5 min. Stebint vaizdo įrašą matome virtuvėje, prie stalo sėdinčių dviejų moterų dialogą. Pirmoji moteris - J. M., antroji moteris - G. Š.. Šios moterys viso vaizdo įrašo metu diskutuoja buitiniais klausimais, apie G. Š. priežiūrą. Vaizdo įraše jokios reikšmingos informacijos dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo neužfiksuota (1 t., b. l. 85-87).

15. Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi objektai yra septyni vaizdo įrašai iš policijos pareigūno Body kamerų, kurių pavadinimai: „PSS-20231130-192446UTC+0200“, „PSS-20231130-195447UTC+0200“, „PSS-20231130-202447UTC+0200“, „PSS-20231130-205447UTC+0200“, „PSS-20231130-213426UTC+0200 (1)“, „PSS-20231130-213937UTC+0200“, „PSS-20231130-221054UTC+0200“, kurie įkelti iš policijos sistemos ir įrašyti į DVD bei įkelti į IBPS prie apžiūros protokolo. Apžiūrimi septyni kūno kameros vaizdo įrašai. Šie vaizdo įrašai buvo užfiksuoti policijos pareigūno T. B. dirbančio radijo šaukiniu K1723. Pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231130-192446UTC+0200“, įrašas buvo daromas 2023-11-30, įrašo pradžios laikas 19 val. 24 min. Įrašo trukmė 30 min. Paleidus vaizdo įrašą matome, kad policijos pareigūnai atvyko į pranešėjo namus. Įėjus į vidų matome, kad sėdi ant sofos senyvo amžiaus moteris, kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusioji. Ji policijos pareigūnams paaiškino, kad kartu su ja gyvenanti jos dukra 0:01:08 ją „spardo, purto, neduoda raktų, telefoną atėmė, špygom rodo“. Pasiteiravus pareigūno ar spyrė, ši 0:01:22 atsakė - „spyrė“. Toliau stebint vaizdo įrašą matome kaip nukentėjusiosios sūnus pasakoja seniau buvusių incidentų aplinkybes, kad sesuo turi problemų su alkoholiu, kad yra (duomenys neskelbtini). Toliau stebint vaizdo įrašą matome, kaip policijos pareigūnai su nukentėjusiosios sūnumi nuvyko į nukentėjusiosios namus, kuriuose yra jos dukra. 0:10:18 atvykus į nukentėjusiosios namus, antrame namo aukšte, gulinčią lovoje pareigūnai rado nukentėjusiosios dukrą J., kuri matėsi, kad yra akivaizdžiai neblaivi. Pareigūnas pasiteirauja kas nutiko, kodėl keliami namuose konfliktai su mama, ji atsakė: „niekas nekelia“. Pareigūnui pasiteiravus kodėl mama turi per tokius slidžius kelius eiti tokiu oru iš savo namų, ši atsakė: „todėl, kad ji yra (duomenys neskelbtini), viskas padaryta. O kas atsitiko, ką aš blogo dėl mamos padariau?“. Pareigūnui atsakius, kad „purtote, spardotės, įžeidinėjat“ ši atsakė: „čia kiekvienas taip gali sugalvoti“. 0:13:05 policijos pareigūnai prašo pasitikrinti neblaivumą, tačiau iš pirmo karto tai padaryti nepavyksta, moteris nevykdo pareigūnų reikalavimų pūsti stipriai, po ilgų įkalbinėjimų ir bandymų pūsti 0:14:50 nustatytas 2.26 prom. neblaivumas. Toliau stebint vaizdo įrašą, matome kaip J. konfliktuoja su savo broliu apie buitį, J. vartoja daug necenzūrinių žodžių. Toliau stebint vaizdo įrašą, matome kaip J. su policijos pareigūnais išeina į tarnybinį automobilį ir išvyksta pas nukentėjusiosios sūnų. 0:28:26 policijos pareigūnui informavus J., kad eina pabendrauti su jos mama, ši atsako: „ ji (duomenys neskelbtini) serga, jinai psichinis ligonis yra iš vis“. 0:29:37 pareigūnui pasiteiravus nukentėjusiosios ar spardė, mušė kojomis šiandien, ši atsakė: „spardė ir špygom rodė“. Pasiteiravus kur pataikė, nukentėjusioji abiem rankom parodė į savo kojų kelius, blauzdas, nurodė, kad ir dabar skauda. Pasiteiravus ar liko mėlynės, ši atsakė: „nežinau, aš nežiūrėjau“. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui šiame vaizdo įraše nėra. Įrašo pabaiga. Antras vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231130-195447UTC+0200“, įrašas buvo daromas 2023-11-30, įrašo pradžios laikas 19 val. 54 min. Įrašo trukmė 30 min. Paleidus vaizdo įrašą matome, kad policijos pareigūnas apžiūri nukentėjusiosios kojas, vietas kur buvo spirta, matėsi mėlynės, paraudimai. Sūnui pasiteiravus ar nukentėjusiosios rankos neapgnaibytos, ši atsakė „ne, tik špygas rodė“. Toliau stebint vaizdo įrašą matome kaip pareigūnas užduoda nukentėjusiai klausimus: „Jūs manot, kad ji turi priklausomybę alkoholiui?“, ši atsako – „taip“, pareigūnas: „ji yra ketinusi žudytis arba grasina, kad nusižudys?