Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpyje nuo 12 val. 30 min. iki 15 val. 00 min., J.Kubiliaus g. 18, Vilniuje, A. K., vairuodama automobilį „PEUGEOT 605“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodama pro stovintį automobilį “BMW 730”, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Šiais savo veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, pažeisdama KET 222 punkto reikalavimą, įpareigojantį pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma,- policijai, tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešusi apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai, šiais savo veiksmais padarydama pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. K. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ji važiavo iš automobilių stovėjimo vietos, esančios J.Kubiliaus g. 18, Vilniuje, girdėjo duslų garsą bagažinėje, kurioje buvo daiktų, išlipo iš automobilio pažiūrėti, bet nesupratusi, kas įvyko, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, kaltę dėl kito automobilio kliudymo ir apgadinimo ji pripažįsta, tačiau dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nesutinka, nes tuo metu pastaroji kontakto tarp automobilių nepajautė, todėl nesuvokė, jog tai buvo eismo įvykis, be to, pasišalinti iš įvykio vietos tikslo neturėjo. A. K. nurodė, jog teisę vairuoti transporto priemones turi 17 metų, dirba gydytoja, važinėja į darbą Vilniuje iš Kaišiadorių, todėl prašė neskirti papildomos administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Be A. K. prisipažinimo, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, jos kaltė įrodoma ir byloje esančiu policijos registruojamų įvykių registro išrašu (b.l. 7), eismo įvykio vietos schema (b.l. 6), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 8), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir E. J. (E. J.) paaiškinimais (b.l. 9, 11), transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir fotonuotraukomis (b.l. 14-17), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 5, 18), iš kurių turinio matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpyje nuo 12 val. 30 min. iki 15 val. 00 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kubiliaus g. 18, Vilniuje, automobilis „PEUGEOT 605“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš stovėjimo vietos ir sukdamas į dešinę, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį “BMW 730”, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino.

Motyvuojamoji dalis

A. K. kaltė dėl 2016 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio eismo įvykio yra įrodyta ir jos padaryta veika atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kadangi jos padaryti Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų pažeidimai nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą.

Tačiau, vertindamas byloje esančius įrodymus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, teismas neturi pagrindo netikėti A. K. teiginiais, kad ji 2016 m. rugpjūčio 31 d., išvažiuodama iš aikštelės, esančios Kubiliaus g. 18, Vilniuje, nepajuto kontakto su kitu automobiliu, o girdėjo tik duslų garsą, sklidusį nuo bagažinės pusės, todėl pamanė, jog šis garsas atsirado nuo bagažinėje buvusių daiktų. Pastarosios teigimu, ji nepajuto jokių kitų požymių, leidžiančių manyti, kad jos vairuojamas automobilis kliudė kitą transporto priemonę. Iš byloje esančių foto nuotraukų bei transporto priemonės techninės apžiūros akto galima teigti, kad tiek A. K. vairuojamam automobiliui „PEUGEOT 605“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), tiek E. J. (E. J.) automobiliui “BMW 730”, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), buvo padaryti nežymūs sugadinimai, kas rodo, jog kontaktas su stovinčiu automobiliu buvo minimalus. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai suteikia pagrindą manyti, kad eismo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepastebėti (nepajusti) transporto priemonių kontakto momento, ir nesuvokti, kad savo veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, todėl teigti, jog A. K., siekdama išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra jokio pagrindo. Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo turi suprasti, kad jis sukėlė autoįvykį ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, pasišalina iš įvykio vietos. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad A. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdama tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinė byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, A. K. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ji pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi jį padariusi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, transporto priemonių apgadinimo dydį, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę – dirba, kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimą, tačiau nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu administracinė nuobauda negaliojo (b.l. 4) ir teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti A. K. skiriant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

A. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Administracinę bylą A. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.