- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 1-408-971/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19772-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Kaltinamasis
- E. Ž.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK, BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Ž. 2019-05-12, apie 21.31 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, mažiausiai 2,39 prom. neblaivumas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gegužės mėn., tikslios datos nepamena, buvo sekmadienis, vakare, apie 21 val. prie namų kiemo susitiko su V. D.. Kaip atsidūrė (duomenys neskelbtini) gatvėje, negali paaiškinti. Ką veikė su V. D. susitikę prie namų, taip pat nelabai gerai prisimena, nes buvo neblaivus. Atsimena, kad paprašė V. D. pavairuoti jo automobilį. Važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios aikštelės, iš aikštelės važiavo link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Kadangi mašinos su automatine pavarų dėže nėra turėjęs, sumaišė greičio ir stabdžių pedalus, neišsuko posūkyje ir padarė eismo įvykį. Po to pasišalino iš įvykio vietos, bet supratęs, ką padarė, žadėjo pats kviesti policiją, tačiau policijos ekipažas jau buvo atvykęs prie automobilio. Tą dieną gėrė degtinę, kiek degtinės išgėrė, negali pasakyti. Alkoholį vartojo jau kelintą dieną, nes buvo susipykęs su drauge. V. D. nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, o kad buvo neblaivus, turbūt neįtarė. Labai gailisi dėl savo elgesio ir pats nesupranta, negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė.
Kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams sutinkant, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273, 291 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-05-12, apie 20.00 val., važiuodamas savo automobiliu ,,BMW 530”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susitiko draugą E. Ž.. E. Ž. paprašė jo duoti pavairuoti automobilį BMW. Kad E. Ž. neturi vairuotojo pažymėjimo ir yra vartojęs alkoholį, nežinojo. E. Ž. nuvažiavo automobiliu, o jis liko laukti. Po kokių 40 min. paskambino E. Ž. ir pasakė, kad padarė eismo įvykį, reikia kviesti policiją. Abu susitiko ir nuėjo į parduotuvės (duomenys neskelbtini) aikštelę, kurioje buvo pastatytas jo automobilis ir pamatė ateinančius policijos pareigūnus. Automobilį BMW įsigijo 2019-03-28 Kaune iš įmonės, kuri verčiasi automobilių pardavimu. Už automobilį mokėjo 3200 eurų, jam buvo išrašyta PVM sąskaitą faktūra. Savo draugui E. Ž. jokių pretenzijų neturi ir iš jo jokios žalos atlyginimo nepageidauja (b. l. 46-47, 49-50).
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-05-12, apie 21.30 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), balkone, rūkydamas išgirdo didelį garsą, panašų į tokį, kaip automobilis kur nors atsitrenktų. Pro balkono langą į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę pamatė, kaip viduryje parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės, arčiau (duomenys neskelbtini) pusės, stovi tamsios spalvos BMW markės automobilis. Pačio eismo įvykio nematė. Iš karto iškvietė policiją ir viską pradėjo filmuoti savo mobiliojo ryšio telefonu. Iš automobilio buvo išlipęs vienas asmuo, greičiausiai tai buvo vairuotojas. Kaip jis atrodė negali pasakyti, nes matė viską iš toli, o lauke jau buvo prietema. Tuoj pat prie BMW markės automobilio pradėjo rinktis kiti asmenys, privažiavo kitas automobilis, panašus į ,,Opel Meriva" markės, į kurį sulipo gal 2 asmenys. ,,Opel Meriva" markės automobilis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Prieš tai, kažkuris iš tų dviejų prie BMW automobilio stovėjusių asmenų, BMW automobilį patraukė į (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelę (b. l. 53-54).
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo patrulio R. V. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019-05-12, apie 21 val. 33 min., pagal budėtojo pranešimą, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo sugadinta kairės pusės priekinis ratas, bamperis, sparnas. (duomenys neskelbtini) sankryžoje link parduotuvės (duomenys neskelbtini) matėsi automobilio padangų žymės, išbėgę skysčiai. Netrukus prie automobilio BMW priėjo du vyrai. Vienas savininkas V. D., kuriam alkotesteriu nustatyta 0,00 promilės blaivumas, antras E. Ž.. Vyrai paaiškino, kad V. D. savo automobilį davė vairuoti E. Ž., kuris (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į šaligatvio bortelį. Vairuotojui E. Ž. alkoholio matuokliu pirmu pūtimu buvo nustatyta 2,46 prom., o antru 2,39 prom. girtumas. E. Ž. buvo pristatytas į Telšių apskrities VPK, surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o automobilis priverstinai nuvežtas į UAB „Tomadas" aikštelę, adresu Mažeikių g. 13A, Telšiai (b. l. 8-9).
Iš apžiūros protokolo, eismo įvykio duomenų, ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ir užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje kliudytas šaligatvio bortelis, išbėgę automobilio skysčiai ir užsikirtusio rato žymės, einančios link prekybos centro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje pastatytas automobilis „BMW 530", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam sulūžęs kairės pusės priekinis ratlankis, priekinis kairysis sparnas. Automobilis priverstinai nuvežtas į UAB „Tomadas" aikštelę, adresu Mažeikių g. 13A, Telšiai (b. l. 10-27, 28-30, 32).