“, ši atsako: „taip, grasino, paskutiniu laiku, malkinėj“, toliau stebint vaizdo įrašą matome, kaip policijos pareigūnas tikslinasi informaciją apie tolimesnius procesinius veiksmus. 0:12:48 pareigūnui pasiteiravus nukentėjusiosios kur ją mušė, ši atsakė, kad virtuvėje spardė, abejomis kojom. Su rankomis rodė špygas, nemušė. Toliau stebint vaizdo įrašą matome kaip 0:15:17 policijos pareigūnas nueina link tarnybinio automobilio kuriame yra J. ir jos pasiteirauja ar mamos nemušė virtuvėje. J. atsakė: „nieko aš nedariau, jinai yra (duomenys neskelbtini). Nieko nedariau, jinai užpyko ir nuėjo pas K.. Jinai griuvinėja, ji yra psichinis ligonis“. Toliau stebint vaizdo įrašą matome kaip policijos pareigūnai tikslinasi informaciją, pildo procesinius dokumentus. Daugiau reikšmingos informacijos šame vaizdo įraše neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Trečias vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231130-202447UTC+0200“, įrašas buvo daromas 2023-11-30, įrašo pradžios laikas 20 val. 24 min. Įrašo trukmė 30 min. Paleidus vaizdo įrašą matome, kaip policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje pildo procesinius dokumentus. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Ketvirtasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231130-205447UTC+0200“, įrašas buvo daromas 2023-11-30, įrašo pradžios laikas 20 val. 54 min. Įrašo trukmė 19 min. 21 s. Paleidus vaizdo įrašą matome, kaip policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje pildo procesinius dokumentus. Toliau vaizdo įraše matoma kaip atvykęs kitas policijos pareigūnų ekipažas, apžiūrinėja nukentėjusiosios kojas ir 0:08:03 pasiteirauja „dabar medikų pagalba yra reikalinga?“ ir ši atsako „nereikalinga“. 00:08:20 policijos pareigūnė teiraujasi „spardė tik kojomis?“ ir nukentėjusioji atsako „spardė“. Policijos pareigūnė toliau klausia „o su rankom sudavė?“, nukentėjusioji atsako „priglaudė rankas“, pareigūnė klausia „bet ar skaudėjo, kai priglaudė?“ moteris nerišliai kažką atsako. Toliau stebint vaizdo įrašą matome kaip policijos pareigūnai tikslinasi informaciją. 00:09:57 policijos pareigūnė užfiksuoja nukentėjusiosios sužalojimus panaudodama mastelinę liniuotę. 00:11:20 policijos pareigūnė tikslindamasi informaciją dar kartą klausia nukentėjusiosios „kojom spardė taip? Ir rankom priglaudė prie veido kumščius?“ „Skaudėjo tuo metu ar ne?“ nukentėjusioji atsako „nu ne, tik nemalonu“. Policijos pareigūnė: „Dabar kuriuo adresu viskas įvyko? Kur buvot jūs?“ nukentėjusioji „tualete“. Pareigūnė: „abiem kojom spardė jum į kojas?“ nukentėjusioji: „nu va taip išsiskėte ir va“, pareigūnė: „abiem“, „kiek maždaug kartų?“, nukentėjusioji „nu gal koki tris“. Pareigūnė: „viskas įvyko dėl žodinio konflikto?“ nukentėjusioji: „aš tau nebūsiu tokia, nebūsiu anokia“. Pareigūnė toliau bandydama išsiaiškinti tikslesnes įvykio aplinkybes, vėl klausia: „Tai dabar viskas įvyko, tas pats konfliktas?“, nukentėjusioji: „kambarį“, pareigūnė: „kuriam?“, nukentėjusioji: „virtuvėj“. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Penktasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231130-213426UTC+0200 (1)“, įrašas buvo daromas 2023-11-30, įrašo pradžios laikas 21 val. 34 min. Įrašo trukmė 02 min. 39 s. Paleidus vaizdo įrašą matome, kaip policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje pildo procesinius dokumentus. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Šeštasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231130-213937UTC+0200“, įrašas buvo daromas 2023-11-30, įrašo pradžios laikas 21 val. 39 min. Įrašo trukmė 04 min. 29 s. Paleidus vaizdo įrašą matome, kaip policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje pildo procesinius dokumentus. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Septintasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231130-221054UTC+0200“, įrašas buvo daromas 2023-11-30, įrašo pradžia 22 val. 10 min. Įrašo trukmė 09 min. 09 s. Paleidus vaizdo įrašą matome, kaip policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusiosios dukra J.. J.: „Motina supsichavo, tegul“, „motina mano yra kuku (ir pasukioja pirštą ties smilkiniu).“, „žinot su psichiniu ligoniu gyvent“. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota (1 t., b. l. 88-92).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

16. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukelti minėtoje normoje nurodyti padariniai. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020).???

17. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnis numato, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. BK 141 straipsnio 2 dalis numato, jog šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

18. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamoji neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jos neprisipažinimas padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jos nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinamosios J. M. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta visiškai teisme aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių.

19. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta. Tiek kaltinamoji, pripažindama, jog tą vakarą su mama G. Š., būdama neblaivi, nemandagiai kalbėjo, tiek nukentėjusioji, nurodydama, jog neblaivi dukra jai špygom kumščiavo, spardė į abejas kojas, tiek liudytojai K. Š., E. B., L. M., vienareikšmiškai nurodė, jog įvykis įvyko 2023 m. lapkričio 30 d., vakare, gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad inkriminuota veika įvyko nurodytu namo adresu virtuvėje, apie 16:20 val., patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek liudytojo K. Š. parodymai, duoti teisme, iš kurių nustatyta, kad kaltinamoji tą dieną iš darbo grįžo 13:00 val., juolab pati kaltinamoji teisme nurodė, jog šaltu sezonu grįždavo anksčiau iš darbo krosnį pakūrenti. Šis veikos padarymo laikas ir vieta nurodyti ir kituose rašytiniuose dokumentuose: protokole-pareiškime apie įvykį, tarnybiniame pranešime.

20. Taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad kaltinamoji įvykio metu buvo neblaivi. Kaltinamosios neblaivumą patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, taip pat alkotesterio duomenys, vaizdo medžiaga, apžiūrėta kitų objektų apžiūros protokolu, tarnybinis pranešimas, kuomet 2023-11-30 J. M. nustatytas 2.26 prom. neblaivumas.

21. Kaltinamosios teisme duotus parodymus, kad ji išgėrus yra linksmas, taikus žmogus, paneigia vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, jog kaltinamoji prie policijos pareigūnų konfliktuoja su savo broliu apie buitį, vartoja daug necenzūrinių žodžių, vėliau, būdama patalpinta policijos pareigūnų automobilyje, jos nuotaikos svyruoja, būna agresyvi, neklauso pareigūnų nurodymų, konfliktuoja, kelia balsą, motiną be perstojo vadina psichine ligone, (duomenys neskelbtini).

22. Nagrinėjamoje byloje ginčo nekilo, kad kaltinamosios ir nukentėjusiosios santykiai tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek apskritai savo esme ir turiniu priskiriami šeimos narių santykiams, kadangi kaltinamąją ir nukentėjusiąją sieja dukros-motinos ryšys, jos kartu gyveno nukentėjusiajai priklausančiame name, kaip teismo posėdžio metu nurodė pati kaltinamoji, ji rūpinosi nukentėjusiąja kaip motina, jai padėdavo, jas siejo artimi emociniai ryšiai. Kaltinamosios ir nukentėjusios šeiminius ryšius patvirtina tiek pačios kaltinamosios, tiek nukentėjusios parodymai, liudytojų parodymai, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: pareiškimas apie nusikalstamą veiką, tarnybinis pranešimas, vaizdo medžiaga, apžiūrėta apžiūros protokolais.

