Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. S. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2024-04-29 apie 09:30 val., ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir sugadino svetimą šiukšlių konteinerių stoginę. Po eismo įvykio, 2024-04-29 laikotarpiu nuo 9:30 val. iki 13:10 val., (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir 2024-04-29 13:47 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,43 prom. neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis B. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną turėjo remontuoti automobilį, nes buvo pasibaigusi techninė apžiūra, į (duomenys neskelbtini) turėjo ateiti žmogus, kuris jam turėjo padėti atlikti darbus. Jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę nusipirkit valgyti, alaus ir degtinės, nes kitaip žmones prisikviesti į pagalbą sunku. Važiavo su jam priklausančiu automobiliu Audi 100. Važiuodamas pastebėjo, kad nepasiėmė piniginės. Sustojo, traukėsi atgal į keliuką, kur buvo sudėti tie konteineriai. Besitraukdamas girdėjo, kad kažkas lietėsi. Išlipo pažiūrėti ir pamatė, kad jis lietė tą pavėsinę, kur buvo konteineriai. Jis ten gyvenantį asmenį pažįsta, buvo pirmadienis, todėl galvojo, kad visi darbe ir ko jis į tuos namus eis. Pagalvojo, kad ateis laikas ir sutvarkys. Tuo metu alkoholio nebuvo vartojęs. Grįžęs į namus pasiėmė piniginę ir vėl išvažiavo į parduotuvę. Grįžęs pamatė, kad pas jį niekas neatėjo. Labai susinervino, nes jau ne pirmą kartą šis žmogus buvo pažadėjęs ateiti ir melavo, todėl pasiėmė iš mašinos alaus ir „šnapšės“. Po to pamatė, kad atvažiuoja policija. Pareigūnai pasakė, kad jo stikliukas sudužęs. Nuo atsitrenkimo į konteinerių stoginę iki alkoholio vartojimo praėjo apie pusvalandis. Su jam nustatytu neblaivumu sutinka. Visą žalą šiuo metu yra pašalinęs, nes sutvarkė stoginę, jos savininkas jam jokių pretenzijų neturi. Savo poelgį vertina blogai. Visai neseniai jam nustatė onkologinę ligą, netrukus bus pradėtas gydymas, todėl teisė vairuoti jam yra labai reikalinga. Jis gyvena vienas vienkiemyje, apie 3 km nuo (duomenys neskelbtini) centro. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisiamajame posėdyje laiduotoju pageidaujantis būti L. S. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Supranta, kokia yra laidavimo esmė ir prašo jo tėvą atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad jis būtų tinkamas laiduotojas. Jis gyvena Vilniuje, tačiau kas trečią savaitgalį važiuoja į Klaipėdą, todėl tuo pačiu užsuka pas tėvą, taip pat bendrauja su juo telefonu. Mano, kad jis galėtų daryti teigiamą įtaką tėvui. Jis užsiima transporto veikla, yra kelių įmonių savininkas. Yra baustas administracine tvarka, nėra teistas.

Teisiamajame posėdyje laiduotoja pageidaujanti būti Z. B. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos brolis. Anksčiau su teisiniais reikalais ji nėra susidūrusi, tačiau internete pasidomėjo, kas tai yra laidavimas ir sutinka būti laiduotoja. Jos brolis gyvena vienas ir neturi artimo žmogaus, su kuriuo galėtų pakalbėti, kuris jam galėtų patarti. Jų tarpusavio ryšiai artimi, bendrauja telefonu. Be to, brolis gyvena Budrių kaime, ten palaidoti jų tėvai, todėl dažnai ten nuvažiuoja ir susitinka. Bendraudami pasikalba apie įvairiais problemas, jis taip pat jai padeda. Mano, kad ji gali tinkamai prižiūrėti brolį, kad tokie dalykai daugiau nesikartotų. Apie šį įvykį taip pat kalbėjosi su broliu, jis labai dėl to išgyvena. Ji neteista, administracine tvarka nebausta. Gyvena su sutuoktiniu, gauna pensiją, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 800 Eur. Jeigu reikėtų, galėtų sumokėti apie 500 Eur užstatą.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad šalia įvažiavimo į kiemą (duomenys neskelbtini), prie pastogės matomos geltonos ir raudonos spalvos automobilio žibinto plastikinės šukės. Medinės sienos apatinės dvi lentelės išlaužtos (sugadintos), ant lentelių matomi įbrėžimai. Medinė siena pasvirusi į vidinę pusę, išstumtas cementinis pamatas (b. l. 11-19).

