- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- 2-1029-868/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18536-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- T. Ž.
- Atsakovas
- I. R.
- Advokatai
- Igoris Manzurovas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui I. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė T. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. R., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 850,00 Eur turtinės žalos bei 2 000,00 Eur neturtinės žalos.
Nurodė, kad jos vaikas M. R., gim. (duomenys neskelbtini), 2015-06-01 pasiprašė leisti jam aplankyti savo močiutę E. A. R. (jos sugyventinio I. R. a.k(duomenys neskelbtini) mama) gyvenančią (duomenys neskelbtini), nes nurodė, kad jos pasiilgo ir pasiprašė pas ją pernakvoti. Ji neprieštaravo. Laikotarpyje nuo 2015-06-01 iki 2015-06-07 I. R. jai nieko nežinant ir kaip dabar aiškėja iš anksto viską gerai suplanavęs, pasitelkęs tam savo mamą E.A. R., nepranešus pagrobė jos sūnų M. R. ir išvežė jį į Angliją. Tai ji suprato, kai jai į mobilų telefoną paskambino jos sūnus ir pranešė, kad jis su tėčiu Anglijoje. 2015-06-07 ji iš karto parašė pareiškimą policijai dėl vaiko pagrobimo ir iš karto kaip jai pranešė buvo paskelbta vaiko paieška.
2015-10-22 ji vaiką parsivežė iš Jungtinės Karalystės. Už vaiko pagrobimą I. R. 2016-04-26 nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje nr. I-1370-817/2016 pagal LR BK 156 str. 2 d. paskiriant jam 9 MGL baudą.
Visą tą laiką kol ji susigrąžino vaiką ji naudojosi ir šiai dienai naudojasi teisine pagalba dėl šio pagrobimo fakto. Vaiko susigrąžinimo klausimais advokatas Igoris Manzurovas ruošė tam reikalingus dokumentus, konsultavo (dėl 650 eurų dokumentai pridedami).
Ruošiant dokumentus reikalingus pateikti į Jungtinę Karalystę ji privalėjo juos išversti į anglų kalbą, kas jai kainavo 200 eurų.
Nuo laikotarpio kai vaikas buvo pagrobtas ir iki dabar ji patirė didelį psichologinį stresą, negali užmigti naktimis dėl ko tenka vartoti vaistus, lankytis pas psichiatrus bei psichologus. Vaikas bijo vienas eiti į mokyklą ir iš jos namo, nes bijo eilinio savo biologinio tėvo pagrobimo ar kitokio nenupasakojamo elgesio. Mano, kad nuo I. R. ji ir jos šeima patyria neturtinę (moralinę) žalą ir šiai dienai ji ir jos šeima jaučiasi nesaugiai. Patirtą neturtinę žalą vertina 2000 eurų. Patirtas stresas dar ilgai bus gydomas, ir psichologo paslaugomis toliau naudosis ne tik ji bet ir jos sūnus.
Atsiliepimas
Atsakovas I. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinio netenkinti ( 1 t., b.l. 35).
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad M. R., gim. 2004-04-30 yra šalių sūnus ( 1 t., b. l. 107). 2013-12-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovui I. R. yra neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus M. R. atžvilgiu (1 t., b.l. 60-65). 2015 m. birželio 6 d. atsakovas I. R. pagrobė savo vaiką, o būtent: iš sūnaus senelės A. E. R. buto adresu (duomenys neskelbtini), atvirai, neteisėtai, be sūnaus motinos T. Ž. leidimo, iš anksto nupirkęs sau ir M. R. bilietus, jį pagrobė, išveždamas į Jungtinę Karalystę ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimą (civilinėje byloje Nr. N2-6180-127/2008), pagal kurį M. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-27 sprendimą (civilinėje byloje Nr. 2-11991-726/2013), pagal kurį neterminuotai buvo apribota jo - kaip tėvo valdžia, nepilnamečio sūnaus M. R. atžvilgiu. Už nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamajame kodekse 156 straipsnyje 2 dalyje, atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu yra paskirta 6 MGL ( 225,96 Eur) bauda ( 1 t., b.l. 4-7). Į Lietuvą nepilnametis vaikas M. R. su ieškove grįžo tik 2015-10-22 ( 1 t., b.l. 1).