23. Nustačius artimus, glaudžius kaltinamosios ir nukentėjusios santykius, svarbu tinkamai įvertinti nukentėjusiosios parodymus visų nusikaltimo aplinkybių bei bylos medžiagos visumoje. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus nukentėjusiosios G. Š. parodymus, reikšmės turi ne vien šių parodymų nuoseklumas, bet visos byloje nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, kad nukentėjusioji viso proceso metu vienareikšmiškai nurodė, kad būtent kaltinamoji 2023 m. lapkričio 30 d. 16:20 val. jai spyrė keletą kartų į abi kojas, rankų kumščius su špygom spaudė prie veido, jai skaudėjo. Pažymėtina pirminė nukentėjusios pozicija, kuri nekito viso proceso metu, o buvo nuosekli, t. y. nukentėjusioji tiek atvykus policijos pareigūnams (ką patvirtina vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, pareiškimas apie nusikalstamą veiką bei tarnybinis pranešimas), tiek duodama parodymus nurodė, jog jai sėdint ant supamos kėdės dukra J. M. 2023 m. lapkričio 30 d. 16:20 val. virtuvėje keletą kartų jai spyrė iš kojų į abi kojas, rankų kumščius su špygom dėjo prie veido, jai skaudėjo. Taigi, nukentėjusios parodymai viso proceso metu, pradedant nuo pareiškimo policijai surašymo, parodymų ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu, buvo vienareikšmiški ir nuoseklūs. Pastebėtina, kad nei nukentėjusioji, nei kaltinamoji viso proceso metu nenurodė, jog nukentėjusioji inkriminuotos veikos padarymo metu būtų pati naudojusi aktyvius veiksmus, priešingai bylos duomenų visuma nustatyta, jog nukentėjusioji yra garbaus amžiaus, ji tik sėdėjo virtuvėje, tačiau jokių agresyvių veiksmų, priešingai nei kaltinamoji, nenaudojo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, kad nukentėjusioji iš esmės nuo pat tyrimo pradžios, jo eigoje ir teisme parodė tapačias minėtas sužalojimo aplinkybes, į tai, kad nukentėjusioji parodymus davė įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus ir prisiekusi, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais, juolab juos patvirtino kiti toliau vertinami bylos duomenys.

24. Nukentėjusios nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų patvirtina specialisto išvados duomenys: G. Š. poodinės kraujosruvos kojose padarytos dviem smūgiais kietu buku daiktu ir greičiausiai spyriais; kūno sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. lapkričio 30 d.; sužalojimai, tiek visumoje, tiek atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai sukėlė fizinį skausmą.

25. Nukentėjusios parodymus patvirtina ne tik specialisto išvados duomenys, bet ir kiti rašytiniai bylos duomenys: 1) iš karto po įvykio surašytas 2023 m. lapkričio 30 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nukentėjusioji nurodė, jog virtuvėje dukra J. ją puolė, įspyrė kelis kartus į kojas, sukėlė fizinį skausmą, parodė du ant kojų matomus rausvos spalvos sumušimus esančius ant kairės kojos virš kelieno ir ant dešinės kojos blauzdos; 2) (duomenys neskelbtini) duomenys, kuriuose nurodyta, jog sesuo smurtauja prieš (duomenys neskelbtini) metų mamą; 3) 2023 m. lapkričio 30 d. G. Š. protokolas-pareiškimas, kad 2023 m. lapkričio 30 d. 16:20 val. namuose, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, neblaivi dukra J. M. sugniaužusi rankų kumščius pridėjo juos prie jos abiejų skruostų, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, bei ne mažiau tris kartus su abejomis kojomis spyrė jai į jos abejas kojas, dėl ko patyrė fizinį skausmą, padarė sužalojimus ant kairės kojos kelio kraujosrūvą bei ant dešinės kojos blauzdos paraudimą; 4) 2023 m. lapkričio 30 d. asmens apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrint G. Š. ant dešinės kojos blauzdos matomas paraudimas, kuris nufotografuotas su masteline liniuote bei ant kairės kojos kelio matoma kraujosrūva, kuri nufotografuojama su masteline liniuote; 5) 2023 m. gruodžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas 2023 m. lapkričio 30 d. 19:06 val. BPC skambutis, užfiksuojantis, kad pranešėjas K. Š. nurodė, jog girta sesuo smurtauja prieš motiną adresu (duomenys neskelbtini); 5) 2024 m. vasario 9 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai, iš kurių nustatyta, kad nukentėjusioji nurodė, jog kartu su ja gyvenanti dukra, būdama neblaivi, virtuvėje ją spardė, špygom rodė, parodė į savo kojų kelius, blauzdas, nurodė, kad ir dabar skauda; 6) 2024 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas kaltinamosios padarytas vaizdo įrašas, kuriuo tame tarpe nustatyta, kad nukentėjusioji kaltinamajai nurodo, jog ji papasakojo, o policija surašė, nurodė, jog kaltinamoji jai rodė špygas, prašo kaltinamosios nesukti jai galvos, kad ji teisme pasakys viską kaip kad buvo. Pažymėtina, jog šis kaltinamosios padarytas vaizdo įrašas jau po įvykio, kuomet kaltinamajai buvo skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kartu su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, tačiau kaltinamoji, pažeisdama šį įpareigojimą, bendravo su nukentėjusiąja, akivaizdžiai darydama jai psichologinį poveikį; 7) 2023 m. lapkričio 30 d. atlikta įvykio vietos apžiūra, užfiksuota protokole su fotolentele, iš ko matyti, kad nustatyta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, užfiksuota fotonuotraukomis tame tarpe ir virtuvė, kėdės prie stalo, tame tarpe supamoji kėdė, ant kurios sėdėjo nukentėjusioji, kuomet kaltinamoji spyrė į kojas. Nors gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog neaišku, kaip sėdint prie stalo galima įspirti į kojas, tačiau akivaizdu, jog sėdint ant tokios supamosios kėdės, jos akivaizdu net neitų prisistumti prie stalo, kad stalas sudarytų kliūtį įspirti, juolab nukentėjusioji viso proceso metu teigė, kad ji sėdėjo ant šios kėdės atsitraukus nuo stalo, o kaltinamoji būtent jai sėdint ir įspyrė į abi kojas, spaudė kumščius su špygom prie veido. Tai patvirtino ir apklausti teisme liudytojai, šias aplinkybes betarpiškai sužinoję iš nukentėjusios.

