Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. R., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. R. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 2008-12-04 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-1012 (12.25-SM4) (toliau – Protokolas) dėl V. R. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 158 str. 1 d., nes 2008-11-11 apie 13.00 val. V. R. personalinės įmonės „Delvita“ vadovas V. R. nuosavybės teise priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – butai), kurių naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), naudoja ne pagal paskirtį, t. y. nuomoja gyvenamosios paskirties patalpas UAB „Polhem PR Lithuania“ ir UAB „Sprunk-Jansen“ įmonių (toliau – Bendrovės) administracinei biuro veiklai (b. l. 7-8, 18-19).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas skundą palaikė bei parašė jį tenkinti visiškai, atsižvelgiant į skunde išdėstytus motyvus. V. R. teismo posėdyje pripažino, kad apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą 2008-12-30 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos posėdyje jam buvo žinoma, tai patvirtina ir jo parašas Protokole. Nutarimą jis gavo tą pačią dieną po jo priėmimo, t. y. 2008-12-30. Fakto, kad Butai nuomojami juridiniams asmenims, V. R. neginčijo, tačiau su Nutarimu vis dėlto kategoriškai nesutiko.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 68).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR ATPK 158 str. 1 d. ( 2007-07-03 įstatymo redakcija Nr. X-1246) reglamentuoja, kad gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimas, neūkiškas jų prižiūrėjimas, naudojimas ne pagal paskirtį, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, jų įrengimų ir tvarkymo objektų gadinimas, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio litų.

Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, joje nustatyta atsakomybė už gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimą, neūkišką jų prižiūrėjimą, naudojimą ne pagal paskirtį, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, jų įrengimų ir tvarkymo objektų gadinimą. Gramatinis, struktūrinis ir teleologinis šios teisės normos aiškinimas leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad administracinei atsakomybei kilti pakanka šio straipsnio dispozicijoje nurodyto, šiuo atveju, gyvenamųjų patalpų naudojimo ne pagal paskirtį. Be to, teismas pažymi, kad LR ATPK 158 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. toks teisės pažeidimas teisės normų pripažįstamas padarytu atlikus vien išoriškai konstatuotinus veiksmus, jo padarymo teisės aktai nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už anksčiau minėto administracinio teisės pažeidimo padarymą, pakanka konstatuoti, kad asmuo gyvenamąsias patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas kaip nepagrįstus atmeta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo teiginius, kad V. R., nuomodamas butus Bendrovėms, nepažeidė kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, t. y. niekam nepadarė žalos, kuri yra viena iš būtinų sąlygų taikyti administracinę atsakomybę, todėl administracinės atsakomybės taikymas V. R. yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams.

Byloje nustatyta, kad V. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už gyvenamosios paskirties patalpų naudojimą ne pagal paskirtį (b. l. 7-8, 18-19). Iš byloje esančių Pažymėjimų apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad butų paskirtis yra gyvenamoji (butų) (b. l. 10, 11-12). Kad butų paskirtis yra gyvenamoji ir kad butai naudojami ne pagal jų paskirtį, t. y. gyvenamosios patalpos nuomojamos Bendrovių administracinei biuro veiklai vykdyti, V. R. neneigia. Tiek savo paaiškinime Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui, tiek teismo posėdyje pripažino, kad butai yra nuomojami Bendrovėms, nurodė, kad šiose Bendrovėse dirba iki trijų žmonių, kurie jokios gamybinės veiklos nevykdo, jų darbas yra prie kompiuterių, todėl jokio triukšmo jie nekelia, lankytojų pas juos beveik nebūna. Pažymėjo, kad butuose nėra reguliariai gyvenama (žr. teismo posėdžio protokolą; b. l. 20).

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LR ATPK 257 str.). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LR ABTĮ 57 str. 6 d.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima (LR ATPK 250 str.)

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: Komisijos 2008-12-30 posėdžio protokolas (b. l. 17), Protokolas (b. l. 18-19), V. R. 2008-12-04 paaiškinimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui ir jo paaiškinimai teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą; b. l. 20), R. P. 2008-11-11 paaiškinimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui (b. l. 21), nuomos sutartys (b. l. 22-27, 53-60, 61-63, 64-66), Nekilnojamojo turto registro duomenys (b. l. 28-36), prašymas (b. l. 40), registravimo pažymėjimai (b. l. 41, 42, 43, 44), A. I., R. D., Ž. P., L. R., D. S., R. P. 2008-10-14 paaiškinimai Vilniaus m. VPK 3 PK VP Prevencijos skyriui (b. l. 45-50) ir 2008-10-14 Tarnybiniai pranešimai (b. l. 51, 52) patvirtina, kad V. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 158 str. 1 d.

Byloje V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėja, atsižvelgdamas į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. asmenybę ir į bylos aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, daro pagrįstą išvadą, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti skundžiamą Nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Kaip nepagrįstus teismas atmeta V. R. skundo motyvus, kad Nutarimas buvo surašytas atgaline data.

