Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. S., jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2011 m. spalio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalį 66 MGL dydžio bauda;

2) 2012 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2013 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (13 epizodų), BK 182 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams, bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams;

4) 2015 m. gruodžio 4 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

5) 2016 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 20 MGL (753,20 Eur) bauda;

6) 2016 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 38 MGL (1434, 08 Eur) bauda;

7) 2016 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų, vadovaujantis BK63 straipsnio 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 60 parų ir 58 MGL (2184,28 Eur) bauda;

8) 2017 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198-2 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 58 MGL dydžio bauda, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

9) 2017 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 10 mėnesių; ši bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams ir 58 MGL dydžio bauda, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

10) 2018 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme; į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. liepos 17 d. (7 paros); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, viena Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės diena prilyginta vienai laisvės atėmimo dienai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu bei Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, subendrintos, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu įskaityti laikotarpiai; Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartimi (įsiteisėjo 2019 m. vasario 4 d.) panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti šia nutartimi paskirtą laisvės atėmimo 3 metams bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

11) 2019 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi paskirta subendrinta (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu) laisvės atėmimo 3 metams bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 5 d.);

12) 2019 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo nuo 2018 m. gruodžio 19 d. 17.57 val. iki 2018 m. gruodžio 20 d. 11.29 val. laikas (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 13 d.),

13) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2019 m. liepos 18 d.) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaičiuotos bausmės, atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžius ir minėtais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. S. 2018 m. liepos 15 d. apie 22.55 val. Alytaus r., Daugų sen., Daugų k. teritorijoje, kelio Naujieji Valkininkai - Daugai - Alytus 27-ajame kilometre vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Volvo S60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 119, 128 punktų reikalavimus – vairavo kelių transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, privalėdamas duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir, taip sukeldamas grėsmę eismo dalyvių saugumui ir sukliudydamas jam iš priekio priešinga kryptimi važiavusio automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojai L. S., vairuojamo automobilio priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinį kairį kampą, dėl to automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuo smūgio po susidūrimo apvirto kelio važiuojamojoje dalyje, o jo vairuojamas automobilis priekine dalimi kliudė savo važiavimo juosta važiavusį automobilį „Volvo V70“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Honda CR-V“ vairuotojai nukentėjusiajai L. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl muštinės žaizdos kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos dešinėje, dešiniajame skruoste, pereinant į smilkinį, kairiame žaste, kairės alkūnės sąnaryje, dešinės alkūnės sąnaryje, pilvo apatinėje dalyje, odos nubrozdinimo kairės alkūnės sąnaryje, nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino iš dalies, tai yra pripažino sukėlęs eismo įvykį, tačiau neigė, jog šio eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Parodė, kad 2018 m. liepos 15 d. apie 23 val. važiavo savo automobiliu „Volvo S60“ iš Alytaus į Vilnių per Daugus. Pradėjo lenkti automobilius, bet neapskaičiavo greičio, nespėjo grįžti į savo kelio juostą ir atsitrenkė į kitą priešais jį važiuojančią mašiną „Honda CR-V“ ir į šalikelės bortelį. Nepamena, kad būtų atsitrenkęs į dar kokį automobilį. Matė, kad iš viso buvo apgadinti trys automobiliai. Po įvykio bendravo su kito automobilio „Volvo“ vairuotoju, kitais įvykio vietoje buvusiais žmonėmis. Įvykio metu važiavo gal 100 km/h greičiu, o leistinas toje vietoje greitis buvo 90 km/h. Teisės vairuoti nebuvo įgijęs, vairuoja nuo 5 metų, už vairavimą neturint tam teisės baustas daug kartų. Įvykio metu apsvaigęs tikrai nebuvo. Tada buvo nemiegojęs beveik dvi paras. Narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs, tik prieš tris savaites vartojo metadoną. Nežino, iš kur jo organizme galėjo būti morfino. Po įvykio jam buvo šokas, gal dėl to krėtė drebulys. Susižalojo nestipriai koją, ligoninės priėmimo skyriuje jam uždėjo longetę ir išleido. Jis su taksi nuvyko pas asmenį Alytuje, kur prieš tai ir svečiavosi. Policijos pareigūnai tik po kokių 3 valandų jam paskambino, paklausė, kur jis, pasakė nuvažiuoti pasitikrinti kraują ir šlapimą. Kaltinamasis nuvažiavo į Alytaus ligoninę, kur paėmė jo kraujo ir šlapimo mėginius. Jeigu būtų apsvaigęs, tai pats nebūtų važiavęs tikrintis. Jis metadono programoje oficialiai nedalyvavo, bet po tėvo mirties apie mėnesį laiko vartojo narkotikus, todėl metadoną paskui gal porą kartų vartojo kaip pakaitalą. Jį nelegaliai nusipirkdavo Vilniuje, prie Gerosios Vilties gatvėje esančio centro, metadoną jam parduodavo asmenys, kuriems jį tame centre skirdavo. Tarp eismo įvykio ir kraujo bei šlapimo mėginių paėmimo jis išgėrė kažkokių raminančių tablečių, jas irgi buvo gavęs Vilniuje prie Gerosios Vilties gatvės centro, jas skiria nerimui malšinti, pavadinimo nežino, oficialiai jam jų gydytojai nebuvo skyrę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltę patvirtina kiti žemiau aptarti bylos duomenys, ištirti teisiamajame posėdyje.

Nukentėjusioji L. S. parodė, kad ji 2018 m. liepos 15 d. apie 23 val. automobiliu „Honda CR-V“ viena važiavo iš Vilniaus į Alytų. Prie Daugų ji važiavo 70 km/val. greičiu, nes prieš sankryžą yra greičio apribojimas. Pamatė šviesas, pajuto labai stiprų smūgį iš priekio į vairuotojo pusę. Automobilyje išsiskleidė saugos pagalvė. Paskui nelabai ką atsiminė, nes veidu į kažką atsitrenkė, atsipeikėjo, kai automobilis buvo apvirtęs, ir ji kabojo ant diržų. Atsisegė saugos diržą, išsiropštė iš automobilio, nukrito ant žemės. Pribėgo du vyrukai, važiavę jai iš paskos, pasiteiravo, ar jai viskas gerai, atjungė automobilio akumuliatorių ir patraukė L. S. nuo automobilio. Jie pribėgo ir prie R. automobilio. Paskui moteris jai atnešė servetėlių, nes L. S. labai stipriai kraujavo iš nosies. Tuo metu buvo sutemę, buvo sausa, nelijo. Prieš smūgį ji su jokiu kitu automobiliu neprasilenkė, nes viskas vyko nuokalnėje. R. S. ji matė vėliau, kai jis įvykio vietoje atėjo prie jos ir kitų žmonių. Jis nieko nesakė, tik atsistojo šalimais, toliau nuo L. S. ir stovėdamas tiesiog snūduriavo, krisdamas į priekį, buvo užsimerkęs. Kai atvyko policija, pareigūnė garsiai rėkdama prašė jį pūsti ir klausė, ar jis girtas. Jis buvo apsnūdęs, kalbėjo lyg ir normaliai. Jo klausė, ar jis miega, jis atsakė, kad nemiega. Buvo įtarimas, kad jis yra apsvaigęs.

Liudytojas R. P. parodė, kad jis apie 23 val. automobiliu „Volvo V70“ su D. M., V. P., E. K., E. J. važiavo iš Varėnos į Alytų, vairavo R. P., Dalia sėdėjo šalia. Priekyje jų važiavo automobilis „Honda CR-V“. Pamatė, kad viskas greitai aptemo, buvo dūmai, šukės, priekyje važiavęs „Honda CR-V“ pradėjo verstis į dešinę pusę. Liudytojas suktelėjo dešiniau, prisiglaudė automobiliu prie atitvarų. Gavo smūgį į kairę automobilio pusę ir tada manevravo, kad apvažiuotų automobilį „Honda CR-V“. Kai apsižiūrėjo, kad jie sveiki, nubėgo žiūrėti kitų automobilių, skambino pagalbai, prie „Honda CR-V“ pamatė judančią moterį, ji kraujavo. Atėjo ir kiti atsiradę žmonės, jie padėjo traukti moterį iš mašinos. Paskui liudytojas nubėgo iki R., bėgdamas išgirdo riksmus, atlupo automobilio duris. R. rėkė, kad skauda kojas, bet kai liudytojas jį apšvietė, pamatė, kad jam niekas neužspausta, pasakė R. nusiraminti, padėjo jam išlipti, tada nuėjo atgal prie „Honda CR-V“. R. tik išlipęs rėkė, kad skauda, tai tiesiog buvo isteriškas rėkimas be žodžių. Jis iškart ėjo neaišku kur, tada liudytojas ir kiti jį vedė prie kitų žmonių, paskui, kai atvažiavo pareigūnai, jam liepė nejudėti, bet R. atsistojo, ėjo kažkur. Visi aplink šnekėjo, kad jis neadekvačiai elgiasi. Policija davė jam pūsti alkotesterį, bet buvo nuliai. Paklausus, kodėl jis šoko į kitą juostą, jo pirma versija buvo, kad užmigo, paskui kitaip sakė, dar paskui nebuvo tikras, kad jis išvis išvažiavo į kitą juostą. R. sunkiai dėstė mintis, pasirodė neadekvatus, jeigu jam pasakai stotis, jis kažkur eina į tamsą, į tolumą palei atitvarus, jis nereagavo į pareigūnų reikalavimus pabūti ramiai. Liudytojas su R. bendravo gal apie pusvalandį, kol atvažiavo tarnybos. Atstumas iki R. automobilio ir liudytojo automobilio buvo nemažas, prieš jį nematė važiuojant jokio kito automobilio, R. S. tikrai jokio kito automobilio nelenkė. Eismas nebuvo intensyvus, buvo giedra. L. S. ir R. S. greitoji nuvežė iš pradžių, o liudytoją į ligoninę atvežė apie 2 val. Pradžioje jis ligoninėje matė ir R. S., paskui šis buvo kažkur dingęs, vėliau buvo rastas sėdintis už kampo. L. R. pavėlavęs davė kraują, jo koja tada jau buvo sugipsuota. Liudytoją ir R. S. iš ligoninės į policijos komisariatą išsivežė kartu. Policijoje R. liudytoją paklausė, ar šis neturi jo automobilio nuotraukų, jam kažkas buvo labai juokinga, smagu ir labai linksma, jis nebuvo susirūpinęs, iš jo nebuvo jokios užuojautos ar atsiprašymo. R. žvalesnis buvo ligoninėje nei įvykio vietoje.

Liudytoja D. M. parodė, kad ji 2018 m. vasarą apie 23 val. važiavo R. P. vairuojamu automobiliu iš Varėnos pro Daugus, kartu vyko V. P., E. K., E. J.. Leidosi nuo kalno link Daugų, staiga pasipylė dūmai, šviesos. Jie sustojo šalikėlėje, juos kliudė kažkurio automobilio nulūžęs ratas. Išlipę bėgo link kitų automobilių, skambino 112. Matė apverstą automobilį, kiti ištraukė jo vairuotoją, kol liudytoja skambino pagalbai, tada ji nubėgo iki R. automobilio. R. pats išlipo, jis nebuvo prispaustas. R. atrodė keistai, manė, kad jis išgėręs, bet R. įpūtė nulius, tai pagalvojo, kad jis šoko būsenoje ir todėl taip elgiasi. R. nesigaudė aplinkoje, nerišliai šnekėjo, buvo atsirėmęs į atitvarus, pakvietus sunkiai reagavo. Kad skųstųsi skausmu, negirdėjo. Moteris buvo baltais marškinukais, todėl gerai matėsi kraujas, jo buvo daug, moteris valėsi jį servetėlėmis. Moteris vairuodama nebuvo išvažiavusi į priešingą eismo pusę. Oro sąlygos buvo geros, nelijo. Tuo metu kelio atkarpoje buvo trys automobiliai, nuo kalno jiems priešais leidosi tik vienas

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojų V. P. ir E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2018 m. liepos 15 d. apie 23.00 val. su E. K., E. J. ir D. M. važiavo iš Varėnos į Alytų automobiliu „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P.. Liudytojas sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje už keleivio, važiuodamas susirašinėjo SMS žinutėmis. Kelio Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 27 kilometre pajuto, kaip automobilis „Volvo S60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) trenkėsi į jų automobilio kairį šoną. Šio automobilio susidūrimo su automobiliu „Honda CR-V“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nematė, matė tik kaip automobilis „Honda CR-V“, kurį vairavo moteris, vertėsi keletą kartų ir apvirto ant stogo. Automobilio „Volvo S60“ vairuotojas R. S. pasirodė įtartinas, neadekvatus, kalbėjo nerišliai, pamanė, kad jis galėjo būti neblaivus (1 t., b. l. 172-173, 175).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2018 m. liepos 15 d. apie 23.00 val. su V. P., D. M. ir E. J. važiavo iš Varėnos į Alytų automobiliu „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P.. Prieš juos ta pačia kryptimi važiavo automobilis „Honda CR-V“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris. Kelio Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 27 kilometre pamatė, kaip automobilis „Volvo S60“ išvažiavo prieš eismą ir trenkėsi į automobilį „Honda CR-V“. Nuo smūgio automobilis „Honda“ keletą kartų vertėsi. Po to „Volvo S60“ trenkėsi į jų automobilio kairį šoną. Jų automobilyje buvę keleiviai nenukentėjo, visi išlipo iš automobilio. Liudytojas pribėgo prie automobilio „Honda CR-V“, norėjo padėti vairuotojai, tačiau ši buvo išlipusi pati. Automobilio „Volvo S60“ vairuotojas R. S. atrodė neblaivus, jis nerišliai kalbėjo, nesiorientavo aplinkoje, eidamas šlaistėsi. Mano, kad jis galėjo būti pavartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų (1 t., b. l. 178-179, 181).

