Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, išnagrinėjusi nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-08 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025-04-02 nutarimo atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2010-12-15 nuosprendžiu M. K. (ankščiau – K. K.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirta subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2005-04-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2011-01-05.

2. Nuteistajam M. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2009-01-04, bausmės pabaiga – 2029-01-04. Nuteistasis 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2022-05-04.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-05-08 nutartimi nuteistojo M. K. gynėjo advokato skundą atmetė. Nutartyje nurodyta, jog nors nuteistasis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, sutiko dirbti administracijos siūlomus darbus ir įsitraukė į pozityvaus užimtumo priemones, šie teigiamai charakterizuojantys duomenys yra nepakankami spręsti apie pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio rizika, kuri, kaip ir keliama didelės žalos rizika visuomenei išlieka vidutinė. Esami nuteistojo socialiniai ryšiai, kriminogeniniai veiksniai, vertinant bausmės paskirtį ir visuomenės saugumo interesą neleidžia manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nesutikdamas su priimta nutartimi nuteistojo M. K. gynėjas advokatas V.Sirvydis pateikė skundą apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. gynėjo advokato V.Sirvydžio skundas atmetamas.

7. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 82 straipsnio 4 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

8. Nuteistasis M. K. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2022-05-04, jo nusikalstamo elgesio rizika ir žalos visuomenei rizika – vidutinės, tai gi, kaip teisingai nustatyta skundžiamoje nutartyje, M. K. formaliai lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas. Vis tik, nustačius, kad nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, svarbu įvertinti ar asmuo daro akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Šiame kontekste turi būti įvertinamas ne tik teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei tinkamai vykdomos socialinės reabilitacijos priemonės, bet ir tai, ar atlikta bausmės dalimi jau yra pasiekti bausmės tikslai. Priešingai nei akcentuojama skunde, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir jis taikomas ne bet kuriuo atveju, tai nėra įprasta bausmės atlikimo tvarka, pagal kurią visi nuteistieji, atlikę tam tikrą bausmės dalį, turėtų būti paleidžiami iš įkalinimo įstaigų. Įvertinus cituojamą teismų praktiką pažymėtina, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo asmeniui, kurio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, arba kuris nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas, nelaikytinas konstitucinių normų – lygybės prieš įstatymą, teisingumo principo – pažeidimu. Likusios dalies bausmės tolimesnis vykdymas esant laisvėje laikytinas išimtine nuteistajam valstybės suteikiama privilegija, kuri atsiranda tik nustačius ne įprastas, dažnam nuteistajam būdingas, bet išskirtines aplinkybes, susijusias su pagrįstu manymu, jog paleistas lygtinai toks asmuo tikrai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo M. K. gynėjo skunde nurodomas aplinkybes, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą, pateiktą nuteistojo M. K. asmens bylą, konstatuoja, kad Komisija ir apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino M. K. elgesį bausmės atlikimo metu, ankstesnių Komisijų pateiktas rekomendacijas ir jų laikymąsi ir pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistajam nėra galimas. Tai, kad nuteistojo gynėjas nesutinka su tokiomis išvadomis bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad priimti sprendimai yra neteisėti ir/ar nepagrįsti.

10. Iš nuteistojo M. K. gynėjo skundo turinio matyti, kad jo manymu tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, neįvertino nuteistojo teigiamo elgesio, jam taikomo bausmės vykdymo rėžimo ir nepagrįstai vertino ankstesnius teistumus bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Aukštesnysis teismas su tokia nuteistojo gynėjo pozicija nesutinka ir pažymi, kad iš skundžiamos teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad tiek teismas, tiek Komisija, aiškiai nurodė, kokie duomenys leidžia spręsti, jog šiuo metu M. K. negali būti paleidžiamas į laisvę. Nors nuteistasis 2/3 jam teismo paskirtos terminuotos laisvės bausmės jau atliko, kas atitinka formalųjį įstatyme numatytą lygtinio paleidimo instituto taikymo aspektą. M. K. bausmę atlieka nuo 2009-01-04, tad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir didelės žalos visuomenei rizikos išlieka vidutinės jau daugiau nei 16 metų, per kuriuos nuteistasis savo elgesiu neparodė didelės pažangos siekdamas jas sumažinti. Nustačius, jog nėra suvaldyti reikšmingi su jo nusikalstamu elgesiu susiję kriminogeniniai veiksniai, nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja materialus lygtinio paleidimo pagrindas. Dėl to tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai, M. K. atžvilgiu, dar nėra pasiekti. Su tokia išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.

11. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę asmuo daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad M. K. atlieka bausmę pagal 2010-12-15 nuosprendį už smurtinių nusikalstamų veikų prieš šeimos narį ir iš chuliganiškų paskatų padarymą (BK 138 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktai) bei šeimos nario – tėvo nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2005-04-01 nuosprendžiu (subendrintu su 2003-03-10 nuosprendžiu) paskirta bausme taip pat ir už smurtinių nusikalstamų veikų, kurių viena sukėlė negrįžtamas pasekmes, padarymą. Priešingai nei nurodoma skunde, lygtinio paleidimo galimybė yra tiesiogiai susijusi požiūriu į padarytas nusikalstamas veikas ir jų padarymą lėmusius kriminogeninius veiksnius, kurių pokytis būtent ir leidžia įvertinti nuteistojo elgesio pastangas ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Vis tik šiuo atveju tokių pastangų nei Komisija, nei apylinkės teismas nenustatė pagrįstai.