Teismas pastebi, kad priimant Nutarimą, Komisija neteisingai nurodė jo priėmimo datą, t. y. nurodyta, kad jis priimtas 2008-12-04, nors, kaip matyti iš Protokolo, Komisijos posėdžio protokolo ir V. R. paaiškinimų teismo posėdyje (b. l. 7-8, 17, 18-19), Nutarimas buvo priimtas 2008-12-30. Šį aptiktą Nutarimo pildymo trūkumą teismas laiko Komisijos padarytu rašymo apsirikimu, kuris paties Nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos bei nedaro Nutarimo iš esmės neteisėtu ir nepagrįstu. Byloje nustatyta, kad minėtas aptiktas Nutarimo trūkumas neturėjo jokių neigiamų pasekmių administracinėn atsakomybėn traukiamam V. R. įgyvendinant jam įstatymo suteiktą teisę per įstatymo nustatytą terminą apskųsti Komisijos priimtą Nutarimą, t. y. V. R. nebuvo apribota teisė įstatymų nustatyta tvarka ir terminu su skundu kreiptis į teismą (b. l. 2-5).

Nepagrįstu teismas laiko ir V. R. skundo argumentą, kad jis yra netinkamas administracinės atsakomybės subjektas, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso ne V. R., kaip fiziniam asmeniui, bet jo personalinei įmonei „Delvita“.

Teismas pabrėžia, kad LR ATPK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas, todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tokiais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo sankcijoje apsiribojama tik bendro pobūdžio administracinio teisės pažeidimo subjekto sąvoka, iš kurios nėra visiškai aišku, kam kyla administracinė atsakomybė, įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą būtina identifikuoti LR ATPK ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį, pagalba. Bet kokiu atveju, pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu (LVAT 2006-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006 ir 2007-03-28 nutartis administracinė byla Nr. N1-702/2007). LR ATPK 158 str. 1 d. yra apsiribojama tik bendro pobūdžio administracinio teisės pažeidimo subjekto sąvoka, taigi, traukiant asmenį pagal minėtą LR ATPK straipsnį, administracinės atsakomybės subjektą būtina kiekvienu konkrečiu atveju identifikuoti. Byloje nustatyta, kad V. R. yra V. R. personalinės įmonės „Delvita“ vadovas, o butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. R. personalinei įmonei „Delvita“ (b. l. 29-31). Todėl, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad V. R. tiek kaip įmonės vadovas, tiek kaip fizinis asmuo yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal LR ATPK 158 str. 1 d.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, kad LR ATPK 158 str. 1 d. neprieštarauja LR Konstitucijos 23 str. V. R. argumentus dėl minėtos teisės normos prieštaravimo LR Konstitucijos 23 str. laiko kaip nepagrįstus, paremtus prielaidomis ir samprotavimais. Teismas mano, kad LR ATPK 158 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti veiksmai, už kurių atlikimą asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, yra visiškai nesusiję ir neapima LR Konstitucijos garantuojamo nuosavybės teisės neliečiamumo. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai ir Komisija neatliko jokių veiksmų, kuriais galėjo būti ar buvo pažeista LR Konstitucijoje įtvirtinta garantija – nuosavybės neliečiamumas. Todėl prašymas dėl kreipimosi į LR Konstitucinį Teismą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas inter alia pažymi, kad skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja LR ABTĮ aštuonioliktasis skirsnis. Šio skirsnio 123 str. 3 d. numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjamos vadovaujantis LR ATPK normomis, o prireikus ir LR ABTĮ įstatymu.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas LR ATPK 279 str., pagal kurį nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Ekspertams ir vertėjams apmokama ir už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šį darbą atlieka pagal tarnybines pareigas arba kai jiems kompensuojamas darbo užmokestis arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo. Jeigu bylą nagrinėja teisėjas, mokama iš biudžeto lėšų, pagal sąmatą tam skiriamų teismui, kitais atvejais – iš organo, kuris ar jo pareigūnas nagrinėja bylą, lėšų. Išmokėtinų sumų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kaip matyti iš aptartos teisės normos, įstatymas nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas LR ATPK ir LR ABTĮ nenumatytas. Analogiškos nuomonės laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-01-03 konsultacija Nr. 1-K, Biuletenis Nr. 2, p. 323).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas (LR ATPK 279 str.). Be to, atkreipia dėmesį, kad V. R. teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo patirtas teismo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str. ir 129 str., teisėja

nutarė:

V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2008-12-04 (2008-12-30) nutarimą Nr. A11-2225, kuriuo V. R., vadovaujantis LR ATPK 30 str., 33 str., 38 str., 158 str., 221 str., 281 str., 287 str. ir 291-293 str., buvo paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt (keturių šimtų litų) dydžio piniginė bauda, palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.