Apžiūros protokole užfiksuota, jog automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas (sudužęs galinis žibintas, apgadintas galinis bamperis), salone – alkoholiniai gėrimai (b. l. 20-32).

Liudytojas A. B. parodė, kad prie įvažiavimo į sodybą yra šiukšlių konteinerių stoginė. 2024-04-29 apie 12.06 val. atnešė šiukšles ir pamatė, kad medinė stoginė sukrypusi, šiukšlių konteineriai pakrypę, ant žemės gulėjo automobilio žibintų detales. Medinėje sienelėje buvo šviesios spalvos įbrėžimas, stoginės karkasas nulūžęs nuo žemės, pakrypęs, konstrukcija sugadinta, deformuoti įbetonuoti pamatiniai poliai. Dėl stoginės sugadinimo padaryta 350 Eur turtinė žala. 2024-04-29 apie 9.30 val. girdėjo kieme lojantį šunį, bet į tai nekreipė dėmesio (b. l. 36, 39-42).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso B. S. (b. l. 52).

Policijos pareigūnų kūno kameros įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinis posūkio žibintas išdaužtas. Pareigūnai į išdaužto žibinto vietą sudeda plastikines šukes, rastas įvykio vietoje, ir šukės tinkamai susideda į žibintą. Pirmu pūtimu B. S. nustatytas 2,47 prom. neblaivumas, antru – 2,43 prom. B. S. nurodo: „9.30 val. išvažiavau iš namų pirkt šnapso, žiūriu į laikrodį, per anksti yra, ties B. apsisukau, užpakaliu įvažiavau. Išvažiavau namo“ (b. l. 78-80).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2024-04-29 13.25 val. B. S. nustatytas 2,47 prom, 13.42 val. – 2,43 prom. neblaivumas (b. l. 81-84).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis B. S. pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, patvirtino supratęs, kad vairuodamas automobilį atsitrenkė į šiukšlių konteinerių stoginę, pripažino, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio (praėjus daugmaž pusvalandžiui) iki jo aplinkybių nustatymo, sutinka su alkotesteriu užfiksuotais duomenimis apie jo neblaivumą. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, liudytojo A. B. parodymai ir kiti byloje surinkti duomenys. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis sukėlė eismo įvykį ir po šio eismo įvykio 2024-04-29 laikotarpiu nuo 9:30 val. iki 13:10 val., (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas. Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Kaltinamojo B. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Byloje gauti L. S. ir Z. B. prašymai dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojais pageidaujantys būti L. S. ir Z. B. savo prašymus palaikė ir prašė taikyti laidavimą. Pats kaltinamasis B. S. taip pat prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis B. S. padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis laikomas neteistu, per pastaruosius 3 metus du kartus baustas administracine tvarka (vairavo neapdraustą ir be privalomosios techninės apžiūros transporto priemonę), abi paskirtas baudas yra sumokėjęs. Duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai. Civilinis ieškinys nėra pareikštas, byloje yra duomenys, jog sugadintos stoginės savininkui dėl eismo įvykio padaryta žala yra pašalinta, todėl savininkas jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Teisme apklausta liudytoja Z. B. kaltinamąjį charakterizavo teigiamai. Budrių kaimo bendruomenės pirmininkas kaltinamąjį taip pat charakterizuoja teigiamai. Įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis B. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teisme nesutiko, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laikėsi pozicijos, jog kaltinamojo asmenybė jau yra susiformavusi, todėl jam nėra būtina kitų asmenų įtaka ir kontrolė, pats kaltinamasis yra brandus ir savarankiškas asmuo. Teismas su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad vien garbus asmens amžius, susiformavusi jo gyvenimiškų vertybių sistema savaime neeliminuoja galimybės atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nelemia poreikio vien šiuo pagrindu jam paskirti bausmę už nusikaltimo padarymą. Nors ir nėra ginčo dėl to, kad kaltinamojo asmenybė jau yra susiformavusi, tačiau visos keliamos abejonės dėl galimybės koreguoti kaltinamojo elgesį šiuo atveju vertintinos kaltinamojo naudai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad teisme apklausta kaltinamojo sesuo Z. B. paaiškino, jog jos brolis gyvena vienas ir neturi artimo žmogaus, su kuriuo galėtų pakalbėti ir kuris jam galėtų patarti, todėl jie dažnai bendrauja tarpusavyje ir pasikalba apie įvairias vienas kito problemas. Dėl to teismui nekelia abejonių tai, kad teismo pasitikėjimo verto asmens bendravimas su kaltinamuoju ir jo pastangos užtikrinti, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų, gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad dėl savo amžiaus ar asmeninių savybių B. S. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nagrinėjamu atveju pageidavimą būtų laiduotojais išreiškė kaltinamojo sūnus L. S. ir kaltinamojo sesuo Z. B..

