Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. M. ir E. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutinka (el. b. l. 33–34).

Bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2023 m. gruodžio 27 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie tai pranešta (el. b. l. 34, 35). Iki teismo posėdžio pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys papildomų prašymų nepateikė.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama E. A. J. Po jos mirties atsirado palikimas. Per įstatyme nurodytus tris mėnesius pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įpėdinis, į notarą dėl mamos palikimo nesikreipė, tačiau palikimą, pradėdamas jį valdyti per įstatyme numatytą terminą, priėmė. Po mamos mirties pareiškėjas gyvena jai nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje. Pagrindinis palikimą sudarantis turtas ir yra gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas naudojasi turtu kaip savo, moka mokesčius. Po mamos mirties pareiškėjas perėmė valdyti visus jai priklausiusius kilnojamuosius daiktus – namų apyvokos daiktus, baldus ir pan. Esant šioms aplinkybėms nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas sukelia teisines pasekmes, nes tik jį nustačius galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Suinteresuotieji asmenys yra palikėjos vaikai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad po pareiškėjo motinos E. A. J. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas priėmė palikimą, pradėjęs turtą valdyti, nepertraukiamai naudojosi mirusiajai priklausiusiu turtu kaip savo ir jį valdė, tokiu būdu faktiškai priėmė palikimą. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. A. J.; pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys yra jos vaikai, jų tėvas miręs (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai patvirtina, kad E. A. J. vardu yra registruoti statiniai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9–12). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po E. A. J. mirties testamentas neregistruotas, palikimas nepriimtas (el. b. l. 8). Sąskaitos, kvitai patvirtina, kad pareiškėjas moka mokesčius už elektrą, atliekų tvarkymą ir kitas paslaugas (el. b. l. 13–17, 26–30). Suinteresuoti asmenys (pareiškėjo sesuo ir brolis) patvirtina, kad pareiškėjas priėmė po mamos mirties likusį palikimą, gyvena jai priklausančiame name, moka visus mokesčius, rūpinasi juo (el. b. l. 33–34). Šie įrodymai visiškai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po motinos mirties rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, valdo šį turtą kaip vienintelis savininkas, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusios motinos palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėjas.

Kadangi pareiškėjas laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro yra 18,36 Eur, jos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos E. A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatyti tam, kad E. A. J. įpėdiniai galėtų įgyvendinti savo teises į mirusios palikimą.

Priteisti iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 18,36 Eur (aštuoniolikos eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.