- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- e2-4862-1023/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00641-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- P. S., P. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
- 2.3.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms I. B., A. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės D. D. ieškinį atsakovams P. S. ir P. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas ieškovės D. D. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovams P. S. ir P. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriuo prašoma nustatyti, kad P. S. nėra M. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. D., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo P. S. vaikas ir išregistruoti P. S. tėvystę; nustatyti, kad atsakovas P. V. yra nepilnamečio vaiko M. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. D., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo P. V. dukra; priteisti iš atsakovų P. S. ir P. V. valstybės naudai išlaidas, turėtas teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei D. D..
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo P. S. santuoka ir išspęsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Po santuokos nutraukimo, (duomenys neskelbtini) ieškovė susilaukė dukros M. D., kurios tėvu gimimo įraše nurodytas P. S., nors biologinis vaiko tėvas yra P. V.. Iki santuokos nutraukimo su atsakovu P. S. daugiau nei trejus metus gyveno atskirai ir tarpusavyje nebendravo. Ieškovės ir P. S. santykiai nesusiklostė, todėl ji 2017 m. pavasarį, išėjo iš nuomojamo buto ir apsigyveno pas pažįstamą P. V., su kuriuo netrukus užsimezgė artimesni santykiai, pradėjo gyventi kaip šeima, planuoti bendrą ateitį. Vykstant skyrybų procesui ieškovė laukėsi nuo P. V., todėl apie jos nėštumą teismui nebuvo pranešta. (duomenys neskelbtini) gimus dukrai M. D., registruojant vaiko gimimo faktą civilinės metrikacijos skyriuje ieškovė buvo nurodžiusi, kad P. S. nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau vaiko gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas buvęs sutuoktinis, kadangi vaikas gimė nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo. Pažymėjo, kad ieškovė iki dabar gyvena su P. V., veda bendrą ūkį, kartu išlaiko bei prižiūri dukrą M., todėl nustačius P. V. tėvystę, dukros M. gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo klausimai nespręstini. Siekdama nuginčyti tėvystę, ieškovė nori, kad būtų nustatyta tikroji dukros M. D. kilmė, atsakovo P. S. ir ieškovės dukros M. jokie socialiniai ryšiai nesieja. Nuginčijus tėvystę nepilnametė neliks be tėvo, nes jos biologinis tėvas P. V. savo tėvyste neabejoja ir ją pripažįsta.
3. Teismo posėdyje ieškovė D. D. nurodė, kad po santuokos su P. S. nutraukimo nepraėjus 300 dienų gimė dukra M., kurios tėvu įregistruotas buvęs sutuoktinis, nors vaikas yra P. V., su kuriuo ji gyveno kartu, palaikė intymius ryšius.
4. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Rasa Malinauskienė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad iš ekspertizės išvados, iš atsakovų ir ieškovės paaiškinimų matyti, jog P. S. nėra M. D. tėvas. Vaiko interesai nebus pažeisti, nes vaikas turės tėvą P. V., kuris pripažįsta esantis tėvas.
II. Atsakovų ir institucijos teikiančios byloje išvadą argumentai
5. Atsakovas P. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka, kad nėra M. D. tėvas ir sutinka išregistruoti savo tėvystę. Taip pat sutinka, kad M. D. tėvas yra P. V., tačiau nesutinka su reikalavimu iš jo priteisti valstybės naudai ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad jau senai kartu su D. D. negyvena ir jų santuoka buvo išregistruota dar prieš gimstant M. D.. Paaiškino, kad atsakovas apskritai nėra šio ginčo subjektas ir čia nėra ginčo, nes jis nėra M. D. tėvas ir niekada juo savęs nelaikė. Šiuo atveju bet kokios bylinėjimosi išlaidos nuo atsakovo nepriklauso, jo procesinis elgesys yra tinkamas, jis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, t. y. laiku pateikė atsiliepimą į ieškinį, todėl reikėtų įvertinti dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl to, kad D. D. ir P. V. laiku nesiėmė priemonių tikrajai tėvystei nustatyti, nors nuo vaisiaus užsimezgimo žinojo, kas yra tikrasis tėvas, o atsakovo tėvystė nustatyta tik dėl įstatyme numatyto 300 dienų termino.
7. Teismo posėdyje atsakovas P. S. nurodė, kad palaiko savo atsiliepimą ir papildomai paaiškino, kad vaiko niekada nelaikė savo dukra, nes su ieškove jokių santykių nebuvo, santuoka iki jos nutraukimo buvo tik formali.
