- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-08-13
- Bylos Nr.
- 1-1030-882/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00159-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis K. P. įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2012-02-17 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 2 d. 2 metamas laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmę atlikęs, iš Probacijos skyriaus registro pasibaigus bausmės laikui išregistruotas 2013-01-17, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 164 straipsnį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent pagal 2006-05-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymą, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš V. K. išlaikymą, mokamą po 125,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis sūnui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2006-05-10 iki jo pilnametystės, nuo 2008-12-19 iki 2011-12-28, bei nuo 2012-02-17 iki 2014-04-01 visiškai nemokėdamas išlaikymo sūnui D. K., vengia pareigos išlaikyti vaiką, t.y., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 straipsnyje.
V. K. kaltė įrodyta:
Kaltinamasis V. K., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, parodė, kad įtarimą suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Su J. K. susituokė 1989 metais, o 1992 metais įvyko skyrybos, tačiau buvo susitaikę, gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. K. Kai vaikui buvo 7 metai, su J. K. išsiskyrė, nes ji su vaiku išvyko į Ispaniją, kur gyveno apie vienerius metus. Ryšių nepalaikė ir kai J. K. po metų grįžo į Lietuvą, 2006 m. gavo šaukimą atvykti į teismo posėdį. Apie teismo priimtą sprendimą, kad iš jo buvo priteista mokėti išlaikymą, kas mėnesį po 125 litus sūnui, žinojo. Kiek turėdavo pinigų, tiek skirdavo sūnui, nupirkdavo reikiamų prekių, su juo susitikdavo. Tuo metu dirbo K. P. įmonėje suvirintoju. Kad 2008 metų pabaigoje J. K. kreipėsi į antstolį dėl to, kad jis neteikia išlaikymo sūnui, nežinojo. Išlaikymo savo vaikui nebeteikė, nes atsirado skolų Šiaulių teritorinei ligonių kasai (pagal baudžiamąją bylą buvo priteista atlyginti padarytą žalą). 2009 m. gavo šaukimą atvykti į teismo posėdį Šiaulių apylinkės teisme. Su J. K. pasirašė taikos sutartį, pagal kurią įsipareigojo mokėti sūnaus išlaikymui po 300 litų kas mėnesį. Teismas patvirtinto taikos sutartį. Kadangi tuo metu dirbo K. P. įmonėje, manė, kad sugebės teikti tokio dydžio išlaikymą sūnui, tačiau nepavyko to padaryti, nes turėjo skolų, įsipareigojimų, ir sūnui priteisto išlaikymo nemokėjo, iš gauto atlyginimo vos pats pragyvendavo. Su sūnumi bendraudavo minimaliai, kai skambindavo, šis nekeldavo ragelio. Nuo 2011-12-28 iki 2012-02-17 buvo suimtas ir tada teikti sūnui išlaikymą neturėjo jokių galimybių. Žinojo, kad sūnus kažkurį laiką gyveno N., jį globojo šeimyna. Po suėmimo pradėjo vėl dirbti K. P. įmonėje, gaudavo minimalų atlyginimą, dirbo pusę etato. Šioje įmonėje dirba iki šiol. Paskutinį kartą su sūnumi bendravo 2014 m. kovo mėnesį. Nuoširdžiai gailisi, kad neturėjo galimybių mokėti vaikui teismo priteistą sumą jo išlaikymui. 2014 metų rudenį baigs išmokėti skolą ligonių kasai, ir galės pradėti teikti išlaikymą sūnui. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu, (95-96 b. l.).
Nukentėjusysis D. K. prieš savo tėvą V. K. parodymus duoti atsisakė, (30-31 b. l.).
