- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-25
- Bylos Nr.
- 2-394/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hobista“, uždarajai akcinei bendrovei „Granitas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hobista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2084-553/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Hobista“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Granitas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „SEB lizingas“ 2009 m. lapkričio 25 d. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Hobista“ ir UAB „Granitas“ 245 406,54 Lt įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos atsakovų turto areštą. Ieškovas nurodė, kad atsakovai nesiima priemonių įsiskolinimams padengti, o įsipareigojimų suma yra didelė, todėl kyla grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino - areštavo atsakovams UAB „Hobista“ ir UAB „Granitas“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis bendrai 245 407 Lt dydžio sumai. Nesant ar nepakankant reikalavimų užtikrinimui atsakovų UAB „Hobista“ ir UAB „Granitas“ kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, neviršydamas bendros 245 407 Lt dydžio sumos areštavo atsakovų turtines teises ir lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas juo disponuoti, kitaip suvaržyti turtą. Teismas leido atsakovams mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius, socialinio draudimo įmokas, kitus privalomuosius mokėjimus bei atsiskaityti su ieškovu.
Nutartyje nurodyta, kad siekiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nesukelti trukdymų, prašymas dėl šių priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovams. Tarp šalių kilęs turtinis ginčas. Pareikšto turtinio reikalavimo suma didelė. Kadangi nutarties priėmimo dieną nėra žinoma apie atsakovų turimą turtą ir jų finansinę padėtį, yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra juridiniai asmenys, uždraudimas vykdyti bet kokius mokėjimus iš sąskaitose esančių areštuotų lėšų iš esmės riboja jų galimybes vykdyti ūkinę veiklą, todėl jiems suteikta teisė iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus.
Šalies argumentai
Teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi pakeitė 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, sumažindamas jį iki 184 674,28 Lt, kadangi ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino pareikštų reikalavimų sumą bei prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Hobista“ ir UAB „Granitas“ 184 674,28 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Hobista“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertino ieškinio pagrįstumo ir nedisponavo informacija, jog pagal kitą teismo nutartį, priimtą kitoje civilinėje byloje Nr. 2-7856-560/2009, teismas jau yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones 211 352 Lt dydžio UAB „Hobista“ turtui. Šioje byloje ieškovas teikia tas pačias lizingo sutartis. Ieškovas, pateikdamas teismui du skirtingus ieškinius su skirtingomis kreditorinėmis sumomis pagal tas pačias lizingo sutartis, klaidina teismą ir kelia nepagrįstus reikalavimus. Ieškovas, pateikdamas du identiškus ieškinius ir prašydamas pagal juos abu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidžia CK 1.2 straipsnio nuostatas.
2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė CPK 2 straipsnio nuostatas. Reikšdamas ieškinį ir kartu prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas pažeidžia atsakovų teises. Kadangi teismas patenkino ieškovo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal du identiškus ieškinius, UAB „Hobista“ turtui buvo pritaikytos 456 758,54 Lt dydžio laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „SEB lizingas“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Hobista“ atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad atsakovui civilinės bylos iškeltos pagal skirtingus faktinius pagrindus. Nesant dviejų teismo procesų dėl to paties dalyko tarp tų pačių šalių, jokios teisės ar civilinio proceso principai nėra pažeisti. Priimant nutartį nebuvo padaryta procesinių pažeidimų ar nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Hobista“, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas spręstinas vadovaujantis apelianto atsakovo UAB „Hobista“ skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Hobista“ ir UAB „Granitas“ 184 674,28 Lt įsiskolinimą pagal finansinio lizingo sutartis Nr. E2006-080023, Nr. E2006-090023, Nr. E2006-120011 ir laidavimo sutartis Nr. LS E2006-080023, Nr. LS E2006-090023, Nr. LS E2006-120011, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-7856-560/2008 ieškovas UAB „SEB lizingas“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Hobista“ 211 352 Lt įsiskolinimą pagal finansinio lizingo sutartis Nr. E2007-050012, Nr. E2007-080006, Nr. E2007-080026 (b. l. 55-57), o teismas toje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones joje pareikštiems reikalavimams užtikrinti (b. l. 61-62). Laikinosios apsaugos priemonės taikomos konkrečioje byloje pareikštiems konkretiems reikalavimams užtikrinti, todėl ta aplinkybė, kad atsakovui vienoje byloje jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neriboja ieškovo teisės kitoje byloje reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiant užtikrinti kitoje byloje pareikštus kitus reikalavimus. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovui UAB „Hobista“ ieškinių reikalavimai pareikšti pagal skirtingus faktinius ieškinių pagrindus. Teisėja kolegija nesutinka su skundo motyvais, kad ieškovas reiškia reikalavimus tų pačių lizingo sutarčių pagrindu. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ir nesprendžia ieškinio pagrįstumo. Be to, minėti skundo argumentai dėl tapačių ieškinių yra svarbūs sprendžiant ne procesinio teisinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu negali daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių bei užtikrinti būsimo teismo sprendimo pagal ieškovo pareikštą ieškinį įvykdymą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų asmenų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimų. Teisėjų kolegija, remdamasi skundžiama teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi bei teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartimi, kuria buvo sumažintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 184 674,28 Lt dydžio pagal patikslintą ieškovo ieškinį, daro išvadą, jog civilinėje byloje UAB „Hobista“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo principą tuo aspektu, jog visų pirma taikytas areštas neviršija ieškinio sumos (184 674,28 Lt), teismas areštavo atsakovų nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o tik jų nesant ar trūkstant – lėšas; teismas leido mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius, socialinio draudimo įmokas, kitus privalomuosius mokėjimus bei atsiskaityti su ieškovu pagal byloje pareikštą ieškinį.
Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įvertinant teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartimi padarytus laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimus, yra nepagrįsta ir neteisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį, įvertinant teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartimi padarytus laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimus, palikti nepakeistą.