26. Kaltinamosios gynybos versija, kad nukentėjusioji susižalojo pati, kad susižalojo prieš įvykį atmestina kaip nepasitvirtinus, kaip kaltinamosios deklaratyvus samprotavimas ir paneigta toliau vertintinų įrodymų. Svarbu tai, kad pati kaltinamoji deklaratyviai iškėlė įvairias prielaidas dėl sužalojimų pas nukentėjusiąją atsiradimo, t. y. jog nukentėjusiosios mėlynės nuo (duomenys neskelbtini), nuo sėdėjimo, nuo to, kad ji galėjo nugriūti ir pati susižaloti, tačiau nenurodė, kada nukentėjusioji buvo galimai nugriuvusi, juolab byloje nėra nukentėjusiosios griuvimo faktą patvirtinančių duomenų. Vien tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai galėjo išsivystyti ir griūnant, nesant tai patvirtinančių byloje duomenų, nėra pagrindo teigti apie sužalojimų atsiradimą dėl griuvimo. Pažymėtina tai, jog nukentėjusioji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tačiau viso proceso metu teigė, jog ji ne kaip teigė kaltinamoji pati susižalojo, o būtent nuo kaltinamosios atliktų aktyvių veiksmų spiriant į abi kojas. Nukentėjusios parodymus, kad ji nesusižalojo pati, patvirtino liudytojai L. M., K. Š., E. B., kuriems tiesiogiai nukentėjusioji iš karto po įvykio pati pasakė, jog būtent kaltinamoji jai spyrė į kojas, dėjo kumščius su špygom prie veido, jai skaudėjo. Tai, kad nukentėjusiajai sužalojimai atsirado nuo kaltinamosios nusikalstamų veiksmų patvirtino ir minėta specialisto išvada. Akivaizdu, jog nukentėjusios nurodytos aplinkybės sutampa su teismo medicinos eksperto nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu, nukentėjusios nurodytos aplinkybės dėl sužalojimų padarymo sutapo ir su minėtų liudytojų, kuriems nukentėjusioji iš karto po įvykio tiesiogiai nurodė jai padarytų sužalojimų, sukelto fizinio skausmo aplinkybes, paliudytomis aplinkybėmis, todėl netikėti nukentėjusios parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, nukentėjusios parodymus patvirtina ir aukščiau nurodyti rašytiniai bylos duomenys. Kaip nustatyta iš bylos duomenų aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo sužalota, kaltinamajai spiriant į nukentėjusios kojas, spaudžiant kumščius prie nukentėjusios veido, kas sukėlė nukentėjusiajai skausmą, o ne pati nukentėjusioji susižalojo, kaip nurodė kaltinamoji sėdėdama ar griūdama, nukentėjusioji ir minėti liudytojai nurodė ne tik ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau tai buvo nurodoma iš karto po įvykio skambinant bendruoju pagalbos telefonu, tai matyti iš BPC pateikto garso įrašo ir jo apžiūros protokolo, jog dukra smurtauja prieš motiną, tai atsispindi BIRT ataskaitų žiūryklėje, tarnybiniame pranešime, pareiškime apie nusikalstamą veiką, vaizdo įrašuose ir apžiūros protokoluose, todėl konstatuotina, kad jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra vienodi, nuoseklūs, vieni kitus papildantys bei kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo. Taigi, konstatuotina, kad nukentėjusioji būtent įvykio dieną patyrė sužalojimus, kuriuos padarė jai kaltinamoji, o ne ji pati sau.