Įvertinęs byloje esančius duomenis apie L. S. teistumą, jo vardu registruotus administracinius nusižengimus, jų kiekį, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad jis gyvena Vilniuje, todėl jo realios galimybės kontroliuoti kaltinamojo elgesį būtų ribotos, teismas daro išvadą, kad L. S. nėra tinkamas asmuo būti skiriamas laiduotoju.

Laiduotoja pageidaujanti būti Z. B. teigė, kad yra kaltinamojo sesuo, ji sutinka būti B. S. laiduotoja, posėdžio metu patvirtino, jog supranta laidavimo instituto esmę. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta Z. B. nurodė, kad su kaltinamuoju sutaria gerai, kalbasi apie įvairiais problemas, vienas kitam padeda, dažnai su juo susitinka ir bendrauja telefonu. Liudytoja patvirtino mananti, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo broliui. Z. B. neteista, administracine tvarka nebausta. Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad Z. B. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti B. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos Z. B. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu Z. B. pateiktus paaiškinimus apie galimybes mokėti užstatą, taip pat jos nurodytas aplinkybes apie gaunamas pajamas, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog laidavimo paskyrimas su užstatu būtų išskirtinai didelė ir neproporcinga finansinė našta laiduotojai. Pažymėtina, kad laidavimo paskyrimas su užstatu skatins laiduotoją tinkamai įgyvendinti laiduotojo pareigas ir padės užtikrinti, jog laidavimo instituto tikslai būtų pasiekti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, laidavimas paskirtinas su 500 Eur dydžio užstatu (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus B. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl jam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdamas klausimą dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas atsižvelgia į tai, kad nors B. S. nevairavo transporto priemonės būdamas neblaivus, tačiau jis sukėlė eismo įvykį ir vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, jam nustatytas 2,43 prom. neblaivumas, o tai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatytą neblaivumo laipsnį, atsižvelgus į byloje esančius duomenis ir paaiškinimus apie kaltinamojo sveikatos būklę (kaltinamasis nurodė, kad jam nustatyta onkologinė liga, todėl artimiausiu metu bus reikalingas intensyvus gydymas), taip pat įvertinus kitas B. S. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai ir kt.), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento, t. y. 2024-05-02. Teismo nuomone, BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto minimalaus draudimo naudotis specialiąja teise termino nustatymas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad B. S. šiuo laikotarpiu nevairuotų transporto priemonių ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė neatimti jam teisės vairuoti motyvuodamas savo sveikatos būkle ir dėl to esančiu poreikiu vairuoti transporto priemones, tačiau teismas nenustatė pagrindo skirti trumpesnį, nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų draudimo naudotis specialiąja teise terminą. Pažymėtina, kad neigiami padariniai ir atitinkami kasdienio gyvenimo nepatogumai yra natūrali teisės pažeidimo (šiuo atveju – nusikalstamos veikos) pasekmė, kurios atsiradimo riziką prisiima pats teisės pažeidimą darantis asmuo. Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su kaltinamojo sveikatos būkle, jau buvo įvertintos nustatant minimalų BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, kurio dar labiau sutrumpinti teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis turi artimųjų giminaičių (sūnų, dukrą, laiduotoja skiriamą seserį, kuri tvirtino dažnai atvažiuojanti pas brolį), todėl, esant poreikiui, kaltinamasis gali kreiptis pagalbos dėl nuvykimo į gydymo įstaigas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju B. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė buvo panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuotina valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Civilinių ieškinių nepareikšta, duomenų apie proceso išlaidas nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) plastikinės šukės, saugomos Klaipėdos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos; 2) kompaktinis diskas (1 vnt.) paliktinas saugoti byloje.

Prokuroro 2024-05-02 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2024-05-02 iki 2024-11-02 automobiliui Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

B. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos Z. B. atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui.

Laidavimą paskirti su 500 Eur užstatu, kuris per 10 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos turi būti sumokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Luminor Bank AB, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT134010043000040204, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama, vardą ir pavardę. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui. Išaiškinti, kad jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti B. S., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti Z. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Uždrausti B. S. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 2 d.

Konfiskuoti transporto priemonę Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Palikti galioti prokuroro Ginto Pikčiūno 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu B. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketą Nr. 422312, kuriame yra geltonos ir raudonos spalvos automobilio žibinto plastikinės šukės, saugomą Klaipėdos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinį diską (1 vnt.) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.