8. Atsakovas P. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės D. D. ieškinį nepateikė, termino pratęsti neprašė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta ieškinį, norėjo duoti vaikui savo pavardę, bet dėl 300 dienų neleido. Paaiškino, kad jis su ieškove gyveno, palaikė intymius santykius, jie ir dabar gyvena, jis išlaiko vaiką.
9. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą dėl ginčo, kurią palaikė ir teismo posėdžio metu ir kurioje nurodė, kad vertinant tai, kad ieškinys paduotas nepilnametės M. D. interesais, siekiant nustatyti jos tikruosius giminystės santykius, biologinę kilmę iš tėvo ir įgyvendinti vaiko teisę žinoti savo tėvus nuo pat gimimo bei gauti iš tėvo tolygią pagalbą auginant ir auklėjant vaiką, tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Išvadoje nurodyta, kad ieškovė su sugyventiniu P. V. ir nepilnamete dukra M. D. gyvena sugyventinio tėvams nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių ir virtuvės name be patogumų, šeimos buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos. Ieškovė pokalbio metu nurodė, kad ji nuo 2017 metų gyvena skyrium su P. S., išsikrausčiusi iš P. S. gyvenamosios vietos ji iš karto apsigyveno su atsakovu P. V., kuris pripažįsta mergaitės tėvystę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir
teismo išvados
10. Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-673-939/2019, abiejų šalių bendru sutarimu nutraukta D. S. (po santuokos nutraukimo – Dobilaitė) ir P. S. santuoka, išspręsti su santuokos nutraukimo susiję klausimai. Minėto teismo sprendimo pagrindu (duomenys neskelbtini) išduotas santuokos nutraukimo įrašas (duomenys neskelbtini). M. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus, jos tėvu įrašytas P. S., motina nurodyta D. D.. Ieškovės ir jos dukters M. D. deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 1 d. teismo nutartimi tėvystei nustatyti buvo paskirta genominė DNR ekspertizė, ekspertams pavedant atsakyti į klausimą ar atsakovas P. V. yra nepilnamečio vaiko M. D. biologinis tėvas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 91/2020(01) patvirtina, kad P. V. yra M. D. biologinis tėvas su 99,9999999996 procentų tikimybe. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu siekia nuginčyti vaiko tėvystę ir nustatyti biologinę vaiko kilmę. Ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo (CK 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.151 straipsnio 1 dalis). Atsakovai su pateiktu ieškiniu visiškai sutinka, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
11. Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamas. Pažymėtina, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.150 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nustatymo pagrindas, pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Iš teisme gauto Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2020 m. spalio 15 d. ekspertizės akto Nr. ES 91/2020(01) matyti, kad P. V. yra nepilnamečio vaiko M. D. biologinis tėvas su 99,9999999996 procentų tikimybe. Iš teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių jokio ginčo dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo nėra, šalys ieškinį pilnai pripažįsta. Šalių paaiškinimai dėl ieškovės ir atsakovo P. V. bendro gyvenimo, bendro vaiko auginimo, rūpinimosi juo, išlaikymo yra nuoseklūs, neprieštaringi, atsakovas P. V. pripažįsta tėvystę. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus ir į ekspertizės akto išvadą konstatuotina, kad atsakovas P. S. negali būti M. D., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, todėl ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas ir nustatytina, kad P. S. nėra M. D., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. V. yra M. D., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 186 straipsnis, 187 straipsnis, 197 straipsnis, 216 straipsnis, 218 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis; CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis).
12. Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba ją apmokant 100 procentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2020 m. gruodžio 4 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodė, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma D. D. teikiant antrinę teisinę pagalbą sudaro 542,72 Eur. Teismas šioje byloje patyrė 19,19 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nors ieškovės ieškinys yra pilnai patenkintas, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą įvertintina tai, jog atsakovas P. S. gimimo akto įraše tėvu nurodytas tik dėl to, kad registruojant vaiko gimimą nebuvo praėję 300 dienų nuo ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo. Taip pat įvertintina ir tai, kad nenustatyta atsakovų netinkamo procesinio elgesio, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių. Vaiko gimimo liudijime tėvu nurodytas atsakovas P. S. nepriklausomai nuo jo ar kito atsakovo P. V. valios, t. y. taip kaip imperatyviai numato įstatymas nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis ir tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas ir taip nuginčijus buvusio sutuoktinio tėvystę gali būti pripažinta tėvystė (CK 3.140 straipsnio 2 dalis, 3.141 straipsnio 2 dalis, 3.150 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šias aplinkybes, teismo nuomone, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovų prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, todėl vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 3 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 10 p., 93 str. 4 d., 96 str., CK 1. 5 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.
Nustatyti, kad atsakovas P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.