- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-150-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31284-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas S. B. (toliau – pareiškėjas) skųsdamas antstolio D. T. patvarkymą dėl išieškotojo sutikimo perimti iš varžytinių neparduotą turtą, vieną skundo egzempliorių pateikė teismui prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo procesą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl 2013-09-03 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0241/12/00761 ir jame išdėstydamas prašymą sustabdyti vykdymą, neįvardijo, dėl kokių priežasčių jis tokį prašymą apskritai reiškia. Teismas sprendė, jog iš nemotyvuoto pareiškėjo prašymo objektyviai nėra galimybių įvertinti, kiek pareiškėjo prašymas atitinka proporcingumo ir išieškotojo bei skolininko interesų derinimo vykdymo procese principus.
Atskirajame pareiškėjas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai, kodėl būtina sustabdyti vykdymo procesą, išdėstyti skunde dėl antstolio veiksmų. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus, nes pareiškėjo nekilnojamasis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis D. T. su atskiruoju skundu sutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2013-09-19 patvarkymu Nr. 5024120130919761/12-1S, išnagrinėjus skolininko įgalioto asmens A. B. skundą, buvo nutarta atidėti turto – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), turto perdavimo išieškotojui akto surašymą iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-08 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-38269-727/2013 skolininko įgalioto asmens A. B. skundą dėl antstolio 2013-09-19 patvarkymo Nr. 5024120130919761/12-1S atmetė. Dėl šios priežasties pareiškėjas pateikė antrą skundą. Apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra perteklinis, nes turto perdavimo išieškotojui akto surašymas yra atidėtas iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinis sąrašas pateiktas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurio 10, 13 punktai įtvirtina procesinę galimybę teismui imtis tokių prevencinių priemonių nagrinėjant skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo - rašytinio proceso tvarka sustabdyti vykdymo veiksmus, jeigu mano tai esant reikalingu (CPK 510 straipsnio 3 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10, 13 punktai). Taigi, skolininkas turėjo nurodyti teismui argumentus ir įrodyti, kad reikalingas vykdymo veiksmų sustabdymas apskundus antstolio vykdymo veiksmus.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taigi, nurodyti proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo pagrįstumo.
Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsnis). Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis visiškai nemotyvavo poreikio sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Pareiškėjas tik atskirajame skunde nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo tikslingumo, gali būti reikšmingas konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Tačiau pareiškėjas tokių argumentų nenurodė ir nepagrindė būtinumo sustabdyti išieškojimo vykdymą (CPK 178 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia antstolio veiksmų teisėtumo klausimo, nenagrinėja ginčo iš esmės bei atitinkamai netiria ir nevertina skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011), todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kuriais kvestionuojamas antstolių patvarkymų teisėtumas ir pagrįstumas, atmestini ir dėl jų nepasisakytina, dėl tos pačios priežasties netikslinga išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, pareiškėjo skundą panaikinti antstolio 2013-08-23, 2013-09-03 patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 5024120130903761/12-1 Vilniaus apylinkės teismas 2013-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 2-394260-937/2013 atmetė, ši nutartis nėra apskųsta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju nebuvo susiklosčiusios CPK 144 straipsnio 1 dalyje įvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, taigi, pareiškėjo prašymas apylinkės teismo buvo įvertintas teisingai (CPK 185 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų būtų įrodyta, kad antstolis pažeidė vykdymo proceso taisykles, pareiškėjas turėtų galimybę siekti žalos dėl netinkamai vykdomų antstolio veiksmų atlyginimo, todėl stabdyti išieškojimą vykdymo procese tuo atveju, jeigu skundą padavęs asmuo turi galimybę apginti savo teises kitokiu būdu, užkirstų kelią proporcingumo principo įgyvendinimui, pažeistų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą, neatitiktų pagrindinių vykdymo proceso principų.
Dėl aukščiau nurodyto spręstina, jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas, nenustatęs CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytų pagrindų ir kitų aplinkybių, reikšmingų sustabdyti vykdymo veiksmus, atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą nutartį palieka nepakeistą (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą.