- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-865-275/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti 2007-10-12 socialinio būto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, iškeldinti atsakovą iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, priteisti: 321,84 Eur skolos už būsto nuomą, 378,76 Eur skolos už šildymo energiją ir karštą vandenį, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, jog gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kurios yra išnuomotos atsakovui pagal socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nurodo, kad į ieškovą 2017-05-29 raštu kreipėsi minėto buto subnuomininkas E. A., nurodydamas, jog minėtą butą išsinuomojo 2016-05-10 iš atsakovo žodinio susitarimo pagrindu bei kas mėnesį moka už buto nuomą 150 Eur dydžio nuomos mokestį, o taip pat ir moka ir už buto komunalinius mokesčius. Ieškovo darbuotojai, gavę paminėtą informaciją, 2017-06-02 ir 2017-06-14 atliko minėto buto patikrinimus, tačiau į butą patekti nepavyko.
3. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas neturėjo teisės subnuomoti socialinio būsto, o vadovaujantis tarp šalių sudarytos socialinio būto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 40.6. punktu, sutartis pasibaigia nuomininkui be nuomotojo raštiško sutikimo subnuomojant nuomojamą turtą arba kitaip perleidžiant kitiems asmenims juo naudotis. Minėtos sutarties 41 punkte nurodyta, kad pasibaigus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas ir jo šeimos nariai iškeldinami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
4. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog atsakovas nevykdo savo pareigos apmokėti nuomos mokesčio, nuomojamo buto komunalinius mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimu už akių, kurio rezoliucinė dalis 2018 m. vasario 23 d. nutartimi buvo patikslinta, ieškinys patenkintas visiškai: nutraukta 2007-10-12 tarp ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovo A. K. sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis; atsakovas A. K. iškeldintas iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios patalpos; priteista iš atsakovo A. K. ieškovo naudai už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-08-31 nesumokėtą 321,84 Eur nuomos mokestį ir delspinigius; priteista iš atsakovo A. K. ieškovo naudai už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2017-03-29 nesumokėtą 378,76 Eur už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (700,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteista iš atsakovo A. K. valstybės naudai 91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
6. Atsakovas A. K. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą.
7. Nurodė, jog minėto buto subnuomos faktas nėra įrodytas, o E. A. meluoja, jog minėtą butą subnuomoja iš atsakovo, kadangi kerštauja už atsakovo nenorą leisti E. A. gyventi pas save. Atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovas nemoka nuomos mokesčio, kadangi nėra jokių skolą patvirtinančių įrodymų. Kadangi, atsakovo nuomone, vandens ir energijos tiekimas nėra komunalinė paslauga, dėl to įsiskolinimas už šias paslaugas nėra pagrindas iškeldinti atsakovą.
Atsiliepimas
8. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė jį atmesti.
9. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą už akių teisingai pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į įmonę dėl gyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties sudarymo.
10. Nurodė, kad įmonė nepagrindė skolos dydžio, todėl kartu su atsiliepimu pateikė nuomininko atsiskaitymo ataskaitas, kuriose nurodyta atsakovo skola už būsto nuomą bei skola už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas ieškinio padavimo dieną. Su atsakovu pasirašytos Sutarties 31 p. bei 33 p. nustato nuomininko pareigą ieškovui kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, mokėti nuomos mokestį bei komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administratoriaus ir paslaugų teikėjų nurodytais terminais ir tvarka. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas nevykdė šių Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
11. A. K. įsiskolinimas už buto nuomą laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-08-31 yra 297,12 Eur, taip pat už termino praleidimą sumokėti nuomos mokestį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims įstatymu, yra paskaičiuoti 24,72 Eur delspinigiai. Viso įsiskolinimo dydis už gyvenamųjų patalpų nuomą yra 321,84 Eur. Nuomos mokestis apskaičiuotas vadovaujantis 2015-07-29 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu 1-130 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu.