27. Kaltinamosios gynėjas baigiamosiose kalbose nurodė atskiras detales dėl nukentėjusios ir liudytojų parodymų prieštaringumo dėl to ar buvo nukentėjusioji užlipusi į antrą namo aukštą pas kaltinamąją į kambarį ar ne, tačiau nurodytos detalės yra neesminės, nepaneigia nuoseklių ir detalių nukentėjusios esminių parodymų dėl sužalojimo aplinkybių, be kita ko, betarpiškai atitinkančių kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus (liudytojų parodymus, specialisto išvadą ir kitus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus). Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti aukščiau aptartais nukentėjusios ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, ROIK duomenimis, tarnybiniu pranešimu, kitais ištirtais bylos duomenimis, kurie visose esminėse detalėse sutampa ir sudaro nuoseklią faktinę nagrinėjamo įvykio situaciją. Jokių abejonių, jog nukentėjusioji buvo sužalota kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, teismui nekyla.

28. Atsižvelgiant į visa tai kas aukščiau išdėstyta, abejoti nukentėjusios parodymais, rašytiniais įrodymais, tame tarpe: specialisto išvada, bendrojo pagalbos centro skambučio apžiūros protokolu, BIRT žiūryklės ataskaita, pareiškimu policijai, tarnybiniu pranešimu, vaizdo medžiaga, apžiūrėta protokolais ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais, nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina J. M. kaltę, kad kaltinamoji spyrė nukentėjusiajai į kojas, spaudė sugniaužtus rankų kumščius prie veido, taip nukentėjusiajai sukeldama ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Ištyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad būtent J. M., veikdama tyčia, nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis smurtavo prieš savo motiną G. Š., savo smurtiniais veiksmais sukeldama jai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl ji privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Kadangi tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamosios veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimų požymių visumą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

29. Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

30. Kaltinamoji J. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Kaltinamoji neteista, nebausta administracine tvarka, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota, nors yra psichiatrinio gydymo įskaitoje, tačiau vadovaujantis Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada J. M. tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti paaiškinimus, jai nereikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones. Ji išsiskyrusi, neturinti nepilnamečių vaikų, Užimtumo tarnyboje neregistruota, dirba. Vertinant kaltinamosios asmenybę, pažymėtina, kad neigiamai charakterizuojančių ją duomenų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai ir į tai, jog asmuo anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, spręstina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas buvo atsitiktinis veiksmas, o ne susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas.

31. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvą, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnio teistumo nebuvimą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamą kaltinamojo asmenybės charakteristiką ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad J. M. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 48, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai), paskiriant įpareigojimus būti nustatytu laiku namie, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos J. M. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins ją laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

V. Dėl proceso išlaidų, daiktų ir kardomosios priemonės

32. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

33. Nukentėjusiajai buvo teikiama valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba, kurios išlaidos pagal pateiktą pažymą sudaro 456,25 Eur. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių ir trukmę, reikalingas teisines paslaugas, atsižvelgdamas į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, įvertinus kaltinamosios turtinę padėtį, tai, kad ji dirbanti, procese nesikreipė dėl nemokamo advokato, o turėjo privatų advokatą, taip pat atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad nukentėjusios atstovavimo išlaidų suma teisinėms paslaugoms yra pagrįsta, proporcinga, neišdidinta, todėl priteistina iš kaltinamosios valstybės naudai.

34. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

35. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) bausmės vykdymo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 3) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje.

Priteisti valstybės naudai iš J. M. 456,25 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajai J. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD kompaktinius diskus, su BPC garso įrašu, vaizdo įrašais, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti kaltinamajai BK 48 straipsnio nuostatas, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.