12. Iš tiesų nuteistasis nuo 2023-11-17 atlieka bausmę pusiaukelės namuose, iki tol jam buvo paskirtos 36 nuobaudos, tačiau per vienerius metus – 2022 m. – jis buvo paskatintas keturis kartus ir tai sąlygojo jo bausmės atlikimo rėžimo pakeitimą. Nėra pagrindo nepritarti skundo argumentams dėl teigiamai M. K. charakterizuojančių aplinkybių buvimo: jis įgijo ne vieną specialybę, užsiima darbine veikla, dalyvauja įvairiose priemonėse ir programose. Vis tik, individualiame resocializacijos plane numatytas priemones vykdo nepakankamai ir nėra giliai motyvuotas keisti savo elgesį, mąstymą bei nuostatas. Tai patvirtinta aplinkybės, kad M. K., nuo 2022 m. skatintas pakartotinai nebuvo, o po 2024-01-19 Komisijos išvadų ir pateiktų rekomendacijų toliau tęsti pataisą pagal socialinės reabilitacijos planą, elgtis gerai, nepažeidinėti rėžimo ir dalyvauti socialinių įgūdžių programoje, nuteistasis buvo nubaustas 2024-08-07 už dienotvarkės ir maršruto rėžimo pažeidimą. Šie duomenys patvirtina, kad net ir mažiau struktūruotoje aplinkoje nuteistasis pasižymi nedisciplinuotu elgesiu. Be to, socialinio tyrimo išvadoje lieka nepakitę dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – silpni socialiniai ryšiai su artimaisiais, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įveikimo įgūdžių stoka, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus ir neigiamos nuostatos į visuomenės narius. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad nors nuteistasis ir dalyvauja įvairiose priemonėse ir programose, užsiima darbine veikla, vis tik, šis apsauginis darbinės veiklos veiksnys nebuvo pakankamas ir nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio, o palaikomi santykiai su dabartine partnere nėra pakankami užtikrinti teigiamų ir tvirtų santykių su šeimos ir visuomenės nariais palaikymu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš nuteistojo išklausytų 8 prevencinių programų 4 iš jų nebuvo susijusios su kriminogeninių veiksnių mažinimu, o dalyvaudamas 2 intervencinėse programose, nors vienoje jų demonstravo motyvaciją keisti savo įsitikinimus, vis tik kitoje gilus programos esmės supratimas ir motyvacija tobulėti nebuvo pastebėti. Skunde akcentuojant savanorystę ir įsitraukimą į pozityvaus užimtumo priemones pastebėtina, jog savanorystei nuteistasis paskyrė tik 10.20 val. Šios aplinkybės, priešingai nei teigiama skunde, sustiprina aukštesniojo teismo manymą, jog ženklus elgesio pokytis mažinant rizikas nekonstatuotas pagrįstai, priešingai – nuteistojo rodomos pastangos nėra nuoseklios, o jis, ilgesnį laiką išlieka disciplinuotas tik artėjant svarstymo dėl lygtinio paleidimo terminui. Kaip minėta, lygtinio paleidimo galimybė yra tiesiogiai susijusi ir su asmens subjektyviu savo nusikalstamo elgesio vertinimu, todėl šie duomenys aukštesniajam teismui leidžia įžvelgti atmestiną M. K. požiūrį į teisės normas ir manyti, kad yra didelė tikimybė, jog laisvėje, nors ir turėdamas legalų pragyvenimo šaltinį, gyvenamąją vietą ir socialinius ryšius, jis gali pakartotinai nusikalsti.

13. Skundo nagrinėjimo metu nuteistajam vis dar yra likęs gana ženklus neatliktos bausmės terminas – daugiau nei 3 metai laisvės atėmimo. Nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje elgiasi pakankamai tinkamai ir atitinka pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus, vis dėl to, šios rizikos iš esmės savo elgesiu nepakeitė. Kita vertus tinkamai elgtis, įsitraukti į bausmės vykdymo procesą turi kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, todėl tokie duomenys negali būti laikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis asmeniui taikyti lygtinį paleidimą. Tokių teismo išvadų nekeičia ir nuteistojo gynėjo pateikiami argumentai, susiję su M. K. priklausomybės ligų neturėjimu, galėjimu naudotis mobiliuoju telefonu ir kt. Tęsdamas bausmės vykdymą ir tinkamai įgyvendindamas reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistasis gali toliau keisti savo elgesį teigiama linkme, ateityje pakartotinai kreiptis dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, tačiau šiuo metu tam pagrindo nėra.

14. Atsižvelgiant į tai, jog nors nuteistasis M. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir kelia vidutinę didelės žalos riziką visuomenei. Byloje esant duomenų apie paviršutinišką dalyvavimą intervencijos programose ir ne visišką ankstesnės Komisijos rekomendacijų įvykdymą, nėra pagrindo spręsti jis padarė akivaizdžią pažangą ir kad įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, jog ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad lygtinis paleidimas pagal nustatytas bylos aplinkybes prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-08 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.