12. Pažymėjo ir tai, kad 2010-10-08 tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo pasirašyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu šilumos tiekėjas įsipareigojo tiekti šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį, o šilumos vartotojas priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Minėtos sutarties pagrindu sąskaitas už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas nuo 2010-09-01 teikia įmonė, tačiau ir šių sąskaitų atsakovas nėra apmokėjęs, todėl laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2017-03-29 už tiektą šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas yra susidariusi 378,76 Eur skola.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. K. ieškovo naudai už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-08-31 nesumokėtą 321,84 Eur nuomos mokestį ir delspinigius; priteisė iš atsakovo A. K. (A. K.) ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ naudai už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2017-03-29 nesumokėtą 378,76 Eur už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas; priteisė iš atsakovo A. K. ieškovo naudai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
14. Priimdamas sprendimą teismas nurodė, kad teismo posėdyje dalyvavo liudytoja J. K., kuri parodė, kad ji yra atsakovo kaimynė bei patikino, kad atsakovo bute pašalinių asmenų, kurie ten gyventų, ji nematė. Liudytojos manymu, E. A. galėjo atsakovą apkalbėti. Pažymėjo, jog teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas paaiškino, kad E. A. pas jį keletą dienų gyveno, tačiau neigė, kad gyveno ilgą laiką ir už užmokestį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad remiantis tik į bylą pateiktu rašytiniu E. A. pranešimu, negalima daryti išvados, jog atsakovas butą naudoją ne pagal paskirtį, t. y. leidžia jame gyventi kitiems asmenims, todėl šiuo pagrindu ieškovės reikalavimą dėl iškeldinimo netenkino.
15. Iš atsakovo paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas nereguliariai moka nuompinigius dėl to, kad yra iš dalies darbingas, turi tik 45 proc. darbingumo bei negali įsidarbinti. Nurodė, jog atsakovas paaiškino, kad jo pajamas sudaro tik gaunama 134 Eur pašalpa, kurios neužtenka ir pragyvenimui bei mokesčiams už butą sumokėti, tačiau jis pažymėjo, kad pagal galimybes nuomos mokestį moka. Neginčijo, kad mokesčių už šilumos energiją nemoka, nes neužtenka pajamų. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovas neturi tėvų, užaugo vaikų namuose, dabar yra iš dalies darbingas, jo gaunamų pajamų neužtenka sumokėti visus mokesčius, tačiau vien dėl to, kad jo pajamos mažos ir nenustatyta, kad jis veda amoralų gyvenimo būdą bei piktnaudžiauja alkoholiu arba kitomis neleistinomis svaiginimo priemonėmis, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad dėl susidariusių skolų už nuomą bei už šildymo paslaugas yra pagrindas atsakovą iškeldinti iš socialinio būsto.
16. Teismas pažymėjo, jog į bylą pateikti įrodymai, t. y. mokesčių paskaičiavimo lentelės bei nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos, patvirtina, kad atsakovas yra skolingas už buto nuomą nuo 2016-11-01 iki 2017-08-31 -297,12 Eur. Nurodė, kad dėl skolos nesumokėjimo ieškovė pagrįstai paskaičiavo 24,72 Eur delspinigių (už laikotarpį nuo 2017 m. 03 mėn. iki 2017 m. 08 mėn.). Nors teismo posėdyje dalyvavęs atsakovo atstovas teigė, kad remiantis tik ieškovo pateiktomis lentelėmis bei ataskaitomis negalima tenkinti ieškinio, tačiau teismas su tokia atsakovo atstovo pozicija nesutiko, nes šiuo atveju pats atsakovas susidariusios skolos dydžio neginčijo. Dėl to konstatavo, jog už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2017-03-29 atsakovas yra skolingas 378,76 Eur, todėl ieškovo reikalavimus dėl 321,84 Eur skolos už buto nuomą ir 378,76 Eur skolos už šildymo energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Apeliantas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimo ir prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai.