Liudytoja J. Ž. parodė, kad yra L. S. šeimos gydytoja. Nukentėjusioji pas liudytoją lankosi nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. Ji skundėsi galvos, sprando, nosies skausmais, blogu miegu, kvėpavimo sutrikimu, teigė, kad galvos skausmai plinta į kaklą, sustiprėjus galvos skausmams, pykina, jaučiamas bendras silpnumas. Buvo pakartotinai nukreipta LOR gydytojo konsultacijai. Dėl susidariusio darinio veide buvo nusiųsta trečio lygio LOR gydytojo konsultacijai, rugsėjo mėnesį buvo numatyta daryti kompiuterinę tomografiją veido daliai. Gautas LOR gydytojo atsakymas, kad gydymui skirti purškalai, nosies pertvara ryškiai deformuota, nosies ašis tiesi, šviežias rando audinys veide. Kompiuterinės tomografijos atsakymas: nosikaulio lūžis be žemesnių lūžgalių dislokacijų. Naudojo nuskausminančius, kvėpavimą lengvinančius vaistus, buvo skirta konsultacija dėl stuburo, kaklo skausmų, konsultuota neuropatologo. Nukreipta traumatologo gydymui ir konsultacijai. Buvo paskirti vaistai nuo skausmo ir raminantys. Buvo padarytas kaklo rentgenas, magnetinis rezonansas. Kakle rasta anomalija - (duomenys neskelbtini), ji yra įgimta, tik traumos metu ji suspaudžiama ir tai duoda skausmus. Buvo padaryta visos galvos kompiuterinė tomografija. Taikyta reabilitacija dėl kaklo skausmų, ambulatorinė fizioterapija - masažai, mankštos, ji iš dalies padėjo. Dėl silpnumo, galvos skausmų, širdies plakimo buvo darytas mokamas kraujo tyrimas. Nemokamo kraujo tyrimo poliklinikoje pacientė nenorėjo, nes atsakymo laukti reikėtų 3 dienas, todėl ji sutiko su mokamu, nes norėjo atsakymo greičiau. Kraujo tyrimas buvo paskirtas 2018 m. rugsėjo 21 d., po jo gydytoja L. S. papildomai nieko neskyrė, silpnumas išliko dėl streso, tai psichologiniai dalykai. Skydliaukės problemos gali paūmėti dėl streso.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja I. S. 2018 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. 00.47 val. Operatyvaus valdymo skyriuje gautas VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties mediko telefoninis pranešimas, jog 2018 m. liepos 15 d. 22.44 val. į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių iš eismo įvykio Daugų sen., Dauguose pristatė L. S., kuriai nustatytas nosies lūžimas. Tą pačią dieną 2.40 val. gautas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus mediko pranešimas, jog 2018 m. liepos 16 d. 00.08 val. iš to paties įvykio greitoji medicinos pagalba pristatė R. S., kuriam nustatyta kairės pėdos čiurnos, veido nubrozdinimai. Nustatyta, kad 2018 m. liepos 15 d. apie 23 val. kelio Naujieji Valkininkai - Daugai - Alytus 27 km, susidūrė trys automobiliai, t. y. automobilis „Volvo S60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. S., galimai išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Honda CR-V“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. S., ir automobiliu „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. P. (1 t., b. l. 1).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose (fotonuotraukose ir eismo įvykio vietos plane) 2018 m. liepos 16 d. užfiksuota įvykio vieta, esanti kelio Naujieji Valkininkai - Daugai - Alytus 27 km. Užfiksuota, kad automobilis „Volvo 70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į Alytaus, galu į Daugų pusę, automobilis „Honda CR-V“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apvirtęs ant stogo galu į Daugų, priekiu į Alytaus pusę, automobilis „Volvo S60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į Alytaus pusę, galu į Daugų pusę. Įvykio vietoje nubyrėjusios šukės, išbėgę skysčiai, galima susidūrimo vieta yra dešinėje kelio važiavimo juostoje Alytaus kryptimi (1 t., b. l. 14-39).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apgadintas automobilio „Volvo S60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės ir galinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, žibintai, grotelės, bagažinės dangtis. Draudimas negalioja (1 t., b. l. 40-44).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad nubraukta visa kairė automobilio „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pusė, apgadintas jo priekinis bamperis, priekinės ir galinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, ratai, kairės pusės galinis sparnas, bamperis, kairės pusės žibintai, radiatoriaus grotelės (1 t., b. l. 46-50).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad pagrindinis smūgis automobiliui „Honda CR-V“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) teko į priekinę kairę pusę, automobilis apvirtęs ant stogo. Apgadintas visas automobilis (1 t., b. l. 52-56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1784/2018 (01) konstatuota, kad R. S. kraujyje, paimtame 2018 m. liepos 16 d. 3.15 val., rasta metadono, šlapime, paimtame 2018 m. liepos 16 d. 3.10 val., rasta morfino, metadono, EDDP (metadono metabolitas), pėdsakų difenhidramino (1 t., b. l. 63).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms R. L. 2019 m. gegužės 31 d. raštu paaiškino, kad metadonas po vienkartinio pavartojimo kraujyje gali būti aptinkamas iki dviejų dienų, šlapime – iki septynių dienų, vartojant nuolat – po paskutinio pavartojimo gali būti aptinkamas kraujyje iki septynių dienų, o šlapime – iki dviejų savaičių. Nurodė, kad vartojant metadoną, organizme negali atsirasti morfino ir difenhidramino, metadonas, morfinas ir difenhidraminas yra skirtingos medžiagos ir organizme negali virsti viena iš kitos. Nurodė, kad vartojus metadoną prieš tris savaites, kraujyje jo nebuvo galima aptikti, o šlapime buvo galima aptikti metadono ir EDDP po trijų savaičių, jei metadonas buvo vartojamas nuolat. Morfino šlapime galima aptikti vartojant morfino turinčius vaistus, vartojant heroiną, kuris organizme deacetilinamas į 6-monoacetilmorfiną, o šis kepenyse virsta morfinu, vartojant opioidus. Difenhindramino šlapime galima aptikti vartojant vaistinį preparatą „Wipar“. Vartojamas didelėmis dozėmis, difenhidraminas sukelia delyrą, euforiją, mieguistumą, haliucinacijas (5 t., b. l. 8).

VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2018 m. liepos 16 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 22 nurodyta, kad R. S. vairuoti negali, nes yra apsvaigęs nuo metadono (1 t., b. l. 67).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto L. U. 2018 m. liepos 18 d. išvadoje Nr. G 680/2018 (06) konstatuota, kad L. S. nustatyta muštinė žaizda kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos dešinėje, dešiniame skruoste, pereinant į smilkinį, kairiame žaste, kairės alkūnės sąnaryje, dešinės alkūnės sąnaryje, pilvo apatinėje dalyje, odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnaryje, nosies kaulų lūžimas, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 5).

Apžiūros protokole 2018 m. liepos 27 d. užfiksuota, kad automobilio „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sudužęs priekinis dešinys žibintas su posūkio žibintu, įtrūkimai ir įdūžis automobilio priekiniame stikle, sugadinta priekinio bamperio apatinė dalis, kairės pusės sparnas, abejos kairės pusės durelės, galinis kairys sparnas, kairioji galinio bamperio dalis, išsiskleidusi viršutinė oro pagalvė vairuotojo vietoje (2 t., b. l. 16-26).

Apžiūros protokole 2018 m. liepos 31 d. užfiksuota, kad automobilio „Volvo S60“ kairės pusės priekinis ratlankis išlūžęs ir sudaužytas, keliose vietose prakiurusi padanga, priekinės dešinės padangos protektoriaus gylis neatitinka KET reikalavimų, sudaužyti automobilio priekinis stiklas, priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinės grotelės, priekinis kairys žibintas, priekinis kairys sparnas, abejos kairės pusės durelės, priekinės kairės pusės statramstis, stogas, sudužęs priekinių kairės pusės durelių stiklas, išsiskleidę oro pagalvės (2 t., b. l. 29-40).

Apžiūros protokole 2018 m. rugsėjo 12 d. užfiksuota, kad automobilio „Honda CR-V“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinis kairės pusės ratlankis išlūžęs ir sudaužytas, sudaužyti priekinis stiklas, priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinės grotelės, priekinis kairys žibintas, priekinis kairys sparnas, abejos kairės pusės durelės, priekinis kairys statramstis, stogas, labiausiai sudaužyta automobilio priekinė kairės pusė, sudužę galinis stiklas, vairuotojo durelių stiklas ir dešinės pusės priekinių durelių stiklas, sudaužyta dešinės pusės priekinis sparnas, abejų dešinės pusės durelių viršus ties statramsčiu, išsiskleidę oro pagalvės, sudužę priekiniai žibintai, galinis kairės pusės žibintas sudužęs ir iškritęs, dešinės pusės žibintas išlūžęs (2 t., b. l. 43-53).

BK 281 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Aukščiau aptarti įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje ir patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

R. S. , vairuodamas automobilį, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto, numatančio pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti - imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, 101 punkto, numatančio vairuotojui pareigą prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 119 punkto, numatančio pareigą vairuotojui važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 128 punkto, numatančio pareigą vairuotojui, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, (jeigu vairuotojas gali tai pastebėti), sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, reikalavimus. Kaltinamasis 2018 m. liepos 15 d. apie 22.55 val. Alytaus r. sav., Daugų sen., Daugų k. teritorijoje, kelio Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 27 kilometre, vairavo automobilį „Volvo S60“, neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų - metadono, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, privalėdamas duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, tačiau jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, sukeldamas grėsmę eismo dalyvių saugumui ir sukliudydamas jam iš priekio priešinga kryptimi važiavusio automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojai L. S., savo vairuojamo automobilio priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinį kairį kampą, dėl to automobilis „Honda CR-V“ nuo smūgio po susidūrimo apvirto kelio važiuojamojoje dalyje, o kaltinamojo vairuojamas automobilis priekine dalimi kliudė savo važiavimo juosta važiavusį automobilį „Volvo V70“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P.. Šiais neatsargiais veiksmais kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio automobilio „Honda CR-V“ vairuotojai nukentėjusiajai L. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl muštinės žaizdos kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos dešinėje, dešiniajame skruoste, pereinant į smilkinį, kairiame žaste, kairės alkūnės sąnaryje, dešinės alkūnės sąnaryje, pilvo apatinėje dalyje, odos nubrozdinimo kairės alkūnės sąnaryje, nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui,

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji ir liudytojai patvirtino, kad R. S. įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuria tuo metu važiavo L. S. vairuojamas automobilis „Honda CR-V“, o šiam iš paskos važiavo R. P. vairuojamas automobilis „Volvo V70“, būtent dėl kaltinamojo išvažiavimo į priešingo eismo juostą, kurioje tuo metu buvo du kiti jam priešpriešiais savo važiavimo juosta važiuojantys automobiliai, įvykio eismo įvykis. Teismui nėra abejonių, kad kaltinamasis R. S. turėjo realią galimybę pastebėti priešingo eismo juosta važiuojančius automobilius, nes šie buvo techniškai tvarkingi, važiavo, nepažeisdami KET, oro sąlygos buvo geros, nors buvo jau sutemę, tačiau nelijo, buvo giedra, ir privalėjo nekeisti savo važiavimo krypties, nesudaryti priešingo eismo juosta važiuojantiems automobiliams kliūties. Nors kaltinamasis teisme teigė, jog jis pradėjo lenkti automobilius, bet neapskaičiavo greičio, nespėjo grįžti į savo kelio juostą ir atsitrenkė į kitą prieš jį važiuojančią mašiną „Honda CR-V, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai parodė, kad jokių lenktinų automobilių R. S. važiavimo kryptimi nebuvo, toje kelio atkarpoje įvykio metu buvo tik kaltinamojo, nukentėjusiosios ir R. P. automobiliai. Taigi, kaltinamasis be jokios priežasties išvažiavo į priešingo eismo juostą, joje esant priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, ir dėl savo paties neatsargumo sukėlė eismo įvykį. Tai, kad R. S. vairuojamo automobilio susidūrimas su L. S. vairuojamu automobiliu įvyko būtent priešingo eismo juostoje, kuria Alytaus link važiavo L. S., patvirtina ne tik paties kaltinamojo, bet ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti duomenys, susidūrimo vieta. Tokie kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – L. S. sveikatos nesunkiu sutrikdymu. Todėl R. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti. Dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio kilo BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai: nesunkiai sutrikdyta L. S. sveikata. Kilusius padarinius visiškai patvirtina specialisto išvada, nukentėjusiojo parodymai.

Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvada Nr. T-N 1784/2018 (01) ir VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2018 m. liepos 16 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 22, Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms paaiškinimai, liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad R. S. eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo metadono. Kaltinamasis neigė buvęs eismo įvykio metu apsvaigęs, aiškino, kad jis buvo beveik dvi paras nemiegojęs, o metadoną vartojęs tik prieš tris savaites iki įvykio, jį išvis vartojo gal tik porą kartų. Taip pat teigė, kad po eismo įvykio jį iš ligoninės išleido, uždėję longetę, jis su taksi nuvyko pas asmenį Alytuje, ir tik po kokių 3 valandų jam paskambino policijos pareigūnai ir liepė nuvažiuoti pasitikrinti kraują ir šlapimą. Tarp eismo įvykio ir šlapimo bei kraujo paėmimo jis išgėrė kažkokių raminamųjų tablečių, pavadinimo nežino. Tačiau tokią kaltinamojo versiją paneigė Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms paaiškinimai. Jais remiantis, matyti, jog tuo atveju, jeigu, paties kaltinamojo teigimu, metadonas nebuvo vartojamas nuolat, vartotas tik porą kartų, paskutinį kartą vartotas prieš tris savaites iki eismo įvykio, jis negalėjo būti aptiktas nei R. S. kraujyje, nei šlapime, tačiau specialisto išvada objektyviai patvirtina, kad metadono rasta R. S. ir kraujyje, ir šlapime. Tai rodo, kad R. S. metadoną buvo vartojęs ne prieš tris savaites, o ne anksčiau nei dvi (jei vartojo vieną kartą) ar septynios (jei vartojo nuolat) dienos iki įvykio ir buvo nuo jo apsvaigęs. R. S. aiškino, kad jį iš ligoninės išleido, uždėję longetę, ir jis paskui tik po 3 valandų atvyko į ligoninę duoti kraujo ir šlapimo tyrimams, o per tą laiką išgėrė kažkokių raminančių tablečių. Tačiau, kaip jau minėta, specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad R. S. yra apsvaigęs būtent nuo metadono, o ne nuo kokių nors kitų medžiagų, be to, iš bylos duomenų matyti, kad R. S. kraujas ir šlapimas paimtas 3.10-3.15 val., liudytojas R. P. patvirtino, kad R. S. į ligoninę buvo nuvežtas kartu kaip ir L. S. – iš bylos duomenų matyti, kad L. S. atvežta į Alytaus S. Kudirkos ligoninę apie 00.00 val. (2 t., b. l. 5), kraujas ir šlapimas tyrimui iš jos paimta 2018 m. liepos 16 d. 1.35 val., o R. S. atvežtas apie 00.08 val., jam nustatyti kairės pėdos čiurnos, veido nubrozdinimai (1 t., b. l. 1). Apie 2.00 val. atvežtas į ligoninę, liudytojas R. P., iš kurio kraujas iš šlapimas tyrimui paimtas 2018 m. liepos 16 d. 3.25-3.30 val., ten matė esant ir R. S., kuriam jau buvo uždėta longetė, taigi, jis jau buvo spėtas medikų apžiūrėti, jam suteikta būtinoji pagalba, ir tik vienu metu R. S. buvo kažkur dingęs, bet paskui surastas sėdintis už kampo, o vėliau ir R. S., ir R. P. kartu pareigūnai nuvežė į policiją. Taigi, nėra pagrindo tikėti tik teisiamajame posėdyje iškelta kaltinamojo versija, kad jis apie tris valandas buvo pasišalinęs iš ligoninės iki kraujo ir šlapimo tyrimo paėmimo ir tuo laiku išgėrė kažkokius vaistus nuo nerimo. Šią versiją paneigia objektyvūs duomenys apie R. S. pristatymą į ligoninę 00.08 val., jo apžiūrą, medicinos pagalbos suteikimą (ant kojos uždėta longetė), liudytojo R. P. parodymai, kad jam atvykus į ligoninę apie 2.00 val., R. S. ten buvo, tik vėliau dingo, bet surastas sėdintis už kampo, objektyvūs duomenys apie tai, kad jau 3.10 val. paimtas R. S. kraujas, nes pagal juos matyti, kad R. S. nuo 00.08 val. iki 3.10 val. nebuvo pasišalinęs iš ligoninės patalpų, buvo apžiūrimas, jam teikiama pagalba, jis buvo matomas liudytojo R. P., ir iš jo paimti tyrimai. Be to, tą aplinkybę, kad R. S. jau iškart po eismo įvykio elgėsi neadekvačiai, nurodė ir nukentėjusioji, ir liudytojai, teigę, kad R. S. būklė buvo kaip apsvaigusio asmens, jis nerišliai kalbėjo, kaitaliojo savo versijas, dėl ko atsitrenkė į L. S. automobilį, ėjo nežinia kur, negalėjo išbūti ramiai, stovėdamas snūduriavo, krisdamas į priekį. R. P. parodė, kad ligoninėje R. S. buvo žvalesnis, nei įvykio vietoje, jam ligoninėje ir policijoje viskas buvo juokinga, labai smagu ir linksma. Būtent tokios neadekvačios R. S. reakcijos, jo kraujyje ir šlapime rastas metadonas ir EDDP, rodo, kad būtent eismo įvykio metu R. S. jau buvo apsvaigęs nuo neteisėtai vartojamo metadono.

Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje, yra neatsargus. Teismo nustatytų įvykio aplinkybių analizė duoda pagrindą išvadai, kad R. S. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, jos pavojingumo lygį. R. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 2 dalis), dėl kurio nesunkiai sutrikdyta sveikata vienam asmeniui. Jis tik iš dalies pripažino savo kaltę, todėl nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto 2018 m. rugpjūčio 22 d. išvadoje Nr. 83TPK-1016/2018 nurodyta, kad R. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 140). Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus charakterizuojamas pakankamai teigiamai (2 t., b. l. 129). Jis anksčiau labai daug kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 14-164, 166-195, 3 t., b. l. 3-8, 5 t., b. l. 91-94), taip pat labai daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, daugiausia už nuolatinį vairavimą neturint tam teisės (3 t., b. l. 9-51), paskirtų baudų nemoka, nesumokėtų baudų skola – 19840 EUR (3 t., b. l. 52-53), nedirba (3 t., b. l. 54-55), jokio turto neturi (3 t., b. l. 56, 57, 58). Atsižvelgus į tai, jog švelnesnės bausmės ir administracinės nuobaudos anksčiau nesulaikė R. S. nuo vis naujų nusikalstamų veikų darymo, jis visiškai nesilaiko jokių visuomenėje priimtino elgesio reikalavimų, vairavo neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, automobilis buvo neapdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, R. S. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, nedirba, nemoka jam paskirtų baudų, kurių dydis jau yra net 19840 EUR, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, jog nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į iš esmės neigiamą kaltinamojo asmenybę, bausmės dydis nustatomas artimas įstatymo numatytam jos vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, įvertinus iš esmės neigiamą kaltinamojo asmenybę, nuolatinį nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymą, visišką nenorą taisytis, prie pastaruoju nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridedant pusę šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendį ir įskaitytus kaltinamojo laikino sulaikymo laikotarpius pagal šį ankstesnį nuosprendį.