Dėl 850,00 Eur neturtinės žalos priteisimo
Civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltė yra preziumuojama (civilinio kodekso 6.246-6.249 str.). Nesant įstatymuose numatytų išimčių, pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.).
Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t.y. 2016-04-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad atsakovas padarė nusikalstamą veiką (neteisėtus veiksmus) dėl ko ieškovė patyrė 650,00 Eur teisinių paslaugų bei 200,00 Eur vertimo išlaidų ( 1 t., b. l. 11-12, 13). Nurodytos išlaidos susidarė su advokato pagalba ruošiant dokumentus dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir susidariusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys , todėl ieškovės reikalavimas dėl 850,00 Eur turtinės žalos priteisimo tenkinamas visiškai ( CK 6.245-6.249 straipsniai, CPK 178 str. ).
Dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo
Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį turime atvejį, kai neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Ta aplinkybė, kad neturtinė žala, jeigu yra įrodyta, kad ji padaryta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju ar dėl sveikatos sužalojimo, pabrėžia, kokią svarbą suteikia įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų gynimui ir sveikatos, kaip vienos iš didžiausių vertybių, apsaugai. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė.
Ieškovės vaiko pagrobimu buvo pažeistos šios įstatymų saugomos vertybės - motinystės teisės bei ieškovės psichinė sveikata. Laikotarpiu nuo 2015-06-07 iki 2015-10-22, t.y. apie 5 mėnesius, ieškovė savo vaiko gyvai nematė, negalėjo juo rūpintis bei auklėti, taip pat labai jaudinuosi, kad jis gali būti atiduotas kitai šeimai. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 2-3 kartus kreipėsi į psichologus (laikotarpiu nuo 2015-09-16 iki 2015-10-19), kur jai buvo suteiktos individualios konsultacijos ( 1 t., b. l. 123, 131). Taip pat priteisiant neturtinę žalą teismas atsižvelgia į atsakovo kaltę. Iš baudžiamojo įsakymo matyti, kad nusikalstamą veiką jis padarė tyčia. Iš ieškovės paaiškinimų nustatytina, kad atsakovas Jungtinėje Karalystėje dirba, atitinkamai teismas negali nustatyti, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Kokios yra nusikalstomos veikos (neteisėtų veiksmų) dėl vaiko pagrobimo pasekmės byloje nenustatyta, nes jokių objektyvių įrodymų dėl to į bylą nepateikta. Iš visos civilinės bylos medžiagos bei ieškovės paaiškinimų darytina išvada, kad tarp šalių ir iki vaiko pagrobimo buvo labai įtempti santykiai. Teisme buvo išnagrinėtos dvi civilinės bylos dėl šalių ginčų. Iš pateiktų specialisto išvadų matyti, kad atsakovas neretai panaudodavo ieškovės ir jos vaikų atžvilgiu ir fizinį smurtą (1 t. b. l. 74-75, 81-82, 85-86).
Todėl iš visų į bylą pateiktų įrodymų viseto, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 1 000,00 Eur neturinės žalos bei reikalavimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies (CPK 178 str. ).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo ieškovei priteisiama 129,82 Eur atstovavimo išlaidų
(64,91 proc.) (CPK 93 str.).
Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo valstybei priteisiama 56,00 Eur žyminio mokesčio bei 6,06 Eur pašto išlaidų, iš viso 62,06 Eur ( CPK 96 str. ).
Patenkinus ieškinį iš dalies iš ieškovės valstybei priteisiama 3,28 Eur pašto išlaidų ( CPK 96 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo I. R. 850,00 Eur turtinės žalos, 1 000,00 Eur neturtinės žalos ir 129,82 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės T. Ž. naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės T. Ž. 3,28 Eur pašto išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovo I. R. 62,06 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.