17.1 . Nurodė, kad suteikiamo būsto paskirtis yra apgyvendinti tokiame būste teisę į tokio būsto suteikimą turintį asmenį ir jo šeimos narius. Asmens, kuriam suteiktas socialinis būstas, veiksmai, kada jis be savininko sutikimo būstą subnuomoja trečiajam asmeniui, akivaizdžiai reiškia nuomos sutarties pažeidimą, nes pagal įstatymą gyvenamosios patalpos nuomininkas teisę subnuomoti įgyja tik turėdamas nuomotojo rašytinį sutikimą.
17.2. Sprendžiant dėl nuomos sutarties pažeidimo padarinių (jų proporcingumo), vertintina tai, ar atsakovas tinkamai naudojasi savivaldybės nuomojamu būstu, ar ši parama jam būtina, ar atitinka siekiamus tikslus, ar nepagrįstai neapriboja kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, teisių išsinuomoti būstą. Pagal į bylą pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad atsakovas gyvenamąsias patalpas naudojo ne pagal paskirtį, t. y. be leidimo subnuomodavo patalpas, nemokėjo nuomos mokesčio ir mokesčių už šildymą, karštą vandenį ir kitas su tuo susijusias paslaugas, kas akivaizdžiai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kai savivaldybei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto suteikimo atveju, kada asmuo, kuriam suteiktas būstas, šiuo būstu pats nesinaudoja, bet subnuomoja trečiajam asmeniui, suponuoja išvadą, kad būstas suteiktas į tokio būsto suteikimą teisės neturinčiam asmeniui ir šios gyvenamosios patalpos tokiam asmeniui yra nereikalingos.
17.3. Pažymėtina, jog palikus galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, būtų formuojama tokia teismų praktika, jog asmenys, kuriems suteiktos Savivaldybės gyvenamosios patalpos kaip valstybės paramos forma mažas pajamas gaunantiems asmenims, šiomis gyvenamosiomis patalpomis ne tik nesinaudotų, bet iš jų neteisėtai pasipelnytų pernuomodami tretiesiems asmenims, o minėtieji veiksmai būtų vertinami formalizmu, nesudarančiu pagrindu asmenų iškeldinimui. Tokia formuojama teismų praktika apribotų savivaldybei teisę ginti savo, kaip gyvenamųjų patalpų savininkės, pažeistas teises bei kartu tinkamai vykdyti būsto nuomos funkciją - iškeldinti asmenis, kurie nevykdo nuomos sutarties sąlygų ir suteikti būstą asmenims, laukiantiems eilėje būstui išsinuomoti.
17.4. Apelianto manymu, šiuo atveju taip pat yra pažeidžiamas ir viešasis interesas, ieškovas negali nereaguoti į tokio pobūdžio kaip subnuoma pranešimus, teismas šiuo atveju irgi turi būti aktyvus, nes subnuomojant savivaldybei priklausančias patalpas yra pažeidžiamas kitų socialinio būsto eilėje laukiančių asmenų interesas.
17.5. Pažymėtina, kad nuomojančių socialinį būstą asmenų bei laukiančiųjų eilėje jam išsinuomoti materialinė padėtis jau savaime yra sunki, todėl bedarbio statusas ar sunki materialinė padėtis nepagrindžia savivaldybės teikiamos paramos būtinumo ir neturėtų būti pagrindas netaikyti CK 6.611 str., juo labiau, kad teismas netyrė ir į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas veda amoralų gyvenimo būdą bei piktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis neleistinomis svaiginimo priemonėmis, tačiau teismas priimdamas sprendimą dėl jų pasisakė. Būtina pažymėti, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, o teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad atsakovas pats nesuinteresuotas ieškotis tinkamo darbo ir taip stengtis mažinti susidariusias skolas.