R. S. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (7 veikos), yra dar neįsiteisėjęs, todėl skiriama bausmė su juo skirta bausme nebendrinama.

Pagal BK 68 straipsnio 1 ir 3 dalis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tai, jog kaltinamasis nuolat vairuoja transporto priemones, neįgijęs tam teisės, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (BK 68 straipsnis), siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis šiuo metu jau atlieka realią laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį įsiteisėjusį ir vykdomą nuosprendį, todėl kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo, nes ji tapo nereikalinga.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 272,97 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, atlyginimo (2 t., b. l. 71-77). Ieškinyje nurodė, jog už L. S. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 272,97 Eur.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (2 t., b. l. 74-75) patvirtina, kad L. S. nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. iš PSDF biudžeto suteikta gydymo paslaugų dėl nosies kaulų lūžio, kitų galvos sričių paviršinio sužalojimo, sukrėtimo už 272,97 eurus.

Tarp R. S. nusikalstamų veiksmų ir dėl L. S. sužalojimų gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos įrašas patvirtina, kad privalomasis automobilio „Volvo S60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės draudimas jau buvo pasibaigęs dar iki eismo įvykio, t. y. 2018 m. liepos 9 d., taigi eismo įvykio metu – 2018 m. liepos 15 d. šio automobilio valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 90).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Minėta įstatymo nuostata regreso teisę nukreipia į subsidiarius bendraatsakovius: atsakingą draudiką, ir tik kai atsakingo draudiko nėra, – į žalą padariusį asmenį. Taigi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras šiuo atveju nėra atsakingas asmuo, į kurį Ligonių kasa, kaip socialinio draudimo institucija, galėtų pareikšti atgręžtinį reikalavimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žalą padariusio asmens R. S. automobilis, kuriuo buvo sužalota nukentėjusioji, nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl Ligonių kasos regresiniai reikalavimai turėtoms nukentėjusiosios L. S. gydymo išlaidoms padengti šiuo atveju turi būti tenkinami iš žalą padariusio asmens, t. y. R. S.. Kaltinamasis sutinka Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti dėl L. S. gydymo padarytą žalą.

Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš R. S. priteistina 272,97 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Dėl L. S. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji L. S. byloje 2018 m. spalio 23 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1136,20 EUR turtinės ir 15000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 126-133, 134-140), šį civilinį ieškinį tikslino 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. gegužės 14 d. (4 t., b. l. 2-9, 10-19, 50-57, 58-72, 160-161), o 2019 m. liepos 30 d. pateikė galutinį patikslintą civilinį ieškinį dėl 115,56 EUR turtinės ir 12000 EUR neturtinės žalos jai atlyginimo priteisimo (5 t., b. l. 53-54). Šiame galutiniame patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio patyrė iki šiol neatlygintą 115,56 Eur turtinę žalą. Jai neatlyginta 2,90 EUR pagal 2018 m. spalio 5 d. kvitą Nr. 167/115963 už pažymą iš VĮ „Regitra“ dėl eismo įvykio metu sugadinto ir aukcione parduoto automobilio išregistravimo, 46,49 EUR pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. kvitą ANK 36 NR. 18-12822 už kraujo tyrimą sveikatos būklės įvertinimui pagal šeimos gydytojo nurodymus, 51,50 EUR pagal 2018 m. rugsėjo 25 d. kvitą ANK Nr. 36-181300 už kraujo tyrimą vaisingumo būklei įvertinti pagal Vaisingumo klinikos gydytojo nurodymus, taip pat 14,67 EUR kuro išlaidų vykimui pas specialistus į Vilnių, nes šios išlaidos turi būti skaičiuojamos taikant 1 l kainą 1,17 EUR, o atsakovas šias išlaidas paskaičiavo, taikydamas 1 l kuro kainą esant 1,089 EUR. Ankstesnių turtinių reikalavimų, kurie teisminio bylos nagrinėjimo metu liko nepatenkinti – 616 EUR už sveikatos būklės įvertinimą dėl tolimesnio gydymo po taikyto dirbtinio apvaisinimo, L. S. atsisakė. Civilinė ieškovė L. S. nurodė, kad draudimo bendrovė jai jau atlygino 3000 EUR iš reikalautos 15000 EUR neturtinės žalos sumos, tačiau civilinė ieškovė palaiko savo reikalavimą dėl dar 12000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad eismo įvykio metu didžiausias smūgis jai buvo veide, dėl nosies kaulų lūžimo jai iki šiol tenka kęsti skausmą ir vartoti jį malšinančius vaistus. Kraujavimo iš nosies nesustabdė apie dvi paras. Reikėjo papildomai atstatinėti nosies kaulų lūžius, dėl to iškęsti nereikalingą skausmą ir vėl vartoti skausmą malšinančius vaistus. Patyrė ir smegenų sukrėtimą. Jis buvo nustatytas 2018 m. liepos 18 d., nes 2018 m. liepos 15 d. nebuvo atlikti visi tyrimai. Po įvykio ji sunkiai orientavosi, nejautė oro temperatūros, veidas buvo mėlynas, ištinęs, susiūtas. Ištinimas laikėsi apie du mėnesius, mėlynės irgi ilgai matėsi. Dėl priekinės veido dalies sutrenkimo atsiradusių kraujosruvų ant abiejų akių vokų, nosies nugarėlėje ir veido dešiniame skruoste bei sutinimo jai buvo gėda išeiti iš namų, vykti pas gydytojus, visą mėnesį ji vengė bet kokio bendravimo su draugais ir pažįstamais, dėl to labai išgyveno, prasidėjo miego sutrikimai, atsirado nerimas, dėl šių simptomų teko kreiptis į gydytojus ir psichologą, jai buvo paskirti raminamieji vaistai, kuriuos iki šiol vartoja. Dėl patirto smūgio į veidą patyrė didelius nepatogumus dėl apatinio žandikaulio ir 11, 21 dantų skausmo, teko kreiptis į „Žalgirio“ kliniką. Negalėjo išsižioti, dėl skausmo negalėjo kramtyti, maistą teko trinti ir maitintis per šiaudelį, tai kėlė labai didelį diskomfortą ir nepatogumus. Eismo įvykio metu buvo stipriai sumuštas dešinės rankos alkūnės sąnarys, dėl to ji tris savaites nieko tinkamai daryti dešine ranka negalėjo. Be to, eismo įvykio metu nuo smūgio patyrė stuburo kaklinės dalies stiprų patempimą, dėl šio gydymo teko penkis kartus vykti į Vilnių pas UAB „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ specialistus, patirti ne vien skausmingą procedūrą, mėnesį laiko nešioti kaklo įtvarką, esant karštiems vasaros orams, dėl to prakaituodavo kaklas, tekdavo kas 2-3 valandas įtvarą nusiimti ir prausti vandeniu kaklą, tai sukeldavo didelius nepatogumus ir nereikalingą laiko gaišinimą. Nuo automobilio saugos diržų buvo labai stiprios mėlynės pilvo apačioje. Iki šiol dažnai geria po eismo įvykio jai paskirtus vaistus nuo galvos skausmo, sutrikęs miegas, dėl to taip pat vartoja vaistus. Jaučia rankų, nugaros skausmus. Jautėsi prastai, svaigo galva, todėl šeimos gydytoja skyrė pilną kraujo tyrimą. Jį atliko kitą dieną po paskyrimo klinikoje „Antėja“, kainavo 46,49 eurų. Iki šiol slepia veido randus, kadangi buvo praskeltas skruostas ir pažeisti nervai, randus dar reiks sutvarkyti. Didžiausius išgyvenimus sukėlė tai, kad eismo įvykio metu buvo sutrenkta pilvo apatinė dalis, patirtas smūgis į ją, ir tai pakenkė nukentėjusiosios vaisingumo gydymui, pradėtam dar prieš eismo įvykį. Ji pas vaisingumo klinikos gydytojus lankėsi nuo 2018 m. gegužės 7 d., 2018 m. birželio 18 d. pradėtos procedūros, apvaisinimo procedūra atlikta 2018 m. liepos 11 d. Dėl eismo įvykio negalima pasakyti, ar procedūra pavyko, iki tol viskas ėjosi sklandžiai, rezultatai buvo puikūs, tikėjosi, kad pastoti pavyks iš pirmo karto. Tačiau trečią dieną po eismo įvykio L. S. medicinos pagalba išvežė į ligoninę, nes ji pradėjo kraujuoti. Vizitas pas vaisingumo klinikos gydytoją buvo paskirtas 2018 m. liepos 23 d., turėjo būti daromas kraujo tyrimas. Tada būtų paaiškėję, ar procedūra pavyko. Iš karto po įvykio ji nedarė kraujo tyrimo, kad patikrintų apvaisinimo rezultatus. 2018 m. spalio 8 d. buvo nuvykusi į kliniką pasitikrinti, buvo daromi tyrimai - kraujo tyrimai, patikrinimas, ar toliau bus galima vėl daryti apvaisinimą. Tačiau dabar reikia laukti metus laiko, kol organizmas baigs stresuoti. Po įvykio ji labai išgyveno dėl nėštumo nutrūkimo, neaišku, ar ateityje ji galės finansiškai sau leisti nuvykti į kliniką dar kartą atlikti šią procedūrą. Prieš eismo įvykį jai nekilo mintis pasidaryti nėštumo testo, nes nuo apvaisinimo turėjo praeiti nors 10 dienų, nors ir tai nėra tikslu. Klinikoje dėl tolimesnio vaisingumo gydymo ji apsilankė 2018 m. spalio 8 d., ten lankėsi ir 2018 m. rugsėjo 25 d. Jai 2018 m. spalio 8 d. buvo daryti įvairūs tyrimai: kraujo tyrimas, pagal jį buvo nustatyti hormonai, 8 hormonų tyrimai, echoskopija. L. S. iki šiol lankosi UAB „Vaisingumo centras“, yra stebima gydytojų, skiriami įvairūs vitaminai, vaistai, atliekami įvairūs tyrimai, o tai jai kelia didelius išgyvenimus ir nerimą. Dėl to sutriko miegas, tapo uždara, vangi, prasidėjo panikos priepuoliai, nusilpo imunitetas.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys. Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal TPVCAPDĮ ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą maksimali galima žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma (nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Kaltinamasis su nukentėjusiosios L. S. ieškiniu sutinka iš dalies, nurodė, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma per didelė, jis turi atlyginti ir kitą ieškinį, nekilnojamojo turto neturi, neįgalumo neturi, profesijos neįgijęs, išlaiko 2 vaikus.