Liudytojos J. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (24-25, 26-27,28-29 b. l.), kuriuose parodė, kad su V. K. susituokė 1989 m., o 1992 m. išsituokė. Po ištuokos buvo susitaikę, apie 6 m. gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. K. V. K. tėvystę pripažino, teikė išlaikymą. Kai sūnui buvo 6 m. su V. K. vėl išsiskyrė. 2006 metais kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ir buvo priteista iš V. K. kas mėnesį teikti sūnui išlaikymą po 125 Lt iki vaiko pilnametystės. Apie teismo sprendimą V. K. žinojo, dalyvavo teismo posėdyje. Dar gyvenant kartu V. K. nepadėjo išlaikyti sūnaus, nors dirbo K. P. įmonėje suvirintoju. Gautą atlyginimą jis išleisdavo savo reikmėms, pirkdavo alkoholinių gėrimų. Duodavo retkarčiais po 10 ar 20 litų. Kokį atlyginimą gaudavo nesakydavo. 2008 metais ji kreipėsi į antstolį R. K. ir buvo pradėta vykdomoji byla. V. K. ryšiai su sūnumi nutrūko, jis nesidomėdavo vaiko mokslais, auklėjimu. 2009 metais K. P. įmonė pervedė jai 135 litus iš V. K. atlyginimo. Daugiau jokių išmokų iš šios įmonės negavo. 2010 m. ji kreipėsi į antstolį, kuris pasiūlė kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą. Nuo 2010 metų Fondas moka po 162 Lt kas mėnesį. V. K. su sūnumi nebendrauja, ryšių nepalaiko. Paskutinį kartą buvo susitikęs 2013 metų spalio mėn., kai buvo sūnaus gimtadienis, susitikimo metu sūnui davė 50 litų. Pats sūnus nenori bendrauti su tėvu. Su anūku nenori bendrauti ir V. K. motina. Prašo V. K. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Papildomų apklausų metu J. K. parodė, kad 2014 m. gegužės mėn. pradžioje pateikė antstoliui R. K. 2009-11-12 nutartį (kuria buvo padidintas išlaikymo dydis). 2014- 05-26 K. P. įmonė pervedė į jos sąskaitą 80 litų. 2011 metais niekur nedirbo, ieškojo darbo, buvo užsiregistravusi Šiaulių darbo biržoje, pragyvendavo tik iš socialinės pašalpos, nebegalėjo išlaikyti sūnaus, o V. K. tuo metu prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Ji neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, tad susidarius sunkiai finansinei situacijai, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydama nustatyti sūnui laikinąją globą iki tol, kol ji pradės dirbti ir turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Sūnaus laikinuoju globėju buvo paskirta V. G. šeimyna „(duomenys neskelbtini)“. Su sūnumi ji nuolat bendraudavo, palaikė ryšius, nes tuo metu dirbdavo įvairius ūkio darbus V. G. sodyboje, kur laikinai ir gyveno apie du metus laiko. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio susirado pastovų darbą, apsigyveno pas savo mamą ir pagerėjus finansinei padėčiai kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir nuo 2013 metų buvo panaikinta laikinoji globa, sūnus gyvena kartu su ja.
D. K. gimimo liudijimas, tėvu įrašytas V. K.. (34 b. l.).
2006-05-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr.2-2199-326/2006, iš V. K. priteistas išlaikymas po 125 litus kas mėnesį sūnui D. K. (38 b. l.), 2009-11-02 taikos sutartis ir 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6428-797/2009, V. K. įsipareigojo teikti išlaikymas po 300 litus kas mėnesį sūnui D. K. iki vaiko pilnametystės nuo 2009-08-01 (38 b. l.).
Antstolio R. K. pateikta V. K. vykdomoji byla, kuri pradėta 2008-12-19, pateikus išieškotojai teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-2199-326/2006, vykdomosios bylos dokumentų kopijos, įsiskolinimas iki 2014-04-01 yra 13711,00 litų (44-82 b. l.).
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą, kad V. K. Vaikų išlaikymo fondui įsiskolinęs 7701,33 litų, (85-86 b. l.).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti duomenys, kad nuo 2011-04-19 D. K. nustatyta laikinoji globa, kuri panaikinta 2013-07- 01. (88-90 b. l.)
Kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., t.y. nustatyta, jog kaltinamasis žinodamas apie tai, kad iš jo yra priteistas išlaikymas vaikui D. K., būdamas darbingas ir dirbdamas K. P. įmonėje bei gaudamas pajamas ir turėdamas galimybę mokėti vaikui išlaikymą laikotarpiais nuo nuo 2008-12-19 iki 2011-12-28, ir nuo 2012-02-17 iki 2014-04-01 vengė išlaikyti vaiką.
Motyvuojamoji dalis
V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., padarymą skirti V. K. laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, o netekus darbo per 1 mėn. užsiregistruoti darbo biržoje ( LR BK 48 str. 6 d. 3 p.).
Kaltinamasis V. K. neprieštarauja prokurorės siūlymui baudžiamosios bylos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. padarė nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamojo šios nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų turi, dirba K. P. įmonėje, VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registre nėra, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (118-120 b. l.), turi mažametį vaiką, todėl įvertinus tai bei, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teismas mano, jog V. K. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamiausia bausmė – laisvės apribojimas. Vadovaujantis LR BK 48 str. 2 d., laisvės apribojimas skiriamas nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Vadovaujantis LR BK 48 str. 4 d., asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai bei, įvertinus jau aukščiau minėtus bausmės skyrimo pagrindus, į tai, kad V. K. sutinka su laisvės apribojimo bausme, kad prokurorė prašo skirti bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 164 str., padarymą skirtina prokurorės prašoma laisvės apribojimo bausmė 9 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, o netekus darbo per 1 mėn. užsiregistruoti darbo biržoje.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, o netekus darbo per 1 mėn. užsiregistruoti darbo biržoje.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. K. laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, o netekus darbo per 1 mėn. užsiregistruoti darbo biržoje.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. K. įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.