Iš neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio parodymų kvitų, patikros sertifikato matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510, kuriam patikros sertifikatas galioja iki 2019-07-14, 2019-05-12 22.12 val. E. Ž. nustatyta 2.46 prom., o 2019-05-12 22.28 val. – 2.39 prom. girtumas. E. Ž. sutiko su šiais rezultatais ir tai patvirtino raštu (b. l. 31, 33, 34).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, daiktų apžiūros protokolo matyti, kad A. J. savanoriškai pateikė savo mobilaus ryšio telefonu darytą vaizdo įrašą, kuris buvo perkeltas į CD ir apžiūrėtas. Įraše matoma automobilių stovėjimo aikštelė, automobiliai BMW, galimai Opel Meriva ir asmenys (b. l. 72, 73-75, 108).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. D. savanoriškai pateikė 2019-03-28 pardavėjo D. M. pirkėjui V. D. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 3200 Eur sumai už automobilį BMW ir pinigų priėmimo kvitą dėl šios sumos sumokėjimo (b. l. 76-78).
Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo E. Ž. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,39 prom. neblaivumas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį. E. Ž. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
Byloje buvo gautas A. G. prašymas perduoti kaltinamąjį E. Ž. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 131).
LR BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą (b. l. 88-89). E. Ž. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iki nusikaltimo padarymo galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 90-92). E. Ž. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 93, 150). Iš bylos duomenų galima spręsti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinis neigiamas poelgis. Teismo vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltinamajam auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikusi A. G. pažįsta kaltinamąjį E. Ž. nuo vaikystės, gyveno viename kaime ir viename name, vaikystėje jį prižiūrėjo ir šiuo metu pakankamai artimai bendrauja, palaiko ryšius, jos sūnus dirba kartu su E. Ž.. A. G. neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 138, 139), yra ištekėjusi, augina dvi nepilnametes dukras, dirba ir darbdavio apibūdinama tik teigiamai kaip pareiginga, sąžininga, darbšti darbuotoja (b. l. 133, 134, 137). A. G. teisiamojo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Paaiškino, kad su E. Ž. gerai sutaria, daug bendrauja, pažįsta ir jo šeimos narius (tėvą, mamą, du brolius). Kai E. Ž. papasakojo apie įvykį, jai buvo šokas, barė jį, kad jis taip padarė. Jis jos prašė, kad ji sutiktų būti laiduotoja, nenorėjo kreiptis į tėvus. E. Ž. pasižadėjo, kad daugiau tai nepasikartos. Ji pasitiki E. Ž., nes jis tikrai labai gailėjosi, apie įvykį daug kalbėjosi, matyti, kad jis dėl to labai pergyvena. Mano, kad daro ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam E. Ž.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti E. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį A. G. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos A. G. minėtas asmenines savybes, tai, kad nors abu su vyru ir dirba, tačiau darbo užmokestis nėra didelis (b. l. 135-136), be to, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikia išlaikyti, darytina išvada, kad šeimos materialinė padėtis nėra itin gera, todėl skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).
Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, E. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojos A. G. asmenybę bei daro išvadą, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.
Kaltinamajam išaiškintinos LR BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.
Laiduotojai išaiškintina LR BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.
LR BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju E. Ž. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kai teisės vairuoti transporto priemones neturi, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju, nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas paskiriant E. Ž. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, taip užkertant kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą bei tai, kad šis nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu jam uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius.
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat paimti turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad automobilio ,,BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. D. (b. l. 77, 78), todėl šiuo atveju V. D. priklausančio automobilio konfiskavimas būtų netikslingas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas, įvertinęs E. Ž. padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat kaltinamojo asmenybę, tai, kad E. Ž. sukėlė pavojų ir kitiems eismo dalyviams, sprendžia, kad tikslinga iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. D. 2019-03-28 šį automobilį buvo įsigijęs už 3200 Eur, todėl būtent ši suma ir laikytina realia automobilio verte ir konfiskuotina iš kaltinamojo. Kaltinamojo gynėjo teiginiai, kad automobilio vertė turėtų būti mažesnė, nes jis eismo įvykio metu buvo apgadintas, vertintini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi būtent dėl paties kaltinamojo kaltų nusikalstamų veikų įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas automobilis. Šiuo atveju konfiskuotina ta pinigų sumą, kuri atitiko automobilio vertę būtent veikos darymo metu, o ne po jos.
Nors kaltinamojo gynėjas prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, visgi akcentuotina tai, kad papildomos finansinės išlaidos šiuo atveju yra paties kaltinamojo netinkamo elgesio rezultatas, todėl užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant paveikti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamą asmenį, kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 104-106).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas nurodė, kad V. D., atsiimdamas transporto priemonę, sumokėjo UAB „Tomadas“ už automobilio nuvežimą ir saugojimą, jau po bylos išnagrinėjimo buvo gauti šią aplinkybę patvirtinantys duomenys, todėl nėra pagrindo spręsti dėl automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu automobilis ,,BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prokuroro nutarimu buvo grąžintas savininkui V. D. (b. l. 144-145). Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis ir paliktinas teisėtam savininkui; byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 108) paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui laiduotojos A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
Išaiškinti E. Ž., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai A. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam E. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš E. Ž. konfiskuotino turto – automobilio ,,BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3200 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų). Šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, pvz., Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas” (būtina nurodyti bylos numerį). Geranoriškai nesumokėta suma bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.
Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam E. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.
E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį ,,BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti savininkui V. D.; kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.