Kaip jau minėta pirmiau, automobilio „Volvo S60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 90). Taigi, pareiga mokėti išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiajai L. S. tenka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1, 3 dalys, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nesutinka atlyginti (5 t., b. l. 101) papildomų išlaidų neturtinei žalai, taip pat 2,90 EUR už eismo įvykio metu sugadinto L. S. automobilio „Honda CR-V“ išregistravimą iš VĮ „Regitra“, nurodo, kad šios išlaidos nebuvo būtinos. Taip pat nesutinka atlyginti 46,49 EUR išlaidų už kraujo tyrimus sveikatos būklės įvertinimui ir 51,50 EUR išlaidų už kraujo tyrimą vaisingumo būklei, nes šios išlaidos nesusiję su įvykio metu patirta trauma. Nesutinka atlyginti papildomų išlaidų už kurą, nes L. S. nėra pateikusi 1 l kuro už 1,17 EUR išlaidas patvirtinančių dokumentų.

Nukentėjusioji L. S. pateikė VĮ „Regitra“ kvitą, jog sumokėta 2,90 EUR už registravimą (1 t., b. l. 135). Jos atstovas nurodė, kad nukentėjusioji šias išlaidas patyrė dėl to, kad Transporto priemonių draudikų biuras reikalavo pateikti pažymą, jog automobilis „Honda CR-V“ išregistruotas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės. Tačiau jokių objektyvių duomenų, kad šios išlaidos yra susiję su eismo įvykiu ir buvo būtinos patirti pačiai nukentėjusiajai, L. S. nepateikė. Taip pat L. S. nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais savo prašomos atlyginti 1,17 EUR kainos už 1 l kuro – ji kartu su 2019 m. kovo 6 d. patikslintu civiliniu ieškiniu teikė tris kuro pirkimo kvitus, pagal kuriuos kuras pirktas 2018 m. spalio 25 d., spalio 28 d. ir lapkričio 4 d. už kainą nuo 1,219 – 1,249 EUR (4 t., b. l. 11), tačiau duomenų, kad tokiomis kainomis pirktas kuras yra naudotas būtent vykstant pas gydytojus dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, nepateikė. Pati nukentėjusioji 2018 m. spalio 23 d. civiliniame ieškinyje nurodė, kad vidutinę kuro pirkimo kainą viso gydymosi laikotarpiu skaičiuoja buvus 1,17 EUR, tačiau tokių objektyvių duomenų tada nepateikė, o 2019 m. kovo 26 d. patikslintame civiliniame ieškinyje jau pati nurodė, kad laiko, jog vidutiniškai litras benzino jai kainavo 1,089 EUR (4 t., b. l. 53). Taigi, nukentėjusioji neįrodė, kad ji kurą vykimui į gydymo įstaigas įsigijo vidutiniškai už 1,17 EUR, o ne už 1,089 EUR, kaip kuro išlaidas atlygindamas apskaičiavo Transporto priemonių draudikų biuras.