17.6. Privalu atsižvelgti ir į tai, kad šeimos, įrašytos į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus, laukia eilę metų, todėl akivaizdu, kad atsakovo veiksmai, susiję su gyvenamųjų patalpų subnuoma tretiesiems asmenims be nuomotojo sutikimo, nuomos mokesčio ir kitų mokesčių nemokėjimas, yra esminiai sutarties pažeidimai, sudarantys pagrindą atsakovo iškeldinimui. Pažymėtina, kad teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl skolos už patalpų nuomą bei šilumą, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas priteisimo iš atsakovo visa apimtimi, taip pripažindamas, jog atsakovas, nemokėdamas minėtų mokesčių, pažeidė nuomos sutarties sąlygas ir įstatymo nuostatas.
17.7. Pabrėžtina, jog asmens teisės į būstą prioriteto apsauga ir gynimas teismų praktikoje neturėtų būti suabsoliutinta. Tokio pobūdžio bylose kartu turėtų būti vertinami ir kiti teisės principai, ypač asmenų lygiateisiškumo principas, nuomojant savivaldybės socialinį būstą: esant socialinio būsto trūkumui, neiškeldinus asmenų, kurie naudoja patalpas ne pagal paskirtį, nemoka nuomos mokesčių ir kitų patalpoms teikiamų paslaugų mokesčių, taip pažeisdami sutartį ir įstatymą, nėra užtikrinama asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėje šį būstą išsinuomoti, teisės ir teisėti interesai.
18. Atsakovas A. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
19. Nustatyta, kad byloje padaryta išvada, jog ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų aplinkybei, jog atsakovas subnuomojo butą, įrodyti, atsižvelgus į tokias aplinkybes, kaip ieškovo atliktų buto patikrinimų metu nenustatymas, jog butas yra subnuomojamas. Ieškovas, kaip atstovaujantis buto savininką asmuo, turintis teisę patekti į nuomojamą butą, turi galimybę patikrinti, kas gyvena nuolatinai jo nuomojamame bute, turi galimybę nustatyti, ar butas nėra subnuomojamas, gavęs asmens pranešimą apie buto subnuomojimą, turėjo galimybę nustatyti šį faktą patikrindamas butą, tačiau jo pateikti duomenys apie tai, kad 2017-06-02 ir 2017-06-14 atlikęs buto patikrinimus, į butą nepateko, leidžia daryti išvadą, kad asmuo, pateikęs ieškovui pranešimą apie tai, kad jis pranešimo rašymo metu nuomojasi kambarį atsakovo bute, patikrinimų metu, bute negyveno, nes tuo atveju, jei būtų gyvenęs atsakovo bute, ieškovo atstovus galėjo įleisti į butą ir kambario subnuomos faktas tuo atveju būtų įrodytas patikrinimo aktais. Teismas neturėjo pagrindo atmesti atsakovo paaiškinimo, jog pranešęs apie subnuomą asmuo, liudytoju byloje apklaustas E. A., laikinai gyveno kartu su atsakovu jo nuomojamame bute, tačiau laikinas gyvenimas kartu su nuomininku jo bute, nėra subnuomos santykiais tarp asmenų. Ieškovas nereiškia reikalavimo tuo pagrindu, kad atsakovas panaudos pagrindais buvo perleidęs be jo sutikimo butą kitam asmeniui, todėl šiuo pagrindu ieškinys neturėjo būti nagrinėjamas.
20. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad į jį 2017-05-29 raštu kreipėsi buto subnuomininkas E. A., nurodydamas, jog minėtą butą išsinuomojo 2016-05-10 iš atsakovo žodinio susitarimo pagrindu bei kas mėnesį moka už buto nuomą 150 Eur dydžio nuomos mokestį, o taip pat ir moka ir buto komunalinius mokesčius, galėjo būti patikrintos, ieškovui teikiant papildomus šios aplinkybės įrodymus. Atsakovui neigiant nuomos pinigų gavimo faktą, vien liudytojo paaiškinimas apie tai, kad jis mokėjo atsakovui po 150 Eur nuomos mokestį, nėra pakankamu įrodyti daryti išvadai, kad atsakovas subnuomojo kambarį liudytojui E. A. ir už tai gaudavo 150 Eur nuomos mėnesinį mokestį. Remiantis liudytojos J. K. parodymais apie tai, kad atsakovas gyvena nuolatinai bute, kad E. A. galėjo atsakovą apkalbėti, bei atsakovo paaiškinimu, kad E. A. pas jį keletą dienų gyveno, tačiau neigė, kad gyveno ilgą laiką ir už užmokestį, teismas turėjo pagrindo atmesti ieškinį, nesant pakankamai įrodymų dėl fakto, kad atsakovas subnuomojo butą liudytojui E. A. ar kitiems asmenims.
21. Liudytojo E. A. 2017-05-28 pranešime ieškovui nurodyta, kad jis nuomojosi pas atsakovą ne butą, o kambarį. Iš byloje pateikto 2007-10-17 Buto perdavimo ir priėmimo akto, kuriuo butas (duomenys neskelbtini) buvo perduotas atsakovui, matyti, kad butas yra vieno kambario, 34,39 kv m. Taigi, tokiu atveju, jei buto nuomininkas kartu su kitu asmeniu gyvena vieno kambario bute, daryti išvadą, kad jis subnuomoja kambarį, nėra pagrindo, nes jis pats ir toliau naudojasi butui, kaip nuomininkas. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kai savivaldybei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto suteikimo atveju, kada asmuo, kuriam suteiktas būstas, šiuo būstu pats nesinaudoja, bet subnuomoja trečiajam asmeniui, tačiau nei iš atsakovo, nei iš liudytojų parodymų tokios išvados daryti nėra pagrindo, nes duomenų, kad pats atsakovas nesinaudoja jam suteiktu butu, nepateikta, todėl gyvenamosios patalpos atsakovui yra nereikalingos ir jis naudojasi patalpomis. Laikinas liudytojo E. A. naudojimasis butu kartusu atsakovu negali būti pagrindu nutraukti buto nuomos sutartį, sudarytą su atsakovu ir jį iškeldinti.
22. Ieškovas reikalavimą nutraukti buto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą reiškia ir kitu pagrindu - kad atsakovas yra neapmokėjęs buto nuomos ir kitų mokesčių už suteiktas paslaugas butui. Iš atsakovo paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas nereguliariai moka nuompinigius dėl to, kad yra iš dalies darbingas, turi tik 45 proc. darbingumo bei negali įsidarbinti. Nurodė, jog atsakovas paaiškino, kad jo pajamas sudaro tik gaunama 134 Eur pašalpa, kurios neužtenka ir pragyvenimui bei mokesčiams už butą sumokėti, tačiau jis pažymėjo, kad pagal galimybes nuomos mokestį moka. Neginčijo, kad mokesčių už šilumos energiją nemoka, nes neužtenka pajamų. Tai, kad atsakovas neturi tėvų, užaugo vaikų namuose, dabar yra iš dalies darbingas, jo gaunamų pajamų neužtenka sumokėti visus mokesčius, teisingumo principo įgyvendinimas leidžia vertinti, kad nesumokėtų mokesčių reikalavimas teismine tvarka iš tokio asmens pirmą kartą, yra aplinkybe, dėl kurios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas būtų neproporcingai taikoma atsakomybės forma už pareigos mokėti mokesčius nevykdymą. Nuolatinis mokesčių nemokėjimas ateityje būtų pagrindu nutraukti su atsakovu nuomos sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog negalima daryti išvados, kad dėl susidariusių skolų už nuomą bei už šildymo paslaugas yra pagrindas atsakovą iškeldinti iš socialinio būsto, atitinka civilinės teisės principus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.