Taip pat atmestinas nukentėjusiosios reikalavimas jai atlyginti 46,49 EUR pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. kvitą ANK 36 NR. 18-12822 už kraujo tyrimą sveikatos būklės įvertinimui pagal šeimos gydytojo nurodymus (5 t., b. l. 55) ir 51,50 EUR pagal 2018 m. rugsėjo 25 d. kvitą ANK Nr. 36-181300 už kraujo tyrimą vaisingumo būklei įvertinti pagal Vaisingumo klinikos gydytojo nurodymus (1 t., b. l. 136). Apklausta liudytoja gydytoja J. Ž. nurodė, kad pilnas kraujo tyrimas L. S. buvo paskirtas 2018 m. rugsėjo 21 d., poliklinikoje jį buvo galima atlikti nemokamai, tačiau pacientė pati norėjo greitesnio atsakymo ir pasirinko jį daryti mokamą. Taigi, šiuo atveju išlaidų už pilną kraujo tyrimą nėra pagrindo pripažinti būtinomis, nes jos atsirado pačios L. S. pasirinkimu, jai pageidaujant greitesnio tyrimo atsakymo, nei būtų jį gavusi poliklinikoje. Tuo labiau, kaip matyti iš šeimos gydytojos paaiškinimo, joks papildomas gydymas, gavus šio kraujo tyrimo rezultatus, L. S. skirtas nebuvo, gydytoja simptomus, kuriais skundėsi L. S., laikė esant dėl bendro streso. Nėra pagrindo pripažinti susijusiomis su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais ir L. S. 51,50 EUR išlaidų kraujo tyrimui vaisingumo būklei įvertinti, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kad vaisingumo būklė būtų susijusi su eismo įvykio patirtais sužalojimais, be to, pagal UAB „Vaisingumo centras“ 2019 m. liepos 24 d. pateiktus duomenis, L. S. 2018 m. rugsėjo 25 d. pateikti atlikti laboratoriniai kraujo tyrimai jai netgi nebuvo paskirti, tą dieną pacientė klinikoje nesilankė (5 t., b. l. 67).

Taigi, nukentėjusiajai neįrodžius jos turtinio reikalavimo papildomai atlyginti 115,56 EUR turtinę žalą pagrįstumo, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas (CK 6.247 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Kaltininko turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, lemiančių neturtinės žalos dydžio parinkimą. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. S. nevykdė KET reikalavimų, šiurkščiai pažeidė KET, vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, dėl jo padarytos veikos nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera – nedirba, augina du mažamečius vaikus, jokio nekilnojamojo ar registruotino kito turto, santaupų neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tačiau yra jaunas, darbingas.

Šiuo atveju nukentėjusiosios pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo suma labai didelė, neatitinka teismų praktikos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 500 Eur iki 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos 2K-200/2010 (10000 Lt - dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-215/2010 (6726,40 Lt - kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (5820 Lt - dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koją, geria vaistus), 2K-97/2012 (3000 Lt - padarytas krūtinės sumušimas su kairės pusės 9 šonkaulio lūžimu), 2K-548/2012 (9165 Lt - šonkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (7000 Lt – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), 2K-288-511/2015 (10 000 Lt - plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse).

Sprendžiant dėl nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra pateikta objektyvių duomenų apie itin negatyvius liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai, jos darbingumui ar psichologinei būklei. Įvertinus padarytų sužalojimų pobūdį, gydymosi laikotarpio trukmę, neabejotina, kad L. S. patyrė stiprų fizinį skausmą dėl nosies lūžimo ir kitų sumušimų, nepatogumus dėl gydymosi, rando veide, dėl neilgą laiką apribotų bendravimo galimybių, sutrikusio miego, atsiradusio nerimo. Taip pat nėra abejonių, kad didesnius nei įprasta dvasinius išgyvenimus L. S. sukėlė tai, jog vos prieš keturias dienas iki eismo įvykio jai buvo atlikta pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo procedūra, tačiau po eismo įvykio praėjus trims dienoms, L. S. pradėjo kraujuoti, taigi, apvaisinimo procesas akivaizdžiai nutrūko. Nors nebuvo gauta duomenų, ar, atlikus pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo procedūrą, šis apvaisinimas buvo efektyvus ir būtent dėl eismo įvykio nutrūko prasidėjęs nėštumas, tačiau situacija, kai po eismo įvykio paaiškėjo, kad L. S. nepavyko pastoti, nukentėjusiajai sukėlė kur kas stipresnį nerimą, didelius neigiamus emocinius išgyvenimus nei nosies lūžimas ar kiti jos patirti sužalojimai. Tačiau pažymėtina, kad L. S. prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra neadekvatus dėl eismo įvykio kilusiems padariniams ir negali būti visiškai tenkinamas. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą pasiekta nustatant nukentėjusiajai L. S. bendrą atlygintinos neturtinės žalos dydį 5000 eurų (CK 6.250 straipsnis). Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras jau išmokėjo 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, todėl iš jo priteistina dar 2000 EUR šiai žalai atlyginti. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. S. iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistina 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusioji ir civilinis ieškovė L. S. prašo jai atlyginti 458 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą – atstovavimą, civilinio ieškinio parengimą, kitas teisines paslaugas, pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (4 t., b. l. 20, 21).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į pakankamai didelę baudžiamosios bylos medžiagos apimtį, į tai, kad įrodymų tyrimas buvo atliktas ne sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, nes kaltinamasis savo kaltę iš dalies neigė, civilinis ieškinys taip pat buvo gana didelės apimties, taip pat atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduotinus priteisti išlaidų už atstovavimą teisme dydžius. Įvertinus šias aplinkybes, L. S. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinamas visiškai, pripažįstant pagrįstomis proceso išlaidomis už civilinio ieškinio parengimą ir nukentėjusiosios atstovavimą teisiamajame posėdyje 458 eurų ir jas priteisiant iš kaltinamojo R. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant, ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams dešimčiai mėnesių, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendį ir R. S. laikino sulaikymo pagal šį ankstesnį nuosprendį laikotarpius.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. rugsėjo 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

L. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisti 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. S. 272,97 EUR (du šimtus septyniasdešimt du eurus 97 ct) PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti.

L. S. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti visiškai ir iš R. S. priteisti jai 458 (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis) EUR proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam per 20 dienų nuo jo nuorašo ar kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.